JĖZAU, PASILIK SU MUMIS!

2017-12-21 | Svajonė Lapiniauskienė, piligrimė
Sventa Zeme 001

2017 m. spalio 21–28 d. grupė parapijiečių kartu su klebonu kun. Gediminu lankėsi Šventoje Žemėje.

Pirmoji diena

Rudens nakties tamsoje mūsų trisdešimt aštuonių piligrimų grupė iškeliauja į Šventąją Žemę – mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus žemiškąją gimtinę ir tėviškę. Iškeliaujame su skirtingomis intencijomis ir skirtingais troškimais: vieni – jau daugiau ar mažiau Jį pažįstantys – lyg apsilankyti pas gerą draugą; kiti – priešingai, su kūdikišku atvirumu ir pasitikėjimu – pasiryžę priimti viską, ką dovanos buvimas toje Žemėje; dar kiti – turintys viltį – sutikti Jį ten, kur Jis pats vaikščiojo žemiškais takais...

Žinoma, susitikimas su Jėzumi gali įvykti bet kur ir bet kada, ir tam tikrai nebūtina keliauti beveik 3000 km. Tačiau pripažinkime: ar yra koks kitas svarbesnis dalykas, kaip šis susitikimas, kiekvienam iš mūsų, laikančiam save krikščionimi kataliku? Taip pat – Jėzaus tapatybės klausimas. Kas Jis – įsikūnijęs Dievo Žodis, asmuo, istoriškai gyvenęs Izraelyje prieš du tūkstantmečius, ir po visų tų didžiųjų biblinių įvykių Esantis tarpe mūsų? Mes negalime iš tikrųjų pamilti tą, kurio nepažįstame. Toji Jėzaus pažinimo kelionė didžiajai mūsų piligrimų grupės narių daliai prasidėjo prieš penkerius (ar kelerius) metus, vadovaujant kun. Gediminui, Šventojo Rašto studijose. Būnant Šventojoje Žemėje, ne kartą teko įsitikinti: „Kas nepažįsta Šventojo Rašto, tas nepažįsta nei Dievo galios, nei Jo išminties. Nepažinti Šventojo Rašto – reiškia nepažinti Kristaus“ (šv. Jeronimas).

Suprantu, kad mano asmeninis šventųjų vietų pažinimas yra per menkas, kad galėčiau laisvai interpretuoti visą piligriminės kelionės metu (ir ne tik tuo laiku) gautą informaciją. Juolab, kad turime puikų vysk. Liongino parašytą kelionės vadovą „Šventoji Žemė“. Skaitėme jį jau ruošdamiesi šiai piligrimystei. Juo kelionės metu dažnai vadovavosi ir mūsų vadovai: gidė Reda, „Quo vadis LT“ vadovė, ir kun. Gediminas. Taip pat neįmanoma žodžiais perteikti to, ką išgyvenome, patyrėme ar pajutome. Mes tiesiog buvome kitame kairos laike. Pagrindinis mano pasakojimo tikslas – pasakyti, kaip svarbu bent kartą per savo žemiškąjį gyvenimą kiekvienam kartu su Jėzumi paėjėti Jo takais iš Galilėjos į Jeruzalę...

Akinanti saulė ir 30°C karštis. Prie Viduržemio jūros, šalia Tel Avivo, įsikūręs pretenduojantis tapti seniausiu pasaulyje Jafos uostas, dar ir šiandien primenantis apie šv. Petro apsilankymą jame. Per toli nuo Viduržemio jūros pakrantės nenutolstančiu keliu palestiniečio vairuotojo vairuojamu autobusu riedame link Galilėjos. Stabtelime Haifoje, keletą akimirkų pasigrožime bahajų sodais, apsilankome ant Karmelio kalno esančioje pranašo Elijo oloje – jo maldos vietoje... Pagaliau pasiekiame Nazaretą – šios ilgos pirmosios piligriminės kelionės dienos tikslą. Skubame į Marijos Apreiškimo baziliką, pastatytą virš Šventosios grotos – namelio, kuriame ir gyveno Nazareto Šventoji. Būtent čia arkangelas Gabrielius apreiškė, kad Ji pagimdysianti Dievo Sūnų, būtent čia Ji ištarė savo lemtingąjį fiat, būtent čia ir įvyko Šventasis Įsikūnijimas... Kiemelyje šalia bazilikos meldžiamės, kalbėdami rožinio maldos džiaugsmo slėpinius. Marija – su mumis ir vakaro šv. Mišiose koplytėlėje šalia Apreiškimo bazilikos...

 

Antroji diena

Šiandien – sekmadienis Šventojoje Žemėje. Viešpaties diena! Kiekvienas sustojimas – Evangelijos pasakojimas, nes „Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales“ (Mt 4, 23).

Iš 500 m virš jūros lygio įsikūrusio Nazareto leidžiamės link Tiberiados ežero, esančio 200 m žemiau jūros lygio. Visų svarbiausių religijų (judaizmo, krikščionybės ir islamo) žmonėms Šventa Žemė. Į kalnus kopiantys musulmonų kaimeliai; kalvų viršūnėse lyg tvirtovėse – turtingesnių žydų gyvenvietės; menkuose lygumų lopinėliuose įsikūrusios žydų bendruomenės – kibucai... Žvelgdama į uolėtą kraštovaizdį, prisimenu palyginimą apie Sėjėją (Lk 8, 4–15) ir suprantu: koks klaidingas buvo mano įsivaizdavimas apie uolėtą, erškėčiais apaugusią ir gerą Izraelio žemę.

Viešpaties diena! Susėdę ant to paties Palaiminimų kalno šv. Mišiose klausomės Jėzaus palaiminimų (Mt 5, 1–12), apmąstome Jo išsakytas mintis, maldoje prisimename ir kitus savo artimuosius, parapijos žmones, pasilikusius kažkur toli, Lietuvoje, chronos laike.

Tiberiados ežeras – autentiškiausia Jėzaus gyvenimo žemėje vietovė. Prie šio ežero Jėzus pašaukė pirmuosius savo mokinius (Mk 1, 14–20), padaugino duonos (Mk 8, 1–9), jau po Prisikėlimo pasirodė savo mokiniams, paruošė jiems pusryčius ir valgė su jais (Jn 21, 4–14). Pirmųjų amžių krikščionys, nebodami persekiojimų, išsaugojo mums šias šventas vietas.

Pietums – šv. Petro žuvis (tilapija) iš Tiberiados ežero. Netoliese – Magdalos (Marijos Magdalietės miestelio) mūrų liekanos. Maudynės ežere...

Ypatinga diena! Kafr Kanos miestelis mena pirmąjį Jėzaus padarytąjį stebuklą: vandens pavertimą vynu vestuvėse Galilėjos Kanoje (Jn 2, 1–11). Mes, penkios sutuoktinių poros, Vestuvių bažnyčioje atnaujiname Santuokos įžadus. Dar kartą Dievo ir kitų piligrimų akivaizdoje pasižadame visą gyvenimą vienas kitą mylėti ir gerbti. Per kun. Gedimino rankas gauname Viešpaties palaiminimą. Dėkojame Dievui. Sveikiname vieni kitus.

Stebuklų diena dar nesibaigia. Vakarienės metu vaišinamės Kanos vestuvių vynu, gardžiuojamės palestiniečių pagamintu vestuviniu tortu, drauge su šalia vakarieniaujančiais italais traukiame lietuviškas bei itališkas dainas...

 

Trečioji diena

Vaikštinėjame po Nazaretą. Dar kartą aplankome Marijos Apreiškimo baziliką, netoliese esantį šv. Juozapo namelį oloje, kur, tikėtina, ir prabėgo Jėzaus vaikystė, paauglystė ir jaunystė. Čia Jis mokėsi savo globėjo amato, ruošėsi šventajai Misijai... Šiek tiek tolėliau – sinagoga – graikų katalikų bažnyčia. Manoma, kad I a. šioje vietoje stovėjo kita sinagoga, kurioje pats Jėzus skaitė Raštus, grįžęs po kelionių mokė kitus (Lk 4, 16–24). Keliaujame prie šaltinėlio, iš kurio Marija kas rytą eidavo parsinešti vandens. Pagal ortodoksišką tradiciją, būtent prie šio šulinio arkangelas Gabrielius pirmiausiai ir pasveikino Mergelę Mariją: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1, 28). Jaukioje graikų ortodoksų Arkangelo Gabrieliaus bažnytėlėje iš tolo išgirstame šaltinėlio čiurlenimą. Meldžiamės... Ištroškusieji atsigaiviname Jėzaus laikų vandeniu.

Pajudame link Taboro kalno. Tai – ne tik žymus, bet ir labai gražus kalnas: tarsi kūgis ar apverstas dubuo Galilėjos lygumoje. Jo viršūnė siekia 588 m virš jūros lygio. Kalnas – apaugęs pušimis, ąžuolais ir įvairiais krūmais. Nuo jo per šakų properšas atsiveria nuostabūs apylinkių vaizdai. Tačiau kopimas į šį kalną daugeliui buvo sunkus: karštyje vis įkalnėn 4 km serpantinų keliu. Džiaugiuosi, kad visi sėkmingai ir laiku pasiekiame viršūnę. Tikima, kad galbūt šioje vietoje arba ant netoliese esančio Hermono kalno (Evangelijose nėra tiksliai nurodytas kalno pavadinimas) įvyko didžiulis Šventenybės proveržis į mūsų žemiškąjį gyvenimą, kai Jėzų atlydėję trys Jo mylimiausieji mokiniai, Petras, Jokūbas bei Jonas, išvydo atsimainiusį Viešpatį, kalbėjusį su Moze ir Elijumi (Mt 17, 1–8). Šv. Mišios – Atsimainymo kalno bazilikoje. Trumputė poilsio pertraukėlė, ir vėl – žemyn į lygumą.

Vakarėja. Įspūdingas Nazareto paveikslas nuo pakriūtės kalvos. Vos išstovime vėjyje... Nuo čia Jėzaus priešai, pasipiktinę Jo mokymu, norėjo Jį nustumti žemyn (Lk 4, 28–30). Šiurpu...

Artėja pasidalijimų vakaras...

 

Ketvirtoji diena

Šiandien – dykumos diena. Dykumoje žmogus dažnai lieka vienas, jo laukia įvairūs išbandymai. Dykuma dažnai tampa susitikimo su Dievu vieta.

Paliekame Galilėją ir važiuojame link Judėjos. Nebematyti datulių palmių giraičių, menkesnė ir natūrali augmenija. Kelio kairėje – Jordanija, dešinėje – Samarija. Po 1967 m. vykusio 6 dienų karo Jordanas tapo Jordanijos ir Izraelio valstybine siena. Įvažiuojame į Palestinos teritoriją, Vakarinį krantą. Pagal žydų tradiciją, kaip tik šioje vietoje Jozuės vedama izraelitų tauta perėjo Jordaną ir įžengė į Dievo jiems Pažadėtąją žemę (Joz 3, 14–17). Mums, krikščionims, tai – taip pat svarbi vieta, nes būtent čia Jonas Krikštytojas krikštijo ir skelbė atsivertimo krikštą nuodėmėms atleisti (Mk 1, 4–11). Jordano vandenyje atnaujiname savo Krikšto pažadus.

Toliau keliaujame Judėjos dykuma. Stabtelime prie netoli Jericho esančio Jėzaus Gundymų kalno, kur Jis po krikšto 40 dienų bei naktų pasninkavo ir buvo velnio gundomas (Mt 4, 1–11). Aukštai kalne regime įsikūrusį ortodoksų atsiskyrėlių Šv. Jurgio vienuolyną. Jo viduje yra saugoma uola, kurioje Jėzus pasninkavo ir meldėsi.

Dykuma ir mums tampa susitikimo su Jėzumi vieta. Kukliai, bet labai pagarbiai švenčiame Eucharistiją. Dėkojame Dievui už gyvybę, už vandenį ir maistą, už galimybę su Juo susitikti ir būti išgelbėtiems... Meldžiamės už tuos dykumos žmones, kurie dabar yra šalia mūsų, kurie kasdien patiria sunkaus dykumos gyvenimo iššūkius ir kurie dar, deja, nepažino Kristaus...

Turgelyje, prie turtuolio muitininko Zachiejaus medžio (Lk 19, 1–10), kaip ir žadėjo gidė Reda, patiriame įvairių gundymų.

Pirmasis vakaras Betliejuje.

 

Penktoji diena

Prabudome anksti. Tuščiomis Betliejaus gatvelėmis skubame į Jėzaus Gimimo baziliką. Svarbiausioji vieta – Šventoji Jėzaus gimimo grota, esanti po bazilikos presbiterija. Laipteliais leidžiamės žemyn. Šalia Šventosios grotos, dar keliais laipteliais žemiau – mažytė Prakartėlės koplytėlė, kurioje aukojamos šv. Mišios. Meldžiamės su keliomis seselėmis ir nedidele grupele piligrimų. Sveikas, Jėzau gimusis! Meldžiamės ir giedame kalėdines giesmes.

Prisipildę kalėdinio džiaugsmo lankome įvairias šventas vietas: Pieno grotą, Šv. Kotrynos bažnyčią ir po ja esantį šv. Jeronimo kapą, piemenų lauke esančią koplyčią bei uolas...

Popiet keliaujame į Alyvų kalną ir leidžiamės žemyn: Jėzaus Dangun žengimo vieta (Lk 24, 50–51); „Tėve mūsų“ maldos grota ir bažnyčia; šv. Mišios, žvelgiant į Jeruzalę nuo Alyvų kalno; Getsemanės sodas su Jėzaus laikus menančių alyvmedžių atžalomis ir Agonijos bazilika (Mt 26, 36–41; Jn 18, 1); Judo pabučiavimo vieta (Mt 26, 47–50).

Šalia Alyvų kalno, Kedrono slėnyje esančioje Švč. Marijos garbei pastatytoje bažnyčioje plačiais marmuriniais laiptais leidžiamės į giliai po žeme esantį Švč. Mergelės Marijos kapą. Pagerbiame Dievo Motiną malda...

Trečiadienio vakaras. Šventojo Rašto studijos Šventojoje Žemėje. Kur kitur jos gali būti prasmingesnės, nei čia? Kaip visada, nagrinėjame ateinančio sekmadienio Evangelijos ištrauką. „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu. Tai – didžiausias ir pirmasis įsakymas“ (Mt 22, 37–38). Visi kiti įsakymai telpa į pirmąjį.

 

Šeštoji diena

Šiandien – Kryžiaus kelio diena. Kartu su Jėzumi keliaujame į Jeruzalę. Keturiolika Jo Kančios ir Pasiaukojimo už mus visus stočių. Sunkus, Jėzau, Tavo nešamas kryžius dėl mūsų nuodėmių naštos, puikybės, netikėjimo ir nepasitikėjimo, nevilties, neištikimybės, negebėjimo mylėti... Ties II stotimi esančioje bažnytėlėje „Štai žmogus!“ (Jn 19, 5) dalyvaujame šventojoje Mišių aukoje. Melsdami Jo Gailestingumo ir su didžiuliu dėkingumu toliau sekame Tave Jeruzalės gatvelėmis, pro prekeivius ir kitus žmones... Pagaliau – Kristaus kapo ir Prisikėlimo bazilika. Suteik, Viešpatie, jėgų ir ištvermės ištikimai kartu su Tavimi kiekvienam iš mūsų nueiti savo kryžiaus kelią iki susitikimo Amžinybėje.

 

Septintoji diena

Šiandien – paskutinė mūsų piligrimystės Šventojoje Žemėje diena. Trumpam apsilankome Kumrane, kurio uolose esančiuose moliniuose induose 1947 m. buvo rasta apie 400 skirtingų Senojo Testamento knygų rankraščių ir atsiskyrėlių nuo Jeruzalės šventyklos – esenų raštų (I a. pr. Kr. – I a. po Kr.). Trejetą valandų praleidžiame Negyvosios jūros, esančios 433 m žemiau jūros lygio, aplinkoje.

Tikra dovana mūsų piligriminės kelionės pabaigai – šv. Mišios Emause (Lk 24, 13–32). Kaip tie du mokiniai, prisikėlusį Jėzų mes sutinkame savo tik-ėjimo kelionėje, mūsų širdys užsidega, kai Jis kalba Šventojo Rašto žodžiais, o akys „atsiveria“, kai Jį atpažįstame Šventojoje Eucharistijoje. Tik, kad išdrįstume paprašyti: „Jėzau, pasilik su mumis!“

 

Aštuntoji diena

Betliejus – Tel Avivas – Vilnius – Krekenava... Sugrįžtame iš Dievo artumo laiko... Kodėl tiek daug kartų piligriminės kelionės dienoraštyje pažymėjau Šventojo Rašto ištraukų vietas? Todėl, kad visas tas laikas Šventojoje Žemėje buvo Evangelijos skaitymas, klausymasis, mąstymas, ką kiekvienam iš mūsų Jėzus nori pasakyti. Gyvenome Evangelijos Žinia.

O kaip mes į Ją atsiliepsime? Ar tapsime Prisikėlusiojo liudytojais?

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais, šeštadieniais 12 val.
Penktadieniais 18 val. (su vaikais ir jaunimu) (rugsėjo–gegužės mėn.)
Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.
Proginės ir laidotuvių šv. Mišios 12 val. (išskyrus pirmadienius)
Šv. Mišios sudėtine intencija už mirusiuosius – antrąjį mėnesio šeštadienį 12 val. 

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. sekmadienį 11–12 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.