Garbingiausia Marijos šventė Krekenavoje

2014-08-26 | Aldona Juozapaitienė
legion-maria_jb64.jpg

Nuo V a. žinomas liturginis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų įvykio minėjimas. Krekenavoje jau kuris laikas ši šventė, liaudiškai vadinama Žoline, švenčiama aštuonias dienas. Ruošdamiesi atlaidams miestelio gyventojai rūpestingai tvarkosi savo kiemus, miestelio aikštę, bazilikos aplinką. Kaip skrudėlytės plušėjo šaunūs parapijiečiai tvarkydami parapijos namus „Tvartelį“, kuriame bus galima rasti užuovėją nuo lietaus ir vėjo. Buvo laukiama piligrimų iš įvairių Lietuvos kampelių, atvysktančių pasimelsti prie stebuklingojo Dievo Motinos paveikslo ir pasigrožėti didinga Krekenavos bazilika, atsinaujinusiu „Tvarteliu“. Dažniau apsilankantieji gali pastebėti, kokią reikšmę turi žmonių aukos, kad parapija vaisingai gyvuotų ir turėtų geresnes sąlygas priimti maldininkus.

2014 rugpjūčio 19-oji,  šeštoji Žolinės atlaidų diena, buvo skirta literatūrinės Lietuvos – Kristijono Donelaičio metams paminėti. Buvo kviečiami literatūros mokytojai, meno, teatro darbuotojai, marijinių organizacijų – Gyvojo Rožinio draugijos, Marijos Legiono – nariai. Votyvą aukojo Anykščių dekanato ir kiti kunigai. Nuo pat ryto bazilikoje gausėjo žmonių. Po Votyvos buvo kalbamas Rožinis. Gražiai pasipuošę, tautiniais rūbais apsirengę, su vėliava atvyko Gyvojo Rožinio draugijos, Marijos Legiono nairiai bei kiti maldininkai iš Pasvalio, Kupiškio, Anykščių, Subačiaus. Iš Anykščių atvyko didžiulis autobusas piligrimų, dekano kan. Petro Baniulio paskatintų aplankyti Krekenavos šventovę.

Sumos šv. Mišias aukojo Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ. Pamokslo metu išgirdome daug įdomaus apie vieną didžiausių Lietuvos poetų, gyvenusį ir dirbusį mūsų krašte, – Maironį. Jo kūryboje atsispindi ir krekenavietiška aplinka, Nevėžis. Šv. Mišių metu giedojo Anykščių choras, vadovaujamas Rimvydo Griauzdės. Didingai nuvilnijo, kaip Nevėžio vilnis, Maironio kurta giesmė „Marija Marija“.

Per iškilmingą atnašavimą pirmieji auką – kepalą duonos – nešė Panevėžio miesto Marijos Legiono prezidiumo „Gailestingumo Motina“ nariai, lydimi žodžių: „Dieve, Tu mus sukūrei su kūnu ir siela, davei mums galimybę apsirūpinti maistu ir viskuo, ko reikia gyvenimui žemėje. Dėkojame už duoną kasdieninę, kuria pasistiprinę atliekame įvairius darbus žemėje“. Puokštę brandžių varpų, gėlių ir uogų aukojo Kupiškio Marijos Legiono prezidiumas „Karalienė taikos“ su malda: „Dieve, tegul Tavo padedami švietimo, meno, kultūros darbuotojai, Gyvojo Rožinio ir Marijos Legiono maldininkai sėtų tik geras sėklas ir į švarią dirvą“. Anykščių „Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo“ prezidiumas aukojo medų, kurį sunešė darbščios, draugiškos, visada santarvėje gyvenančios bitelės, ir meldėsi: „Kad ir bažnyčių parapinės bendruomenės būtų panašios į jas“. Krekenavos bazilikos „Malonių versmė“ Marijos Legiono prezidiumas aukojo duoną ir vyną: „Dieve, tegul Tavo Sūnaus Kūnas ir Kraujas stiprina, o Šventoji Dvasia atgaivina čia susirinkusias ir kitas bendruomenes, kad būtume pasiruošę būti Kristuje“.

Po pamaldų prie stebuklingo Marijos paveikslo, piligrimai susirinko į parapijos aikštę, kur stebėjo Krekenavos kultūros centro paruoštą literatūrinį spektaklį – K. Donelaičio „Pavasario linksmybės“. Nuotaikingai, su šiuolaikiškais intarpais, buvo perteikti ano meto įvykiai. Po pasirodymo visi pasuko į atnaujintus parapijos namus „Tvartelį“ pasižiūrėti, kokie darbai atlikti, „alkį numarinti“ ir pabendrauti su jų ekscelencijomis vyskupais. Įeinančius pasitiko anykštėnas liaudies muzikantas, grodamas maršą. Alkis buvo „marinamas“ valgiais, pagamintais pagal K. Donelaičio kūryboje minėtus patiekalus: „aptiekoriaus“ lapienė, dirbančių kruštinis su mėsgaliukais, karšinčių srėbalas, kuriuos gamino krekenavietės Marijos Legiono moterys, pagelbėjo Gyvojo Rožinio kalbėtojos. Buvo namuose kepto ragaišio, bandelių pagal močiučių receptus, Legiono Kurijos pirmininkės Zofijos virtų iš morkų cukierkų ir kitų valgių.

Mums, krekenaviečiams, buvo malonu priimti tokius piligrimus, kurie rimti ir susikaupę meldėsi prie Marijos paveikslo, o ne šmižinėjo po parduotuves, kažko ieškodami, stebėdami, o paskui pereidami prie apkalbų, kritikos. Pajutome, kad maldininkai, kurie priklauso bažnytinėms organizacijoms, yra pamatas, ant kurio stovi mūsų tikėjimas, o malda, neatsiejama jų gyvenimo dalis, skirta visiems. Tie, kurie ne tik meldžiasi užsidarę savo kambarėlyje, bet kiek gali padeda išlaikyti bažnyčią, savo auka, savo darbu, savo rūpesčiu atlieka apaštalavimą. Tegul Šventoji Dvasia apšviečia ir daugiau norinčių padėti Bažnyčiai.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.