JĖZAU, ESI ŠVIESA...

2014-09-09 | Julija Lapiniauskaitė, jaunimo grupės „Žolynėlis“ narė
atlaidu stovykla 01

„Taip tešviečia ir jūsų šviesa žmonių akivaizdoje, kad matytų jūsų gerus darbus ir šlovintų jūsų Tėvą, kuris yra danguje.“ (Mt 5, 16)

 

Jėzus yra šviesa. Šviesa, kurią patys galime jausti savose širdyse. Šviesa, kurią matome spinduliuojant kitus.

Jau metus aktyviai Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos parapijos veikloje dalyvaujantys vaikai ir jaunimas džiugino tiek bendruomenės narius, tiek atvykstančius piligrimus. Šiuo laikotarpiu ne vienas įsitikinome, kad būti krikščionimi reiškia būti pakviestam nuolatinei mokinystei. Nuoširdžiai stebėjomės, kaip įgytos tikėjimo pamokos pakeitė mūsų gyvenimą.

Artėjant Krekenavos Didžiųjų Žolinės atlaidų aštuondieniui, buvo parengtas projektas „Krekenavos Didžiųjų Žolinės atlaidų savanorių stovykla“. Amerikos Lietuvių katalikų religinės šalpos fondas skyrė lėšas šios stovyklos veiklai: savanorių gyvenimui ir maitinimui, kanceliarinių prekių bei priemonių savanorystės darbams atlikti įsigijimui ir vaidinimo dekoracijų pasigaminimui.

Pirmosiomis stovyklos dienomis bazilikos klebonas kun. Gediminas Jankūnas kalbėjo, jog pagrindinis stovyklautojų tikslas – patarnavimas Mergelei Marijai. Troškome, kad į šią šventovę atvykę piligrimai galėtų ne tik pasimelsti prie Švč. Mergelės Marijos – Malonių versmės paveikslo, bet ir rasti, kur atsigaivinti, pasistatyti automobilį ar pasinaudoti tualetu.

Tad kiekvieną stovyklos dieną jaunųjų parapijos narių laukdavo įvairūs darbai ir nuolatinės pareigos (patarnavimas šv. Mišių metu, bazilikos aplinkos ir vidaus tvarkymas, pagalba šeimininkėms, indų plovimas, tualetų valymas, šiukšlių rinkimas, automobilių parkavimas, maisto ruošimas). Savanorystės darbai pareikalaudavo nemažai jėgų, bet stovyklautojai noriai imdavosi vis naujos veiklos. Jų tarnystė niekada nebuvo panaši į kankinystę, priešingai, padėdami vienas kitam mes ne tik susidraugavome, bet ir įprasminome savo veiklą. Tačiau svarbiausiu stovyklautojų tikslu tapo ne kasdieniniai darbai, o galimybė paskutines vasaros dienas praleisti nepamirštant Jėzaus. Būtent tikėjimo šviesos spinduliai, kuriais dalinosi jaunieji parapijos nariai, leisdavo išgyventi mažyčius stebuklus.

atlaidu stovykla 02

 

Tarnystės

Įvairūs savanorystės darbai tapo ne menku iššūkiu naujiesiems katalikiškos grupės nariams. Daugelį nustebino Dominyko atkaklumas ir drąsa parkuojant automobilius. Jaunojo savanorio neišgąsdino nei vapsvų įgėlimai, nei nepatenkinti automobilių vairuotojai. Tikru šviesos spinduliu mums tapo ir sunkiausiu metu klieriko Raimondo ištiesta pagalbos ranka. Jis ne tik padėdavo atlikti visus sudėtingesnius darbus, bet ir mielai dalindavosi savo žiniomis apie liturgiją ar studijas kunigų seminarijoje. Žinoma, atsakingos pareigos reikalaudavo ir ypatingų įgūdžių, kuriuos įgyti galėdavome tik nuolatos mokydamiesi ir taisydamiesi. Savanorės Deimantė ir Karolina džiugino savo troškimu atlikti visas tarnystes kiek įmanoma geriau. Jos sugebėdavo būti nuolankios net ir girdėdamos kritiką. Manau, jos tapo puikiu pavyzdžiu, kaip svarbu, priklausant tikinčiųjų bendruomenei, matyti kitus žmones tokius pat vertingus kaip ir save.

atlaidu stovykla 03

atlaidu stovykla 04

atlaidu stovykla 05

 

Malda ir patarnavimas

Patarnavimas šv. Mišių metu buvo viena svarbiausių savanorių užduočių. Kiekvieną atlaidų dieną į baziliką atvykdavo kunigai ir vyskupai bei būrys piligrimų. Nepaisydami didelio jaudulio, sudėtingos liturgijos ar garbingų svečių, mūsų ministrantai susitvarkydavo net su sunkiausiomis pareigomis. Labai atsakingas darbas – smilkymas – teko Rugilei, kuri pavyzdingai ir uoliai atlikdavo šią sudėtingą užduotį. Beveik visose dienos šv. Mišiose jaunuosius ministrantus tarsi aveles ganydavo Žilvija, kuri mielai sutikdavo pagelbėti, kai dauguma stovyklautojų negalėdavo patarnauti dėl kitų savanorystės darbų.

Visada ryto aušrą pasitikdavome, o vakaro žarą palydėdavome malda, kurią skaitydavome iš „Magnificat“ kasdieninių skaitymų. Šios susikaupimo akimirkos leisdavo peržvelgti dienos veiklas, maldoje padėkoti ir paprašyti Viešpaties to, ko labiausiai reikia bendruomenei ir atvykstantiems piligrimams.

atlaidu stovykla 06

atlaidu stovykla 07

 

Kūrybinė saviraiška

Stovyklos metu didelė dalis laisvo laiko buvo skiriama vaidinimo repeticijoms. Kadangi meninė programa buvo sukurta Šventojo Rašto motyvais, savanoriai turėjo galimybę išgirsti ir suprasti, kokie prasmingi yra Jėzaus palyginimai. Džiaugdavomės išgirdę vaikus, net ne repeticijų metu cituojant Šventojo Rašto eilutes. Gilintis į aktorystės meną bei giesmių giedojimą stengėsi visi. Turėdama laisvo laiko Samanta skubėdavo mokytis groti gitara giesmes, skirtas vaidinimui. Tobulindama savo įgūdžius, ji mielai grodavo įvairias jaunimo pamėgtas giesmes, taip pradžiugindama visus aplinkinius. Daugiausiai laimės vaidinimo repeticijos suteikdavo Medai. Iš jos besiveržiantis jaunatviškas džiaugsmas atsispindėdavo tiek vaidinant pamestą avelę, tiek paiką mergaitę. Nors kiekvienas troškome kuo geriau pasirodyti, pagrindinis mūsų tikslas buvo perteikti žiūrovams žinią, kad Jėzus, Jo žodis yra tikroji šviesa.

atlaidu stovykla 08

atlaidu stovykla 09

 

Artimo meilė

Mums, gyvenant vienoje didelėje šeimoje, kiekviena diena būdavo kupina naujų staigmenų. Kuo daugiau laiko praleisdavome kartu, tuo geriau vienas kitą pažindavome. Neretai vyresnieji savanoriai globodavo, o kartu ir sudrausmindavo mažesniuosius. Jaunasis „Žolynėlio“ narys Gvidas mielai leisdavo laiką kartu su nuoširdžiai jį globojusiu Vismantu. Stebino pasiaukojantis Rasytės elgesys, ji, ne tik atsisakydama pramogauti su kitais vaikais, slaugė mažąją Jurgitą, bet ir globojo senelį iš slaugos namų. Atsargiai vesdama senolį, klausydamasi jo istorijų, o vėliau rūpindamasi, kur jam atsisėsti ar ką pavalgyti, Rasytė seneliui padovanojo labai brangią dovaną – širdžių šilumą.

atlaidu stovykla 10

atlaidu stovykla 11

Šioje dešimties dienų stovykloje buvo visko: tiek labai džiaugsmingų, tiek liūdnesnių akimirkų. Atlaidų metu įgyta patirtis leido įsitikinti, kad kuo žmogus labiau susivienija su savo artimu, tuo labiau jis susivienija su Dievu. Viliamės ir toliau savo veikla skleisti tikėjimo šviesos spindulius. Džiaugiamės būdami reikalingi ir mylimi kunigo Gedimino, mokytojos Svajonės ir kitų mums padėjusių ar maldoje palaikiusių bendruomenės narių.

Nuolankieji plytoms tiks!

atlaidu stovykla 12

Jaunimo grupės „Žolynėlis“ narių nuotraukos

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.