Odė visiems šventiesiems

2015-11-01 | Julius Gvergždys
Skelbimai

Pagal Visų Šventųjų litaniją

Visi dangaus šventieji,
Mūsų Dievo pagerbtieji,
Užtarkite ir mus kaltus,
Kad Viešpats būtų atlaidus.

† † †

Riterių, karių globėjau,
Mykolai, būk užtarėju,
Žemėj vargstančio žmogaus,
Kad vertas būtų jis dangaus. 

Išrinktos tautos globėjau,
Šventojo Dangaus gynėjau,
Gink ir mus nuo viso pikto,
Padėki mums laisviems išlikti.

***

Gabrielius – tiesos namai,
Jam lenkias Marijos tarnai,
Dieviškos meilės tu židinys,
Dangaus nuostabus žiburys. 

Angele Dievo galybės,
Šventosios šeimos ramybe,
Dievo žinią nešei Marijai,
Nudžiuginai ir Zachariją.

***

Tobijo angele sarge,
Rapolai, Viešpaties tarne,
Tu turi išgydyti žemę
Ir dovanoti jai laimę. 

Piligrimų gynėjau,
Adomo ir Nojaus švietėjau,
Tramdyk piktąsias dvasias,
Gink nuo jų sielas visas.

***

Visi šventieji angelai,
Tarnaujat Kristui amžinai,
Žmonių maldas nuneškit Dievui,
Kiekvieno būkite globėju.

† † †

Jėzaus pirmtake šventasis,
Mesiją sutikai pirmasis,
Pakrikštijai Jį Jordane
Ir tapo Jis mums dovana.

Jonai – suokalbio auka,
Jo kaina – nukirsta galva.
Žmonių gili Tau pagarba,
Šlovė telydi amžina.

***

Kilnusis Juozapai globėjau,
Šventos Mergelės, Atpirkėjo,
Globok ir gink mūsų šeimas,
Padėk įveikt visas klastas. 

Juozapai palaimintasis,
Gelbėtojau galingasis,
Vesk į kovą su piktuoju,
Ginki nuo visų pavojų.

***

Šventieji Dievo pranašai,
Išrinktos tautos vaikai,
Šaukėt tautą grįžt prie Dievo,
Kvieskit mus prie Atpirkėjo.

† † †

Kristaus Bažnyčios pamate,
Simonai – Petrai apaštale,
Saugai Dangaus karalystę,
Neleiski mums pasiklysti.

Nors Jėzų tu išsigynei
Dėl savo širdies silpnybės,
Kristus tau viską atleido,
Ganyt avis Savo leido. 

Ant kryžiaus save paaukojai
Už Kristaus Bažnyčios rytojų,
Kad amžiais Ji būtų tvirta,
Kaip Simonas – Petras – Uola!

***

Pauliau, piligrime šventasis,
Įranki Dievo mielasis,
Buvai visiems tapęs viskuo,
Kad mus išgelbėtum Kristui. 

Kristaus kaliny dėl mūsų,
Kad niekad nepražūtume,
Apginkluoti Dievo ginklais
Įveiktume šėtono pinkles.

***

Galilėjos ežero žvejy,
Andriejau, Jono mokiny,
Iškart po krikšto Jordane
Jėzus pamatė ir tave. 

Pirmasis Kristaus mokiny,
„X“ formos kryžiaus kankiny,
Rytų apaštale uolus,
Aplankęs ir Rusios slavus.

Paskleidęs Mokslą Rytuose,
Apsistojai kartą kalnuose,
Tai vietai išpranašavai:
„Čia įsikurs Dievo namai“.

Po pranašystės nuostabios
Sostinėj Kijevo Rusios
Tikėjimas Dievu išplito,
Bažnyčių daug čia pastatyta.

***

Jokūbai, „griaustinio vaike“,
Buvai ir Taboro kalne,
Kur Jėzus Kristus atsimainė,
Prasiskleidė Dangaus buveinė. 

Ten Viešpaties šlovę regėjai,
Getsemanėje – kaip Jis kentėjo.
Ir tu savo galvą padėjai
Už tikėjimą ir Atpirkėją.

***

Tyros sielos apaštale,
Žvejy Gensaro ežere,
Jonai, mylimiausias mokiny,
Visad buvai Kristaus Širdy. 

Po kryžiumi Kristaus stovėjai,
Kartu su Marija liūdėjai,
Jėzus tau Ją patikėjo
Ir paskyrė Josios globėju.

Paėmus Mariją į dangų,
Kristaus Mokslą platinai brangų,
Dievo meilę visiems dalinai,
Apaštalu meilės tapai.

***

Tomai, skeptike šventasis,
Mokiny ištikimasis,
Tavo netikėjimas naivus
Testiprina ir guodžia mus.

Palietęs Jėzaus tu žaizdas,
Buvai stebuklo priblokštas –
Iš tikrųjų Jėzus prisikėlė:
Tą valandėlę įtikėjai. 

Indijos šventasis kankiny,
Buvai nudurtas ietimi,
Ilsiesi Madrase ramiai,
Nes savo darbą atlikai.

***

Jokūbai, Alfiejaus sūnau,
Viešpaties broli brangus,
Kompromisų meistre žavus,
Jėzų liudijai darbu savu. 

Už tai – tau mirtis Egipte
Ir kryžiaus kančia paskirta.
Viešpaties mokslui visad klusnus
Dirbti padėk mums darbus gerus.

***

„Viešpatie, parodyk Tėvą...“,
Naktį tą prašei vėlyvą
Už Paskutinės vakarienės stalo,
Tokie, Pilypai, žodžiai tavo.

Graikus atvedei tu Kristui,
Kad gyvenime neklystų,
Pašlovintų Žmogaus jie Sūnų,
Tarnautų Jam siela ir kūnu.

***

Netikinčiųjų atvertėjau,
Šventasis Baltramiejau,
Mums padėk sugrįžt pas Dievą,
Garbint Jį kiekvieną dieną.

Amatininkų tu  globėjas,
Verslininkų patarėjas,
Izraelitas be klastos,
Visad siekiantis tiesos.

***

Kafarnaumo muitininke,
Matai, Jėzaus liudininke,
Dievo dovana tu mums esi,
Evangelijos tiesa šviesi.

Palikus žemės šios turtus,
Įvyko pokytis staigus:
Tapai mokiniu uoliu,
Visų mylimu draugu.

Paklusęs Jėzaus paliepimui,
Atsidavei žmonių švietimui,
Vainiką kankinio pelnei,
Dangiškąjį lobį atradai.

***

Simonai, apaštale uolus,
Karaliaus pranaše kilnus,
Teigei gyvenimą visiems
Ir Kristaus mokslą paklusniems.

Tik priešams tu nepatikai,
Nes stabais tikėjo jie aklai,
Surengę suokalbį klastingą,
Nužudė jie tave siaubingai.

***

Tadai, pamirštas šventasis
Dėl bendravardžio išdavystės.
Judas išdavikas – prapultis.
Judai Tadai – tu mūsų atspirtis.

Buvai tu Jėzaus giminaitis,
Ne šiaip koks prašalaitis,
Anksti tu Jėzų pažinai,
Ištikimai  Jam tarnavai.

Apaštalo uolumui savyje
Atvėst neleidai net kančioje.
Širdies švelnumas, lūpose malda
Judą Tadą lydėjo visada.

Tadas – ypatingas užtarėjas,
Visai bevilčiams - padėjėjas,
Amžinybėn kelią jis parodys,
Užtars ir mums išmels malonės.

***

Po Judo tragiškos baigties
Apaštalams reikėjo paspirties.
Pasimeldę, Motiejų jie išrinko
Tarnauti Jėzaus liudininku.

Krikštą jis regėjo Jordane,
Gavo Dvasią per Sekmines,
Paliudyti prisikėlimą gali,
Prisikėlusį jis matė Visagalį. 

Globėjau stalių ir dailydžių,
Neišvengei kančios kryžiaus,
Mirei kankinio tu mirtimi,
Kad įtikėtume mes Kristumi.

***

Žyde kilmingos Levio giminės,
Dievobaimingas iš prigimties,
Aukojais Jam, tarnavai ištikimai
Užmuštas už tai akmenimis buvai. 

Šventasis Juozapai – Barnabai,
Daug nuoširdaus įdėjai darbo,
Kad Sirijoj Evangelija pasklistų
Ir žodžius Jos daugelis išgirstų.

***

Graikų aristokratų palikuoni,
Nuoširdus daktare ligonių,
Gydei kūno tu visas ligas,
Kol buvai Pauliaus pakviestas.

Tapai vienu iš mokinių
Bei Luku evangelistu,
Jėzaus žodį pasėjai plačiai
Toms  dienoms ir dabarčiai. 

Lukai, Jėzaus romumo skelbėjau,
Jo švelnumo ir žodžio skleidėjau,
Evangelija Jo meilės pilna,
Ji mums – amžina dovana. 

Pauliaus draugas ir mokinys,
Garbingas bendrakeleivis,
Iki kankinystės dienos
Neišdavęs jį niekados. 

Istorikas Apaštalų darbų,
Užrašęs viską be tabu.
Jų palikimas – testamentas,
Tarytum Kristaus žodis šventas.

***

Jonai – Morkau, Marijos sūnau,
Kristaus meilę  ji perdavė tau.
Tu savo jaunystę pašventei Jėzui,
Save patikėdamas Petrui ir Pauliui.

Ši bendrystė ilga ir prasminga
Davė impulsą darbui galingam,
Šventą Evangeliją mums palikai,
Ji ragina laiko neleisti tuščiai. 

Egipto žemę tu praėjai,
Gilius pėdsakus ten palikai
Evangelijos Kristaus šventos,
Tegyvuos Ji ten visados!

***

Pirmieji Kristaus mokiniai,
Ištikimi apaštalai,
Melskite už mus visus,
Kad Jėzus būtų atlaidus.

***

Keturi Jėzaus Žodžio sėjėjai,
Kaip reikant, iš peties padirbėjot:
Kristaus mokslas išplito plačiai,
Į žmogaus širdį įsmigo giliai.

***

Visi mes esam Kristaus mokiniai,
Juo įtikėję, ir Jo mokslu šventai,
Gyventi ryžtamės, kaip moko
Tik kartais mums pritrūksta noro.

Užmirštame Jo priesakus visus,
Šiandieną Kristus nebeįdomus.
Karštai maldaukim Jėzaus mokinių
Vėl pažadint dvasią kankinių.

***

Visi šventi ir nekalti vaikeliai,
Padėkit mums dangun nutiesti kelią,
Išvengti pragaro baisios ugnies,
Iš ten sugrįžt nėra jokios vilties.

† † †

Steponai, pirmasis kankiny,
Paliudijai, kad Kristų tu myli.
Savo kraujo ir gyvybės kaina
Sumokėjai budeliams už tai.

Vyre, kupinas Šventosios Dvasios,
Tarnystei pašauktas tu Dvylikos,
Savo misiją įvykdei uoliai,
Taip elgiasi tiktai teisuoliai.

Tave smerkė šimtai prakeiksmų.
„Štai atsivėrusį dangų regiu
Ir Žmogaus Sūnų...dešinėje“ –
Ištarti tavo žodžiai teisme.

Šis tikėjimo aktas ir lėmė,
Kad teismo taryba paskelbė:
„Tegu jį užmėto akmenimis!“
O tu: „...neįskaityk jiems šios nuodėmės!“ 

Šventasis Steponai, pakvieski mus,
Už Jėzų Kristų pasiaukot visus,
Pasigailėjo Jis kaltų žmonių,
Kad nereikėtų kęst baisų kančių.

*** 

Bučiavo liepsnos Lauryno kūną,
Kai jį ant laužo budeliai kankino,
Kad nesilenkė stabams pagonių
Ir nemaldavo jų jokių malonių.

Bažnyčios ir vargšų globėjau,
Be galo karštai Kristų mylėjai.
Našlaičiai, raupsuoti ir apleisti –
Tau tikro Dievo jie atspindys.

Kristaus Bažnyčią globoki,
Dievą mylėti pamokyk,
Melski pagalbos Dvasią Globėją,
Nes esame Dievui labai nusidėję.

***

Aukščiausiojo buvo jis pastebėtas,
Šventos Dvasios ženklu pažymėtas,
Pasaulietis romėnas Dievo valia
Tapo mūsų Bažnyčios galva.

Fabijonas – Bažnyčios kūrėjas,
Narsus Jos tyrumo gynėjas,
Už Kristaus mokslą galvą padėjo,
Tokia lemtis buvo Kūrėjo.

***

Romos karys Sebastijonas,
Visų atletų jis patronas,
Už krikštą pasmerkė jį mirti,
Visą kūną strėlėmis suvarpė. 

Tačiau šventasis gyvas liko,
Bet vėl nauja kančia ištiko:
Dabar jį nuplakė jau mirtinai,
Kad nepagytų, žūtų amžinai.

Šventasis, tiek kančių iškentęs,
Padėk ir mums kantriai jas kęsti,
Gink mus ne tik nuo maro,
Bet ir nuo nuodėmių košmaro.

***

Jonai, apaštale seneli,
Parodei tu mums meilės kelią:
„...mylėkit vienas kitą,
...visa kita bus padaryta“. 

Labiausiai gerbiamas šventasis,
Jėzaus Kristaus mylimasis,
Esi globėjas daugel miestų,
Išmokyk mus mylėti Kristų

***

Sauliau, didysis Kristaus prieše,
Kely tau Viešpats apsireiškė,
Prie Damasko apšvietė šviesa,
Pauliau, tapai Bažnyčios pažiba. 

Mažosios Azijos žmonių globėjas,
Nepavargstantis Žinios skelbėjas,
Daug atvertei pagoniškų tautų,
Tapai jų mylimu, brangiu draugu.

***

Šventieji, Kozmai, Damijonai,
Broliai dvyniai kankiniai,
Už Kristų galvas paaukojot,
Nes mokslu Jo neabejojot.

Fizines ligas jūs gydėt,
Žmones gelbėjot ir guodėt,
Už tikėjimą ir Kristų mirėt,
Amžiams nemirtingi likot.

***

Gervazas ir Protazas dvyniai
Pasiaukojo Dievui kilniai,
Nerono jie buvo nužudyti
Už ištikimybę Kristui.

***

Visi šventieji kankiniai,
Tikrieji Kristaus mokiniai
Paliudijo jie Dievo Žmogų,
Danguj pelnydami sau šlovę. 

Užtarimo mes maldaukim,
Nuopelnais jų pasikliaukim,
Nekaltai pralietas kraujas
Dovanas mums pelno. 

Visi jie mūsų užtarėjai
Pas Dievą Sūnų Atpirkėją,
Maldaukim jų karštai, karštai,
Kad mus globotų amžinai.

† † †

Šventas Silvestrai, esi laimingas,
Nes kankinystės išvengei pirmas.
Konstantiną išgydei  nuo raupsų,
Atsivertęs, jis tapo tikinčiu uoliu.

Gerų Naujų Metų globėjau,
Visų žemdirbių padėjėjau,
Meldi pašarų derliaus gausaus,
Gyvūlėliai niekada nebadaus. 

Visada kaimo žmonės dėkingi
Tau už globą šventai rūpestingą,
Laimink kiekvienus Naujus Metus,
Kaip tai darai per amžius visus.

***

Dievo tarnų tarne Grigaliau,
Plėtei Bažnyčią, kaip Visagalis,
Leido tau ir liepė daryti
Bei Šventąjį Sostą statyti. 

Gynei Bažnyčią nuo arijonų
Ir kitų įvairių parmazonų,
Įtvirtinai Tėvo primatą,
Kaip Šventojo Sosto dogmatą.

Studentų ir mokslo globėjau,
Jaunimas tebus tavo sekėju.
Jei dieviško mokslo jis nepamirš,
Tai siekiai ir viltys jų niekad nemirs.

***

Pagal ženklą, gautą iš dangaus,
Tapai Ganytoju žmogaus,
Augustiną atvedei pas Dievą,
Pamokslininke Ambraziejau. 

Belaisvių, vargšų globėjau,
Tu visiems jiems padėjai,
Griežtas buvai valdžios teisėjas,
Anksčiau to niekas nebuvo regėjęs. 

Gyvenimu savo šventuoju
Tapai visų mylimuoju.
Tavo gyvenimo tikslas –
„Kristus mums yra viskas“.

Veski visus mus prie Dievo,
Paguoski sergančias sielas,
Kad jos galėtų ištarti:
„Mes nusipelnėm gyventi“.

***

Teologe didysis, Augustinai,
Daug klaidžiojai, bet nepaklydai.
Atverk akis ir mums akliems,
Atgaut ramybę padėk tokiems. 

Jaunystė – nerimastinga ir tuščia,
Jos palydovė – dvasinė kančia.
Motinai – prarastas sūnus,
Gyvenimo išbandymas sunkus.

Sielos kančių viršūnė pasiekta,
Aplink tamsa, aplink tik praraja.
Štai vaiko balsas:„Paimk ir paskaityk
Tuos Pauliaus laiškus ir susimąstyk!“

Tai buvo saulės spindulys,
Netikėtas, staigus pragiedrulys,
Tirštas rūkas sieloj išsisklaidė
Nerimas širdy bematant dingo.

„Mūsų širdis bus nerami,
Kol neatras poilsio Tavy“ –
Tavo žodžiai prasmingi ir tikri
Bei gyvenimo tiesos pilni.

***

Jeronimai, askete, piligrime,
Svetima tau žmogiška puikybė.
Autoriau Šventos Vulgatos,
Išplatinai tu Šventą Raštą.

Mokytojų ir mokinių globėjas,
Žymių darbų esi vertėjas,
Melsk mokslui dieviškos šviesos,
Kad nenukryptų nuo tiesos.

***

Pranaše likimo ir orų,
Martynai – viltis tu elgetų,
Už gailestingumą – pagarba,
Garsus neturtėlių šalpa. 

Turo, vyskupe, uolus,
Eretikams nepakantus,
Kristų atvedei į kaimą,
Kartu su Juo žmonėms palaimą.

Vargetas globoki šios dienos,
Kurie nemato dieviškos šviesos,
Atveski tu jiems Jėzų Kristų,
Vergystės pančiai kad nukristų.

***

Globėjau jūreivių ir vaikų,
Pramintas Stebukladariu,
Kalėdų Seneli, Mikalojau,
Už dovanas vaikai dėkoja.

Šventasis Miros vyskupe,
Ten nugalėjai pagonybę,
Padėk išgelbėt mūsų tautą
Nuo piktojo pasėtos bedievybės.

***

Visi šventieji vyskupai,
Dievui tarnavote šventai,
Bažnyčią apgynėt nuo klaidų,
Džiaugiamės šiuo paveldu šventu.

Dievo mylimi išpažinėjai,
Kristaus paveldą plačiai pasėjot,
Te Viešpats jums atlygina dosniai,
Jo valią vykdėte klusniai.

Bažnyčios mokslas suklestėjo,
Kraštai pagonių praregėjo,
Nustojo garbinti savus stabus,
Kristus jiems tapo mylimas, brangus.

† † †

Šventas Antanai, rupore pamokslų,
Maroke platinai Bažnyčios mokslą,
Evangeliją skelbei tu musulmonams,
Kad išlaisvintum juos iš šėtono.

Mokytojau, stebukladary garbusis,
Šeimų drauge, broli atidusis
Bėdoj didžiausioj padedi visiems,
Randi laiko pamestoms smulkmėms.

Užtarimas tavo daro stebuklus:
Keliasi ligoniai, pašalini raupsus,
Trūksta pančiai, vargai pasitraukia,
Tokios pagalbos žmonės visad laukia.

Mielas globėjau našlaičių, kalinių,
Nevaisingų moterų, pasiuntinių,
Meldžiasi tau šeimos Lisabonoj, Paduvoj,
Žmonių nepamirštas esi ir Lietuvoj.

Jėzaus Evangelija ir lelija
Tavo rankose jos visada,
Ženklai šventumo ir skaistumo
Bei kasdieninio pamaldumo.

Tavo žodis buvo stebuklingas,
Paveikdavo visus galingai,
Jo klausė žuvys, žmonės, asilai,
Visi sukurti Dievo tvariniai.

Šiandien prabilki, tu, į mus,
Paklydusius ir dvasiškai aklus,
Atverki sielų mūs akis,
Padėk nuskaidrinti širdis.

***

Benediktai, Subiako kalvų
Ten turėjai daug mokinių,
Monte Kasino vienuolyną įkūrei,
Regulą „Ora et labora“ sukūrei.

Daug sykių gundomas velnio,
Erškėčių krūmai išgelbėjo,
Įvairūs pavojai visad šalia,
Apvaizdos buvo tokia valia.

Garsūs stebuklai stebino brolius,
Tave mylėjo beveik visi žmonės,
Tik pavyduoliai geidė mirties,
Bandė nunuodyti iš nevilties.

Dievo miestą tu pastatei,
Stabus pagonių sunaikinai,
Jų šventykla tapo Dievo namais,
Viešpatį garbins jie amžiais visais.

Mirties valanda nebuvo netikėta,
Ją sutikai kaip svečią numylėtą,
Sielą atidavei į Dievo rankas,
Kad ją nuneštų į Tėvo dausas.

Mirštančių paguoda ir globėjau,
Būk nuo piktojo visų gynėju,
Gydyk fizines mūsų ligas,
Mažink dvasines sielų kančias.

***

Bažnyčios daktare Bernardai,
Dievobaimingoj šeimoj užaugai,
Nugalėjęs daugelį pagundų,
Radai kelią, vedantį į dangų.

Nusprendęs gyvent tik su malda,
Apsirengei vienuolio abitu,
Greit Klervo abatu tapai,
Kur gausiai plūdo mokiniai.

Tu Jėzų ir Mariją mylėjai,
Žmonėms nešei Evangeliją,
O Marija visiškai pasitikėjai,
Visas viltis į Ją sudėjai.

Kvieti ir mus pasitikėti Marija
Baimėse, pavojuose ir maldoje,
Jei vardas Jos nuo lūpų nenutols,
Ji bus mums maloninga ir užstos.

*** 

Erezijos mokslo griovėjau stropus,
Pamokslininkas buvai nuostabus,
Apkeliavai Prancūzijos pietus,
Aplankei, Dominykai, kaimus visus. 

Kalbėjai su visais sutiktais,
Širdis pasiekdavai žodžiais taikliais,
Sielos pravirkdavo vargšų žmonių,
Sujaudintos, paliestos Dievo Žodžiu.

Kiekvieną dieną pamokslavai,
Naktį skirdavai maldai karštai.
Išmokyk ir mus kalbėt su Dievu
Taip nuoširdžiai, kaip darydavai tu.

***

Šventasis Pranciškau Asyžieti,
Bažnyčią pakviestas statyti,
Atsiliepei Kristaus kvietimui,
Turtingo atsisakei palikimo.

Tikrasis tavo pašaukimas –
Tai Evangelijos skelbimas.
Kartu su savo bendražygiais
Pradėjai misijų apaštalinius žygius.

Tos misijos išplito plačiai, plačiai,
Bet jas lydėjo ir pirmieji kankiniai.
Už Dievui pašvęstą gyvenimą
Kristaus žaizdas gavai kaip dovaną.

Visiems linkėjai Viešpaties ramybės,
Bažnyčiai – niekad negęstančios šlovės,
Mokei gerbti turtingus, vargšus ir tarnus,
Geriesiems ir blogiems buvai tu atlaidus. 

Padėk išmelst gailestingumo,
Nuostabaus tavojo šventumo,
Pamilti tiesą, nuolankumą,
Pelnyti Dievo atlaidumą.

***

Kilmingos dinastijos šventasis,
Mūsų Kazimierai dorasis,
Vaikystėj pamilai tu Dievą
Ir liko Jis tau visad mielas. 

Angeliškasis pamaldumas tavo
Malonę pas Viešpatį surado,
Tapai visų tautų šventuoju,
Lietuvos dangišku globėju.

Pavyzdys doros ir pamaldumo,
Vėliavnešys šiandienos jaunimo,
Pakelki tautą atgimimui,
Uždek širdis prisikėlimui.

Idealas skaistybės esi,
Tikėjimo mūsų viltis šviesi,
Kad prie Dievo sugrįš vėl tauta,
Nes mums tu esi vėliava.

***

Šventieji kunigai ir levitai,
Jūs – armijos Kristaus elitas,
Visad su sielų priešu kovoj,
Kartais kaunatės ir mažumoj.

Melskite už mus dangaus šventieji,
Kristaus bendražygiai, artimieji
Mums dieviškos palaimos ir globos,
Kol piktasis nuo mūsų neatstos.

***

Vienuoliai, atsiskyrėliai šventieji,
Mūsų Atpirkėjo mylimieji,
Ištikimi Jo reikalo tęsėjai
Dievo Žodį žmonijai pasėjot. 

Jūsų vardai – žmonių širdyse,
Nuolat kartojami ir maldose,
Meldžiant pagalbos, sveikatos, doros,
Kitaip – paklystume be jūsų globos.

† † †

Iš moteries miestelio Magdalos
Kristus išvarė septynis demonus,
Ir liepė mesti akmenis į ją,
Jei „be nuodėmės“ rabinai yra.

Atsivertusi tu, Marija,
Kristų lydėjai Jo kelyje
Kartu su Švenčiausia Motinėle
Iki atilsio kapų rūsyje.

Verkei prie kapo Velykų rytą,
Radai jį tuščią, atidarytą,
Tiktai angelai du budėjo,
Kur Kristus nukankintas gulėjo.

Stebuklas – „Moterie, ko verki?“
Kristaus žodžiai švelniai ištarti.
Į tai: „Pasakyk man, kur padėjai“
Mano Viešpatį ir Atpirkėją.

Prisikėlusio Kristaus nepažinai
Sodininku tada Jį palaikei.
Kai Jis ištarė vėl: „Marija“,
Tavo akys praregėjo staiga.

Tu Kristų pirma sutikai,
Priskėlusį stebuklingai,
Mokytoju pavadinai,
Taip tebūnie amžinai.

Iš demonų nelaisvės išvaduota,
Šventoji Marija Magdaliete,
Būk moterų, merginų tu globėja,
Nuo piktojo pagundų ir kėslų gynėja.

***

Agota – krikščionių kankinė,
Brangiausia jai – nekaltybė ir garbė.
Už jas gyvybę paaukojo,
Jos kūnas kančiose liepsnojo.

Sicilijos gyventojus šventoji
Nuo ugnikalnio grėsmės globoja,
Išklauso maldavimus žmonių,
Juos saugo nuo ugningų gaivalų.

Sergėtoja mūsų nuo gaisrų,
Apginki mus nuo pragaro liepsnų,
Padėk išvengti amžinų kančių,
Maldauki Dievą su mumis kartu.

***

Liucija, skaistybę Dievui paaukojai,
Amžinajam Sužadėtiniui iš rojaus,
Laukei Jo su degančiu žibintu,
Amžina šviesa pati suspindai.

Tavo idealas – Katanijos Agota,
Kuri ant laužo Dievui buvo paaukota.
Parodei tikintiems kančios dorybę,
Akis atvėrei, užtemdytas puikybės.

Visokią neregystę tu išgydai,
Globok ir mus ištikus bėdai,
Pagydyk mūsų sielų neregystę,
Kad jos galėtų Viešpatį išvysti.

***

Jauniausia Bažnyčios kankinė,
Skaistybės simbolis Agnietė,
Ji vos dvylika metų sulaukė,
Kai gyvenimo siūlą nutraukė. 

Mirtimi ji mirė kankinės,
Kad neprarastų skaistybės ir garbės,
Atsisakė išpažinti svetimus dievus,
Tik Kristus buvo jai brangus. 

Agnietė – mergystės globėja,
Simbolis jos – avinėlis.
Jos auka Viešpačiui Dievui
Tebūnie pavyzdys ir šiandienai.

***

Dievo šlovintojų globėja –
Šventoji kankinė Cecilija.
Įtikino ji savo vyrą
Dievui paaukot skaistybę tyrą. 

Muzikams visiems ji artima,
Nes muzika jos buvo mylima.
Šlovino ji Dievą širdimi,
Kai jai grasino mirtimi.

Patronei muzikai dėkingi,
Jai skirtos odės iškilmingos.
Prašom globot bažnyčių choristus,
Kad visad garbintų visus šventus.

***

Kotryna, globoji Sieną ir Romą,
Tau taip pat patikėta Europa,
Moteris – Bažnyčios daktarė
Ir sumanioji taikdarė.

Dievui pašvęsta vaikystė,
Dvylikos išvydai Kristų,
Nesuprasta savos šeimos,
Kovojai iki pabaigos.

Visgi tą kovą tu laimėjai
Su pagalba dangaus Globėjo,
Balandis nusileido ant galvos,
Tai buvo ženklas pergalės lemtos. 

Mirštančius visus globoji,
Padedi numirt, užstoji,
Mirties valandą būk su mumis
Ir mūsų sielų nepaglemš ugnis.

***

Tėvas – pagonis, stabmeldys,
Tikro Dievo nepažinęs,
Motina – tyra, tikra krikščionė,
Buvo Anastazijai malonė.

Todėl ji augo su Dievu,
Apgaubta rūpesčiu šventu,
Nedėkingoj priešų aplinkoj,
Aukai pasiryžusioje mažumoj.

Tikėjime kasdien padėk mums augti,
Daug vaisių norėtume sulaukti,
Paaukot juos savo Atpirkėjui,
Jo Motinai ir mūs Globėjai.

***

Mergelės ir moterys šventos,
Kristaus dukros, Bažnyčios žibintai,
Per amžius švieskit mums iš dangaus,
Kad nepamestume kelio tiesaus. 

Kristų lydėjot nuo lopšio dienos
Iki Golgotos baisios, kruvinos,
Ištikimos likot amžiais visais
Melskit už mus danguje su šventais.

***

Dievo šventosios, šventieji
Tėvo išaukštinti, palaimintieji,
Užtarkite ir mus kaltus,
Kad visiems būt atviras dangus.

Visi dėkosim Atpirkėjui,
Pasaulio nuostabaus Tvėrėjui,
Dvasiai Šventajai Globėjai,
Kad kaltų žmonių pasigailėjo.

† † †

Dieve, mūsų prieglauda,
Jėzau, stiprybe ir auka
Dievui Tėvui Visagaliui
Už pasiklydusį pasaulį.

Maldingumo Įkvėpėjau,
Šventoji Dvasia Atpirkėjo,
Pakvieski maldai mus visus,
Ištikimus ir aplaidžius.

Išgirsk, priimk visas maldas
Savos Bažnyčios siunčiamas,
Pasitikime, Jėzau, Tavimi,
Nuolat gyvenam viltimi.

 

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.