Partizanų atminimo keliu

2015-02-21 |
Fotografavo kun. Gediminas Jankūnas

2015 m. vasario 21 d., šeštadienį, vyko studentų iniciatyva surengtas Skilvionių mūšio 70-osioms metinėms skirtas minėjimas, kuriame buvo pagerbti mūšyje ir ne tik jame žuvę Krekenavos ir kitų apylinkių partizanai. Švenčiuliškių kapinėse prie antkapinio paminklo buvo pagerbtas partizanų atminimas, VDU magistrantas Deimantas Ramanauskas skaitė paskaitą „Lietuva 1944–1953 m.”.

Lietuva 1944–1945 m.

Partizaninio karo pradžia

1944-ieji – antrosios sovietų okupacijos pradžia. Lietuvoje tuo metu pradėjo formuotis antisovietiniai partizanų, arba kitaip miško brolių, būriai, kurie buvo kovingai nusiteikę prieš naujuosius okupantus ir siekė jiems neleisti įsitvirtinti Lietuvoje. Didelė dalis visos Lietuvos gyventojų kilo į šį partizaninį karą prieš okupantus (vieni tiesiogiai, kiti kaip pagalbininkai ar ryšininkai). Priežastys buvo įvairios: noras apsaugoti savo draugus ir kitus žmones nuo raudonarmiečių skriaudų bei svarbiausias siekis – atkurti nepriklausomą valstybę (buvo labai tikima tuščiais Vakarų Europos pažadais ateiti į pagalbą). Visoje Lietuvoje nemažai vyrų traukėsi į miškus. Susiformavus pirmiesiems didesniems būriams po kiek laiko susikūrė ir pagrindinės partizanų apygardos, buvo centralizuotas valdymas, valdžia, leista pogrindinė spauda.

Vyčio apygarda buvo įkurta 1944 metų pabaigoje. Apygardai priklausė Panevėžio, Kėdainių ir Ukmergės apylinkės. Pirmasis jos vadas buvo Juozas Krištaponis, iki to laiko dirbęs Tautiniame fronte, iš kurio ir buvo suformuota Vyčio apygarda. Prie pastarosios susikūrimo taip pat prisidėjo ir Lietuvos laisvės armija (LLA).

partizanu burys

Juozo Krištaponio partizanų būrys (fotografijos autorius nežinomas)

Mūšis Skilvionių miške 1945-02-17

Partizaninis karas įsiplieskė ir Krekenavos apylinkėse. Geriausias tų laikų liudininkas – kapas Švenčiuliškių kapinėse. Jame palaidoti partizanai priklausė Vyčio apygardos Žibartonių-Devynduonių (didžioji dalis) ir „Trimito“ būriams (tikslus skaičius nėra žinomas), kurie žuvo 1945 m vasario 17-osios paryčiais Skilvionių miške. Ten karinei čekistinei operacijai vykdyti buvo pasiųsti NKVD vidaus kariuomenės 261-ojo šaulių pulko kareiviai bei NKVD Krekenavos valsčiaus stribai, taip pat galimai buvo pasitelktas ir lėktuvas apšaudyti iš oro.

Operaciją vykdžiusiems kareiviams bei stribams susidūrus su maždaug keturiasdešimties (galėjo būti ir mažiau) partizanų būriu, užvirė apie 6 valandas trukusi kova. Jiems tada vadovavo Kazimieras Gailiūnas-Barzda, partizanai buvo sugalvoję planą, kurį žinojo tik skyrininkai (penketukas) ir vadas, kad užpuolus raudonarmiečiams ir stribams reikia trauktis į rytų mišką.

Pirmuosius puolimus miško broliai atrėmė (krito daug okupantų, stribų ir tik 2 partizanai), bet pradėjus trūkti šaudmenų buvo nuspręsta trauktis į rytus. Tačiau netikėtai ten juos pasitiko pasaloje kryžmiškai išstatyti sunkieji kulkosvaidžiai, nuo kurių krito 22 partizanai, tarp jų ir būrio vadas K. Gailiūnas-Barzda.

Iš viso būrio liko gyvi trys ar keturi partizanai (galėjo būti ir daugiau). Du iš jų buvo pasiųsti sargybai į Skilvionių pusę, kitas – R. Bundžiulis buvo išdavikas, išėjęs į NKVD, o vienas buvo suimtas per kovą. R. Bundžiulis užpuolimo išvakarėse iš būrio išėjo namo, bet nuėjęs į NKVD viską išpasakojo, taip pat išdavė, pro kurią pusę partizanai trauksis.

Kova truko ilgai, nes stovyklavietė buvo puikiai įrengta. Joje stovėjo septyni lengvieji kulkosvaidžiai, sargyba apkasuose, buvo kelios duobės pasislėpti, iškasti 28 apkasai, pastatytas modernus bunkeris.

Tikslus šiame mūšyje žuvusių partizanų skaičius nežinomas, vienur teigiama, kad žuvo 38 partizanai, kitur – 22. Bet kuriuo atveju, ši nesėkmė sujaudino vietos partizanų būrius. Jų vadai pradėjo po truputį keisti stovyklavimo pobūdį ir stengtis vienoje vietoje nebebūti dideliais būriais.

Pagal kitų autorių šaltinius tekstą parengė istorikas Deimantas Ramanauskas

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.