2014 m. lapkričio 11 d. grupė parapijos tikinčiųjų kartu su klebonu išsiruošė į piligriminę kelionę, kurios tikslas – aplankyti ir pasimelsti prie Aušros Vartų Dievo Motinai paveikslo, sustoti ir pamąstyti prie šventojo karalaičio Kazimiero karsto, pabuvoti Vilniaus katedroje, pasigrožėti dabartinės sostinės panorama ir aplankyti pirmąją Lietuvos sostinę Kernavę. Nors diena trumpoka, bet klebono sugebėjimu gerai ir tiksliai suplanuoti dienos programą, viskas vyko sklandžiai.
Dar važiuojant, gidė Aldona trumpai supažindino su Aušros Vartų istorija. Tai vartai, kurie buvo pastatyti sienoje, supančioje Vilniaus miestą, kad galėtų miestiečiai saugotis nuo priešų. Tokių vartų buvo net devyni, bet vėliau rusų caras įsakė juos sugriauti. Liko tik tie vartai, kur buvo Švč. M. Marijos – Gailestingumo Motinos paveikslas. Paveikslą, manoma, parvežęs kunigaikštis Algirdas iš Krymo. Prie šio stebuklingo Dievo Motinos paveikslo kasdien meldžiasi tūkstančiai piligrimų, jis gausiai apdovanotas votais.
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas
Mūsų piligrimai dalyvavo šv. Mišiose, kurios buvo aukojamos už kunigus ir šeimas Šv. Teresėlės bažnyčioje, sukalbėjo Rožinį prie Švč. M. Marijos – Gailestingumo Motinos paveikslo. Iš čia, grožėdamiesi Vilniaus senamiesčiu, ėjome link Katedros aikštės. Prie Signatarų namų sugiedojome Lietuvos respublikos himną.
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas
Kiekvieną kartą, kai tik aplankome Vilniaus katedrą, sužinome kažko naujo, o tada ir malda būna nuoširdesnė. Pasirodo, kad šv. Kazimiero kulto palaikymo ir skleidimo centras buvo Panevėžio vyskupija, o šv. Kazimieras paskelbtas ypatinguoju Panevėžio vyskupijos globėju. Visiems buvo įdomu sužinoti apie jo valstybinę, kaip karalaičio, jo bažnytinę veiklą, stebuklus. Istorinių negandų laikais neturėjo ramybės nei jo palaikai, nei vėliau relikvijos, net ir pati koplyčia. Visa tai sutelkė piligrimus dar karštesnei maldai. Mūsų maldos prašymuose daugiausia jautėsi rūpestis jaunimu, nes šv. Kazimieras – jaunimo globėjas.
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas
Iš sostinės Vilniaus skubėjome į pirmąją valstybės sostinę – Kernavę. Nuostabiai gražiomis, kalvotomis vietomis atvykome į Kernavę. Sunku patikėti, kad čia kažkada buvo sostinė, gyveno keli tūkstančiai gyventojų. Švč. M. Marijos Škaplerinės bažnyčia, medinė koplytėlė, mūrinis Riomerių mauzoliejus, senosios bažnyčios pamatai, Mozės granitinė skulptūra, įdomi klebonija, Kernavės muziejus ir visas Kernavės centras.
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas
Dievo galybę ir Jo rūpestį žmonių protu, dvasios ir žemiškojo pasaulio darną, supranti pamatęs Neries vingius ir pažvelgęs į Kernavės piliakalnius. Čia laikas lyg sustoja. Tokia didybė, kuri verčia melstis ir dėkoti Aukščiausiajam, kad visa tai sutvėrė ir kad leidžia mums pamatyti ir kartu pajusti dėkingumo jausmą.
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas
Nors piligrimai susirinko iš visos parapijos, bet kelionės metu tapo kaip viena šeima. Jauniausia piligrimė Julija neturi nė dvidešimties metų, o vyriausiajai Onutei – virš aštuoniasdešimt, bet kada sieja artimo meilė, skirtumo nėra. Visi grįžome draugiški ir dėkingi klebonui Gediminui Jankūnui už dar kartą parodytą supratimą, kokiomis priemonėmis stiprinama parapijos narių bendrystė. Taip pat dėkingi Remigijaus Gobužo firmai ir jos vairuotojui Gintautui, kurie padėjo mums visa tai įgyvendinti.
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas