Vyskupo kreipimasis Didžiųjų Žolinės atlaidų proga

2014-08-15 | Panevėžio vyskupijos vyskupas Lionginas Virbalas, SJ
panevezys lcn

Nuoširdžiai sveikinu Krekenavos maldininkus, atvykusius į Jėzaus ir visų krikščionių Motinos Marijos Dangun Ėmimo šventę. Sveikinu visus! Pirmiausia parapijiečius ir tuos, kurie nuolat lankotės šioje šventovėje per Žolinės atlaidus, mėnesių penkioliktomis dienomis, nes čia pajutote artimą ryšį su Dievu. Tebus šis pabuvimas kaip sugrįžimas į namus, kur viskas artima, pažįstama. Mergelės Marijos Sūnus Jėzus mus moko pašventinti visą gyvenimą: ne tik atskiras jo dienas, kokiomis yra šventės, bet ir visą kasdienybę, visus darbus.

Sveikinu tuos, kurie į Krekenavą atvykote pirmą kartą. Tegul bazilikos kuklumas nesutrukdo įžvelgti, pajusti šios vietos šventumo. Nebūtinai šventovė turi būti iškilminga ar ypatingai išpuošta, kad būtų brangi, artima. Juk ir Mergelės Marijos gyvenimas buvo labai paprastas, kaip visų neturtingų šeimų motinų – su kasdieniu valgio ruošimu, rūpesčiu artimaisiais, bet taip pat nuoširdžia padėka Dievui ir šlovinimu už Jo gerumą.

Sveikinu ir tuos, kurie čia užsukote atsitiktinai ar iš smalsumo. Tegul nepalieka abejingais ši vieta, kurioje daug šimtmečių maldai renkasi lietuviai. Garsus Krekenavos Mergelės Marijos paveikslas visiems maldininkams buvo regimas vilties, Dievo artumo ir pagalbos ženklas.

Praėjusieji metai Bažnyčioje buvo skirti pažinti ir sustiprinti tikėjimą. Jie nesibaigė, nes tikėjimo ugdymas nėra užduotis, kurią galima išmokti ir palikti. Veikiau tie metai dar kartą priminė, kad tikėjimu nuolat verta rūpintis, gilinti, gaivinti. Atraskime jį kaip lobį, kaip naują, platų horizontą – o tai visuomet džiugina.

Šie metai yra skirti šeimai – visoms šeimoms. Visų pirma norime išsakyti ir pasidalinti koks svarbus, geras ir teikiantis laimę yra vyro ir moters meilės ryšys, tapęs kasdieniu ėjimu drauge. Kiekvienos šeimos kelionė vyksta ne be sunkumų, o juos įveikiant, ne be išbandymų, o juos nugalint. Šeima, kurios nariai palaiko, atjaučia vienas kitą, stiprina vienas kito tikėjimą, dorai ir sąžiningai ugdo vaikus – gražus siekis ir troškimas. Jei neturėsime idealo, nežinosime kur link eiti ir ko siekti. Todėl Bažnyčioje nuolat kalbame apie tvirtą šeimą, iškeliame gerų šeimų pavyzdžius. Bet puikiai žinome, kad idealą ne visuomet lengva įgyvendinti. Ką gi daryti? Visų pirma turėti drąsos ir ištvermės, jei nesiseka, iškyla sunkumų. Bažnyčios bendruomenė skirta padėti savo nariams, o ne priekaištauti dėl nepasisekimų. Jaunimo ruošimas šeimai, kursai sužadėtiniams, pagalba besilaukiančioms mamoms, konsultacijos kritinėse situacijose – tai vis Bažnyčios pastangos padėti šeimoms per Vyskupijos ir dekanatų Šeimos centrus bei pasiaukojantį jų savanorių darbą. Atraskite juos, pasinaudokite jų pagalba, o... galbūt ir patys įsijunkite su savo žiniomis ir patirtimi. Iš tiesų, svarbiausia ne vien laukti pagalbos iš šalies, o padėti vieni kitiems. Šeimų klubai, rateliai, bendruomenės – tai būdas šeimai būti vis labiau savimi, atskleisti vis naujas santuokos spalvas, išspręsti kylančius klausimus. Sutuoktinių susitikimai, Kanos bendruomenė, Nazareto šeimų judėjimas – tai tik keli pavyzdžiai, kaip šeimos Lietuvoje padeda vienos kitoms. Kviečiu domėtis, ieškoti ir įsijungti.

Kalbėdami apie šeimų žmones neišskiriame ir tų, kuriems nepavyko išsaugoti savo šeimos židinio. Juk tokiais momentais skaudžiausiai patiriama vienatvė. Kiti galbūt naujai bando kurti savo ateitį, nors širdyje lieka skausmas dėl praeities. Dievo tėviška meilė apima visus ir visiems nori padėti. Pasitikėkite Dievu, kuriam nėra negalimų dalykų, kaip liudija Mergelė Marija.

Galiausiai visiems noriu palinkėti pačių paprasčiausių dalykų, kurie šeimose visada buvo savaime suprantami. Tai šeimoje valgyti kartu, praleisti laiką drauge, turėti bendrų užsiėmimų. 

Kai valgome kartu, ne tik bendraujame, bet turime atsižvelgti vienas į kitą, dalintis tuo, kas ant stalo. Nė vienas negali visko gauti vien sau. Ar tai nėra puiki bendrystės ugdymo mokykla?! Valanda praleista kartu – ne prie televizoriaus, o kalbantis apie dienos reikalus, džiaugsmus, ateities planus – išmoko dalintis nuomonėmis ir atrasti bendrus interesus. Bendra išvyka, pasisvečiavimas pas draugus, pagal pomėgį aplankymas teatro, filmo ar sporto varžybų taip pat sujungia visus šeimos narius, kaip ir labai svarbus sekmadienio šventimas, dalyvavimas šv. Mišiose.

Ir, žinoma, labiausiai kiekvienai šeimai noriu palinkėti nors trumpo bendros maldos momento. Tegul tai bus „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ malda ar konkrečiai dienai pritaikyta psalmė (pvz., iš „Magnificat“ leidinuko), o gal būt savais žodžiais išreikšta padėka ir maldavimai. Kiekviena šeima teatranda tai, kas jai priimtina ir artimiausia. Tačiau ši malda tikrai taps palaima, vienys ir duos pasitikėjimo.

Santuokos sakramentas yra Dievo pagalba šeimai. Ši Dievo parama išlieka, net jei jos neprisimename. Ji rusena, kaip žarijos po pelenais, nes Dievas neišsižada savo pagalbos. Tegul šiais Šeimos metais pučia ne pykčio, o Šventosios Dvasios vėjas, kuris gaivina, ramina, atnaujina sutuoktiniams tai, ką jie pažadėjo ir priėmė Santuokos metu.

Teužtaria visus Krekenavoje gerbiama Jėzaus Motina Marija, artima visiems vaikams, o ypač tiems, kuriems labiausiai reikia Jos pagalbos.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.