Evangelija pagal Joną 14, 15 – 21 (VI Velykų sekmadienis, A)

2014-05-25 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Jn 14, 15-21

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„Aš paprašysiu Tėvą, ir Jis duos jums kitą Globėją“ (Jn 14, 16), – pažadėjo Jėzus savo mokiniams.

2. Ko nesuprantu?

Ką reiškia „mylėti“? Mylėti – tai laikytis mano įsakymų, – sako Jėzus (Jn 14, 15 ir 21). Didįjį įsakymą – mylėti, duotą Viešpaties Dievo ir įrašytą Senajame Testamente (Įst 6, 5), Jėzus, kaip Mozės Įstatymo ir Pranašų vykdytojas (Mt 5, 17), pakartojo ne kartą: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį“ (Lk 10, 26-28; Mt 22, 34-40; Mk 12, 28-31). Meilė – tai santykis tarp Dievo ir žmogaus, ir šiame santykyje pirmąjį žingsnį žengiantis visada buvo Jis, o mes galėjome atsiliepti į Jo Meilės Įsakymą arba ne. Jėzus savo pavyzdžiu pateikė tos Meilės vertinimo kriterijų: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau“ (Jn 13, 34). Kaip Jis mus mylėjo? Jėzus, numirdamas ant kryžiaus dėl kiekvieno iš mūsų, parodė pasiaukojamos, nesavanaudiškos, viską atiduodančios ir nieko sau nepasiliekančios Meilės pavyzdį, nes „nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15, 13). Mylėti – atiduoti gyvybę už tuos, kuriuos myli, ar būti pasirengus tai padaryti. Jėzaus mokiniai išmoko savo Mokytojo pamoką ir apie tai liudijo savo laiškuose. „O Dievas mums parodė savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai“ (Rom 5, 8). „Niekam nebūkite ko nors skolingi, išskyrus tarpusavio meilę, nes kas myli, tas įvykdo įstatymą“ (Rom 13, 8). „Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13, 8).

Kaip suprasti: „kitą Globėją – Tiesos Dvasią“? Pirmasis Globėjas – Užtarėjas danguje Jėzus Kristus (1 Jn 2, 1). Kitas Globėjas – Šventoji Dvasia (Jn 14, 26). Evangelistas Jonas „Globėjo“ įvardijimui pavartojo graikų kalbos žodį „Paraklētos“. „Paraklētos“ gali būti suprantama, kaip guodėjas, advokatas, bylos gynėjas teisme, ginantis tiesą, – Tiesos Dvasia. „Tiesa“ – daikto ar reiškinio atitikimas tikrovei. Tiesos Dvasia – Dievo įdiegta moralinė jėga žmoguje, priešinga blogio dvasiai. Ši Dvasia išmokys visko ir primins viską, ką Jėzus yra pasakęs (Jn 14, 26). Vadinasi, ši Dvasia liudys pas Tėvą sugrįžusio Jėzaus artumą žemėje, padės suvokti tikrą realybę. Šventoji Dvasia Jėzaus krikšto metu nusileido ant Jo iš dangaus ir pasiliko su Jėzumi viso Jo gyvenimo žemėje laikotarpiu (Jn 1, 32-34). Jėzus ramino savo mokinius: „jums geriau, kad aš iškeliauju, nes jei neiškeliausiu, pas jus neateis Globėjas. O nukeliavęs aš Jį jums atsiųsiu“ (Jn 16, 7). Šventosios Dvasios atsiuntimas praplėtė Dievo veikimo lauką. Šventosios Dvasios perkeitimo galia duona tampa Kristaus kūnu, o vynas – Kristaus Krauju. Mes patys Dievo malone tampame, tik ne visada vertais, Šventosios Dvasios indais. Ji suteikia mums galimybę liudyti Jėzų Kristų, melstis ir galimybę atlikti darbus, kurių vien žmogiškomis jėgomis negalėtume įveikti. Todėl įvairių liturginių apeigų metu meldžiama Šventosios Dvasios dovanos, Dvasios Guodėjos, Tiesos Dvasios atėjimo...

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Ši Evangelijos ištrauka – Jėzaus atsisveikinimo kalbos paskutinės vakarienės metu dalis. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra pateikiamas Jėzaus pamokymas su pasitikėjimu melsti Viešpaties pagalbos visuose dideliuose darbuose Jėzaus vardu (Jn 14, 12-14). Po šios Evangelijos ištraukos yra tęsiama Dievo Tėvo, Jo Sūnaus ir Šventosios Dvasios tarpusavio bendrystės tema (Jn 14, 23-28).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Visiškai analogiško pasakojimo kitose Evangelijose nėra, nes pastarosiose dažniausiai aprašomi įvykiai chronologine tvarka, o Jono evangelijoje yra pateikiama labai daug detalių Jėzaus pamokymų. Tačiau visose Evangelijose yra prasminiai panašių pasakojimų ar Jėzaus pasisakymų tekstų. Apie Šventosios Dvasios atsiuntimą kalbėjo evangelistas Lukas: „Ir štai aš atsiųsiu jums, ką yra pažadėjęs mano Tėvas. Jūs pasilikite..., kol būsite apgaubti jėga iš aukštybių“ (Lk 24, 49). Būtina sąlyga amžinajam gyvenimui – Dievo įsakymų laikymasis (Mt 19, 16-19), „kam mažai atleista, tas menkai myli“ ( Lk 7, 47).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Meilės temai yra skiriama labai daug Šventojo Rašto pasakojimų. Pirmiausia Viešpats pamilo savąją tautą, kuri skaičiumi buvo mažiausia iš visų tautų, taip pat liko ištikimas savajai Sandorai ir Jį mylintiems, ištikimai vykdantiems Jo Įsakymus, iki tūkstantosios kartos (Įst 7, 7-15). „Meilė yra laikymasis jos įstatų, laikymasis įstatų – nemarumo pagrindas, o nemarumas priartina žmogų prie Dievo“ (Išm 6, 17-19). Didysis Įsakymas: „Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visomis jėgomis“ (Įst 6, 5). Nėra aplinkybių ar laiko, kad būtų galima to Įsakymo nevykdyti (Įst 6, 6-9). „Meilė – ne tai, kad mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų, kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes... Jei Dievas mus taip pamilo, tai ir mes turime mylėti vieni kitus. Jei mylime vieni kitus, Dievas mumyse pasilieka... Dievas yra meilė, ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve, ir Dievas pasilieka jame“ (1 Jn 4, 10-16).

Beribis pasitikėjimas Dievu visada gelbėja ir neleidžia pasijausti našlaičiais: „nors mano tėvas ar motina mane paliktų, tačiau VIEŠPATS mane priims“ (Ps 27, 10). Net jeigu motina tave užmirštų, VIEŠPATS niekada neužmirš (Iz 49, 15).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• Geroji Naujiena mums: visi esame iš Dievo gavę Šventąją Dvasią;

• Šventoji Dvasia nori veikti mumyse: Ji pasako, kas mums yra svarbu ir reikalinga;

• Jėzus niekada nepaliks mūsų našlaičiais;

• pažinti Dievą – Jį pamilti, pamilti, kaip savo Tėvą...

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Stengtis ištikimai gyventi pagal savo sąžinės balsą.

Trokšti gauti Šventąją Dvasią, pajusti Jos alsavimą, leisti Jai veikti mumyse ir mums vadovauti.

Mokytis mylėti.

Melstis į Dievo Dvasią, kad Ji padėtų mums mylėti kiekvieną žmogų.

Melstis Šv. Pranciškaus malda, kad Viešpats padarytų mus savo planų įrankiu.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.