Evangelija pagal Joną 14, 1–6 (Mirusiųjų pagerbimo diena, Vėlinės)

2014-11-02 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Jn 14, 1-6

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„Tikite Dievą – tikėkite ir mane!.. kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 14,1-3).

2. Ko nesuprantu?

Kuo Jono evangelija skiriasi nuo kitų trijų sinoptinių evangelijų? Jono evangelija skiriasi nuo kitų evangelijų savo ypatingu literatūriniu filosofiniu stiliumi, struktūra (Jono evangelija prasideda ne Jėzaus gyvenimo žemėje faktų aprašymu, bet Prologu apie amžinybę: apie Jėzaus Kristaus buvimą prieš įsikūnijimą), įvykių pateikimu ne būtinai chronologine tvarka. Jono evangelija siekia teologinių tikslų, pabrėžiant tas temas, kurios nėra išryškintos sinoptinėse evangelijose, pavyzdžiui, aiškiai iškeliant Jėzaus dievybės temą.

Kodėl Jėzus sakė savo mokiniams: „Tegul neišsigąsta Jūsų širdys!“ (Jn 14,1)? Evangelijoje aprašomu laikotarpiu mokiniai jau ne kartą buvo girdėję Jėzaus žodžius apie Jo kančią ir tai, kad Jis jau greitai turės juos palikti (Jn 12, 24; 13, 21; 13, 33). Todėl mokiniai buvo išsigandę, o Jėzus juos guodė, sakydamas: „Tegul Jūsų širdys nebūna susirūpinusios!“ ir nurodydamas vienintelę paguodą šiame liūdesyje: tikėjimą Dievu.

Ką reiškia: „tikėti“? Tikėjimas – tai kažkokios informacijos priėmimas, laikant ją tiesa, tikrove ir nereikalaujant jos loginio patikrinimo. Tikėjimas yra svarbesnis už žinojimą. Žinojimas turi būti pagrįstas faktais, o tikėjimas yra laisvas ir individualus žmogaus pasirinkimas. Kai tikėjimo pagrindu tampa DIEVAS, prasiplečia žmogų supančios tikrovės suvokimas, pasikeičia tos tikrovės vertinimo kriterijai.

Kaip suprasti: „Mano Tėvo namuose daug buveinių“ (Jn 14, 2)? Danguje yra daug buveinių. Dievas „trokšta, kad visi žmonės būtų išganyti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (Tim 2, 4). „Tie, kurie paklūsta tiesos Dvasiai, jau eina išganymo keliu“ (KBK, 851). Nuodėmei pažeidus žmonių santykį su Dievu, Dievas visą laiką stengėsi išgelbėti visus žmones. „Kiekvienas, kuris bet kuriuo metu ir bet kurioje šalyje Jį gerbia ir teisingai elgiasi, patinka Dievui“ (Vatikano II Susirinkimas, Lumen gentium). Išganyti gali būti ne vien mūsų, bet ir kitų tikėjimų žmonės. Sprendimas priklauso tik nuo Dievo gailestingumo. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jn 3, 16) – būtų išgelbėtas. Žydams dangus asocijavosi su šventykla, turėjusia taip pat daug buveinių: Šventų švenčiausiąją, kunigų kiemą, Izraelio (vyrų) kiemą, moterų kiemą, pagonių kiemą ir kt. (Biblijos enciklopedija, 126 psl.). Dangus – sudėtingas, neapsakomo grožio, žavintis: „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, kas žmogui į mintį neatėjo, tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli“ (1 Kor 2, 9).

Ką pasakė Jėzus žodžiais: „vėl sugrįšiu“ (Jn 14, 3)? Šie žodžiai – nuoroda į paruziją – II Jėzaus atėjimą (1 Jn 2, 28). „Aš iškeliauju ir vėl sugrįšiu pas jus!“ (Jn 14, 28), – pažadėjo Jėzus. Mokiniams buvo labai sunku suprasti, kodėl jie turi išsiskirti su Jėzumi. Jėzus paaiškino, jog tai reikalinga, kad, Jam sugrįžus, „jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 14, 3).

Kur ėjo Jėzus? Jėzus ruošėsi grįžti į savo Tėvo namus, nes gyvenimas žemėje – laikinas, o Dievo Karalystė – amžina.

Kaip suprasti: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas“ (Jn 14, 6)? Jeigu mes esame kokiame nors kelyje, vadinasi, mes turime tikslą. Jėzus yra kelias, vedantis mus link Dievo. Pirmųjų krikščionių bendruomenė ir vadinosi „Kelio bendrija“. Jėzaus Kristaus sekėjai buvo „Kelio“ sekėjai (Apd 9, 2; 19, 9 ir 23; 22, 4; 24, 14 ir 22). Tiesa yra nuodėmės priešybė (nuodėmė – melas, savanaudiškas elgesys, siekiant trumpalaikės gerovės ar pasitenkinimo; tai – maištas prieš Dievo Meilę). Gyvenimas – amžinas buvimas. Jono evangelijoje Jėzus 17 kartų pasakė, kad Jis yra Dievas: „Aš Esu“ (Jn 6, 35; 8, 28; 10, 9; 11, 25; 14, 6; 15, 1 ir kt.).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Ši Evangelijos ištrauka – Jėzaus atsisveikinimo su savaisiais kalbos dalis. Prieš šią Evangelijos ištrauką aprašomas Jėzaus pokalbis su Simonu Petru. Pokalbio metu Petras pažadėjo atiduoti gyvybę už Jėzų, o Jėzus išpranašavo būsimą Petro išsigynimą, kad jis esąs Jėzaus mokinys (Jn 13, 37-38). Po šios Evangelijos ištraukos tęsiama Jėzaus atsisveikinimo kalba, dar kartą mokiniams paaiškinant Dievo Tėvo ir Sūnaus tarpusavio ryšį (Jn 14, 7-12), išryškinant tikėjimo Jėzumi reikšmę ir galybę (Jn 14, 13-14), ir Jėzaus pažadas atsiųsti Šventąją Dvasią (Jn 14, 16-17).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Visiškai analogiško pasakojimo kitose Evangelijose nėra.

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Jėzus sakė savo mokiniams: „Tegul neišsigąsta Jūsų širdys!“ (Jn 14,1). Panašiai Mozė ragino savąją tautą: „Nenusigąskite ir jų nebijokite! VIEŠPATS, jūsų Dievas, eina pirma jūsų... rodydamas jums kelią, kuriuo turėtumėte eiti“ (Įst 1, 29-33). „VIEŠPATS yra mano šviesa ir išgelbėjimas, ko turėčiau bijotis?“ – šlovindamas Dievą giedojo karalius Dovydas (Ps 27, 1). Tik begalinis pasitikėjimas Dievu gali suteikti drąsos sunkiose gyvenimo situacijose. Savo evangelijoje evangelistas Jonas dar kartą pacitavo panašius Jėzaus žodžius: „Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“ (Jn 14, 27).

Jėzus ragino savo mokinius tikėti Juo – Dievo sūnumi. Jis ne kartą savo pasisakymuose pabrėžė tokio tikėjimo svarbą: „Kas tiki Sūnų, turi amžinąjį gyvenimą, o kas nenori Sūnaus tikėti – gyvenimo nematys: virš jo kybo Dievo rūstybė (Jn 3, 36); „kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnius“ (Jn 14, 12); „Jėzus, atsigręžęs ir ją pamatęs, tarė: ‚Pasitikėk, dukra, tavo tikėjimas išgydė tave‘. Ir tą pačią akimirką moteris pagijo.“ (Mt 9, 22). Be to, Viešpats Jėzus akcentavo, kad tikėjimas turi būti tvirtas (Mt 21, 21;Mk 11, 22-24; Lk 17, 6).

Žmogaus Sūnaus Jėzaus sugrįžimo klausimas buvo aptariamas ir apaštalų laiškuose. „Viešpats atėjimas arti“ (Jok 5, 7-8). „Ateis mūsų Viešpats Jėzus su visais savo šventaisiais“ (1 Tes 3, 13).

Išsigelbėjimas, t. y., atsiskyrimas nuo nuodėmės ir susivienijimas su Dievu, įmanomas tik Jėzaus Kristaus Kryžiaus aukos dėka (Žyd 10, 16-21).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• pasitikėti Dievo duotais išbandymais verta vardan būsimo amžinojo gyvenimo;

• džiugu, kad Tėvo namuose yra daug buveinių.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Turėti drąsos tikėti ir pasitikėti Jėzumi.

Liudyti Jo nepažįstantiems apie Kelią...

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.