Evangelija pagal Joną 19, 25–27 (Švč. M. Marija, Gailestingumo Motina)

2014-11-16 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Jn 19, 25–27

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„Paskui tarė mokiniui: Štai tavo motina!“ (Jn 19, 27).

2. Ko nesuprantu?

Kaip suprasti: „Prie Jėzaus kryžiaus“ (Jn 19, 25)? Tik Jono evangelijoje yra rašoma, kad moterys stovėjo prie Jėzaus kryžiaus, kitose sinoptinėse evangelijose pasakojama, kad moterys žiūrėjo iš tolo, tam tikru atstumu nuo kryžiaus. Jėzaus kryžius – tai tas kryžius, kurį mes visi Jam davėme ir prie kurio Jis buvo prikaltas. Jeigu prikaltas prie kryžiaus mirštantis Jėzus galėjo kalbėtis su savo motina ir mylimiausiu mokiniu, vadinasi, jie turėjo būti labai arti vienas kito.

Kokios moterys stovėjo prie Jėzaus kryžiaus? Tik evangelistas Jonas paminėjo, kad prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo motina, tuo pasakydamas, kad vis tik Marijos vaidmuo yra svarbiausias. Kiti evangelistai rašė, kad Kalvarijoje stovėjo moterų būrelis (Mt 27, 55–56; Mk 15, 40–41; Lk 23, 49). Tikėtina, kad šalia dar buvo Marija Magdalietė, Jokūbo ir Juozapo motina Marija Klopienė ir Jėzaus motinos sesuo (gal pusseserė) Salomė (Mk 15, 40).

Kodėl Jėzus kreipėsi į savo motiną: „Moterie...“ (Jn 19, 26)? Tai – žydų kultūroje, labai gražus kreipinys į moterį. Kai kurie egzegetai mano, kad Jėzus taip kreipėsi į savo motiną, norėdamas neatskleisti jų giminystės ryšio ir tuo apsaugoti Mariją nuo romėnų valdžios keršto.

Kodėl Jėzus pasakė savo motinai, pavesdamas ją savo mylimiausiam mokiniui: „štai tavo sūnus!“ (Jn 19, 26)? Jėzus norėjo pasirūpinti savo motina, kad ji po Jo mirties netaptų visiškai beteise žydų kultūroje našle. Jėzui nebuvo taip svarbu, kad Jonas, kuriam Jis patikėjo savo motiną, buvo Jo pusbrolis. Žymiai svarbiau Jėzui, kad Jonas buvo Jo mylimiausias mokinys. Šiame pasakojime Jonas tarsi atstovauja visus Jėzaus mokinius, o Marija paskelbiama visos Kristaus Bažnyčios Motina. Marija taip pat buvo pirmoji Jėzaus mokinė, Apreiškimo valandą pasakiusi: „Taip“ Dievo Valiai ir net pati tiksliai jos nesupratusi, bet visą laiką gyvenusi pagal Dievo Valią ir išlaikiusi daugybę tikėjimo Dievu išbandymų. Kiekvienas, kuris mano esąs Kristaus mokinys, laisvai savo tikėjimu turi pripažinti, kad Marija yra ir jo motina. Todėl Jėzus ir tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ (Jn 19, 27).

Kaip jautėsi Marija, stovėdama prie Jėzaus kryžiaus? Marijos buvimas prie Jėzaus kryžiaus buvo dar vienas jos tikėjimo išbandymas. Anksčiau ji manė, kad Dievas yra Visagalis, dangaus ir žemės kūrėjas. Jėzaus kančios ant Kryžiaus valandą Marija regėjo, kad jos Sūnus, Dievo Sūnus, bejėgis kabo ant Kryžiaus Golgotos kalne ir miršta jos akyse, kentėdamas didžiulius skausmus. Bet visa tai nesugriovė Marijos tikėjimo Atpirkimo stebuklu.

Kas yra „ta valanda“ (Jn 19, 27)? Tai yra valanda, kai paaiškėjo, kad Jėzus – Dievas, dovanojęs žmonijai Išganymą. Pirmą kartą apie „tą valandą“ Jėzus prabilo Kanos vestuvėse“: „Dar neatėjo mano valanda!“ (Jn 2, 4). Jei mes norime būti toje dieviškoje valandoje, turime tapti Jėzaus mokiniais ir priimti Mariją kaip savo Motiną.

Ką reiškia būti Aušros Vartų Gailestingumo Motina? Gailestingumas – tai senas žodis. Graikų kalboje, kuria parašytas Naujasis Testamentas, gailestingumas išreiškiamas žodžiu „eleos“. Šis žodis mums yra gerai žinomas iš maldos „Kyrie eleison“, kuria yra kreipiamasi į Viešpaties gailestingumą. Žodžiu „eleos“ įprastai yra verčiamas hebrajiškas žodis „hesed“ – tiesiog meilė. „Hesed“ – gailestingumas arba meilė, yra vartojamas, kalbant apie Sandorą. Iš Dievo pusės, Ji žymi tvirtą meilę, pajėgią visada išlaikyti bendrystę, kas beatsitiktų: „Manoji meilė niekada nuo tavęs nesitrauks“ (Iz 54, 10). Tačiau, kadangi Dievo Sandora su savo tauta yra santykių nutraukimo ir atnaujinimo istorija nuo pačios pradžios (Iš 32-34), yra visiškai akivaizdu, kad tokia besąlygiška meilė numato atleidimą; o tai negali būti niekas kitas kaip gailestingumas. Žodžiu „eleos“ dar yra verčiamas kitas hebrajiškas žodis – „rahamim“ – motiniškos įsčios. Šiuo atveju gailestingumas suprantamas: motinos gili meilė savo mažyliui (Iz 49, 15), tėvo švelnumas savo sūnui (Ps 103, 13), stipri broliška meilė (Pr 43, 30).

Gailestingumas, bibline prasme, yra daug daugiau nei vienas iš Dievo meilės aspektų. Gailestingumas yra pati Dievo esmė. Tris kartus Dievas Mozės akivaizdoje ištarė savo vardą. Pirmąjį kartą Jis pasakė: „Aš esu, kuris esu“ (Iš 3, 14). Antrąjį kartą: „Aš esu maloningas tiems, kuriems esu maloningas, ir pasigailiu tų, kurių pasigailiu“ (Iš 33, 19). Dievui būti tuo, kuo Jis yra, reiškia būti maloningu ir gailestingu. Tai patvirtina trečiasis Dievo vardo paskelbimas: „esu gailestingas ir maloningas Dievas, lėtas pykti, kupinas gerumo ir ištikimybės“ (Iš 34, 6). Gailestingumas tai yra tai, kas yra dieviškiausia Dieve, taip pat ir tai, kas labiausiai išsipildę žmoguje: būtent gailestingumas ir švelnumas iš tiesų leidžia žmogui dalyvauti paties Dievo gyvenime.

Aušros Vartų Gailestingumo Motina yra Jėzaus mokinių motina.

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Šiame Evangelijos pasakojime Viešpaties Jėzaus motinai Marijai yra suteikiamas visos Kristaus Bažnyčios Motinos vaidmuo. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra pasakojama, kaip kareiviai, nukryžiavę Jėzų, metė burtų kaulelius, kad pasidalintų Jo drabužius (Jn 19, 23-24). Po šios Evangelijos ištraukos yra pateikiami paskutiniai Jėzaus žodžiai ant Kryžiaus ir aprašoma Jo mirtis (Jn 19, 28-30).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Sinoptinėse evangelijose yra pateikiami panašaus turinio pasakojimai (Mt 27, 55-56; Mk 15, 40-41; Lk 23, 49). Tik Jono evangelijoje yra minima, kad prie Jėzaus kryžiaus stovėjo Jo Motina. Sinoptinėse evangelijose pasakojama apie moteris (atlydėjusias Jėzų iki Jeruzalės bei Jam patarnavusias) ir iš tolo stebėjusias Jėzaus kančią ir mirtį ant Kryžiaus.

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Kreipiniu: „Moterie...“ Jėzus kreipėsi į savo motiną du kartus. Pirmą kartą tai įvyko Kanos vestuvėse (Jn 2, 4). Šios abi scenos yra tarpusavyje susietos, nes, kas Kanos vestuvėse buvo tik pranašiška nuovoka, Jėzaus Kančios valandą tapo tikrove (Joseph Ratzinger (Benediktas XVI). „Jėzus iš Nazareto: Nuo įžengimo į Jeruzalę iki Prisikėlimo“, 176 psl.). Kreipinys: „Moterie...“ grąžina į Sukūrimo istoriją, kai VIEŠPATS Dievas atvedė žmogui moterį, ir jis tarė: „Ši pagaliau yra kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno. Ši bus vadinama moterimi...“ (Pr 2, 23). Jėzus – naujasis Adomas, su kuriuo žmonija gali atgimti iš naujo. Nuo naujojo Adomo vėl neatskiriama „moteris“ – Marija.

Jono evangelijoje kelis kartus yra paminimas mylimiausias Jėzaus mokinys, bet nepasakomas jo vardas (Jn 13, 23; 19, 26; 20, 2). Tikėtina, kad tai buvo Jonas.

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• Jėzaus mokinys yra tas, kuris vykdo Dievo Valią;

• nepriimti tikėjimo, kad Marija yra Kristaus Bažnyčios ir kiekvieno iš mūsų Motina, reiškia nepilną ir nevisavertį tikėjimą;

• „misericordia“ (lotynų kalboje – „gailestingumas“) – vargšui duoti širdį.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Tikėti Dievo gailestingumu.

Patiems mokytis gailestingumo ir atjautos aplinkiniams.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.