Evangelija pagal Joną 20, 19 – 23 (Sekminės, A)

2014-06-08 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Jn 20, 19-23

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

Jėzus atėjo, atsistojo viduryje ir tarė: „Ramybė jums!.. Imkite Šventąją Dvasią“.

2. Ko nesuprantu?

2014 m. balandžio 27 d. buvo skaitoma Jn 20, 19-31 Evangelijos ištrauka. Tos dienos Evangelijos komentaruose buvo atsakyta į kai kuriuos iškilusius klausimus. Šio sekmadienio Evangelija kalba Sekminių dieną. Tai ir iškylantys klausimai yra šiek tiek kitokie.

Kodėl toks svarbus buvo ir yra Jėzaus pasisveikimas su mokiniais žodžiais: „Ramybė jums!“? Atėjęs Jėzus tarė: „Ramybė jums!“ (Jn 20, 19; 20, 21). „Ramybė jums“ – įprastas hebrajiškas pasisveikinimas „Šālôm“. Po skaudžių savo Mokytojo kančios ir mirties įvykių mokiniai buvo pasimetę ir išsigandę. Jie jau buvo girdėję Marijos Magdalietės liudijimą, kad Viešpats Jėzus – gyvas (Jn 20, 17-18). Mokiniai sėdėjo kambaryje, durims „esant užrakintoms“ (Jn 20, 19). Jie slėpėsi nuo kitų žydų, bijodami savo Mokytojo likimo. Taip pat jiems buvo gėda dėl savo neištikimybės Jėzui, ir galbūt jie nenorėjo, kad Jis pas juos ateitų. O atėjęs Jėzus atnešė dovaną – „savo ramybę“ (Jn 14, 27). Jono evangelijoje Jėzaus „Ramybė jums!“ aidi su džiaugsmu, nes Jis pats buvo žadėjęs: „bet aš jus vėl pamatysiu; tada jūsų širdys džiūgaus, ir jūsų džiaugsmo niekas iš jūsų nebeatims“ (Jn 16, 22). Mokiniai neišgirdo nei menkiausio priekaišto iš Jėzaus lūpų dėl savo išdavystės. Jėzaus auka visi buvome išlaisvinti iš visų nuodėmių, tapome išbalinti „Avinėlio krauju“ (Apr 7, 14). „Šālôm!“ – pasakė Jėzus, ir mokiniai, ir mes atsivėrėme naujai kitokiai bendrystei su Dievu. Todėl toks svarbus yra ramybės palinkėjimas Šv. Mišių metu: „Šālôm!“.

Kokiai misijai buvo siunčiami apaštalai? Mokiniams Jėzus pasakė: „Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“ (Jn 20, 21). Pagrindinė Dievo tapimo žmogumi misija buvo sutaikyti mus su Dievu. Vadinasi, Jėzus siuntė apaštalus sutaikinimo tarnystei: padėti žmonėms sugrįžti pas Dievą. Sugrįžimas pas Dievą – tai atsivertimas ir gailestis dėl padarytų nuodėmių, pasiryžtant nebenusidėti ir pasitikint Dievo gailestingumu. Pirmųjų žmonių nuodėmė buvo maištas prieš Dievą, norint tapti „kaip Dievas“, žinoti „kas gera ir kas pikta“ (Pr 3,5). „Nuodėmė sukyla prieš Dievą per neklusnumą, kuris yra Kristaus klusnumo priešingybė“ (KBK, 1871). Jono evangelijoje nuodėmė paties Jėzaus apibūdinama kaip netikėjimas Jėzumi, tiesos apie Jį nepriėmimas (Jn 16, 9). Apaštalai buvo siunčiami daryti tai, ką Jėzus Kristus darė būdamas žmogumi žemėje. Viskas, kas netarnauja šiai užduočiai, nėra tikras sekimas Juo ir tikra tarnystė. Šiuo metu sutaikinimo tarnystę tęsia vyskupai ir kunigai, teikdami Atgailos sakramentą.

Kas yra Sekminės? Sekminės – Šventosios Dvasios nužengimo į žemę šventė. „Sekminės“ – lotynų k. – penkiasdešimt. Tai – penkiasdešimtoji diena po Velykų. Sekminių diena baigiasi Bažnyčios liturgijoje Velykinis laikotarpis. Skaičius „50“ buvo labai svarbus to meto žydų bendruomenei. Penkiasdešimtieji metai buvo vadinami „jubiliejaus metais“, kai buvo nesėjama, nepjaunami netgi savaime išaugę javai, nerenkamos vynuogės, atleidžiamos skolos, nedaromos jokios skriaudos (Kun 25, 11-17). Senajame Testamente yra aprašyta taip vadinama Septynių savaičių šventė, švenčiama praėjus lygiai penkiasdešimčiai dienų po naujo derliaus „pakylėjimo atnašos pėdo“ (Iš 23, 14-17; Kun 23, 15-17). Naujo derliaus pjūtis įprastai prasidėdavo po Perėjimo (Velykų) šventės. Sekminės buvo padėkos VIEŠPAČIUI šventė, nuėmus javų derlių.

Sekminės – Bažnyčios gimtadienis. Dievo tautos kūrimas prasidėjo labai seniai, kai Dievas pažadėjo Abraomui, kad jis taps didelės tautos tėvu (Pr 12, 2; 15, 5-6). Viešpats Jėzus savo Bažnyčią pradėjo kurti, skelbdamas: „Aš turiu skelbti Gerąją Naujieną apie Dievo Karalystę, nes tam ir esu siųstas“ (Lk 4, 43). Kartu Jis įpareigojo: „Nebijok, mažoji kaimene: jūsų Tėvas panorėjo atiduoti jums Karalystę“ (Lk 12, 32). Viešpats Jėzus pats parinko tai mažajai kaimenei mokinius (apaštalus) ir nustatė jos hierarchiją, vadu paskirdamas Petrą (Mk 3, 13-15; Mt 16, 18). Viešpaties Jėzaus gyvenimo žemėje laikotarpiu Šventoji Dvasia buvo su Juo. Apie tai po Jėzaus Krikšto liudijo ir Jonas Krikštytojas: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir Ji pasiliko virš Jo“. Sekminių dieną atsiųsta Šventoji Dvasia nusileido ant žmonių, juos suvienijo, kad jie galėtų tapti bendruomene ir tęsti Viešpaties Jėzaus pavestąją misiją.

Jono evangelijoje aprašytos Sekminės įvyko, praėjus vienai savaitei po Velykų. Apaštalų darbuose yra pasakojama, kaip mokiniai po Viešpaties įžengimo į dangų, drauge su Jėzaus motina Marija bei kitomis moterimis, meldėsi, vietoj nusižudžiusio Judo išrinko kitą apaštalą – Motiejų, ir taip būdami po penkiasdešimties dienų sulaukė Sekminių ir iš dangaus gavo Šventosios Dvasios dovaną (Apd 1, 12 – 2, 13). Šv. Grigalius Didysis labai gražiai apmąstė šią situaciją. Viešpats davė Šventąją Dvasią, būdamas žemėje ir kvėpdamas Ją savo mokiniams (Jn 20, 22). Kitą kartą Viešpats atsiuntė Šventąją Dvasią, jau sėdėdamas dangaus soste. Pasak Šv. Grigaliaus Didžiojo, taip yra todėl, kad Didysis Dievo įsakymas yra dvigubas Meilės įstatymas: Dievo meilė ir artimo meilė. Pirmiausiai, Dvasia duodama žemėje, kad išmoktume mylėti savo artimą, o po to duodama iš dangaus, kad, mylėdami savo artimą, išmoktume mylėti Dievą. „Kas nemyli savo brolio, kurį mato, negali mylėti Dievo, kurio nemato“ (1 Jn 4, 20).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Ši Evangelijos ištrauka – pasakojimas apie prisikėlusio Jėzaus pasirodymą ir Šventosios Dvasios įkvėpimą Jo apaštalams. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra aprašomas prisikėlusio Jėzaus pasirodymas Marijai Magdalietei (Jn 20, 11-18). Po šios Evangelijos ištraukos yra aprašomas dar vienas prisikėlusio Jėzaus pasirodymas apaštalams, tame tarpe ir kitų mokinių pasakojimais nepatikėjusiam Tomui (Jn 20, 24-29).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Kitose Evangelijose taip pat yra aprašomi prisikėlusio Viešpaties Jėzaus pasirodymai Jo apaštalams ir jų siuntimas tęsti Jėzaus misiją žemėje bei ypatingų galių apaštalams suteikimas (Mt 28, 16-20; Mk 16, 14-18; Lk 24, 36-49).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Ši Evangelijos ištrauka turi nemažai sąsajų su kitomis Šventojo Rašto vietomis.

Jėzaus veiksmas kvepiant Šventąją Dvasia labai primena tą situaciją, kai VIEŠPATS Dievas įkvėpė pirmajam žmogui „į nosį gyvybės alsavimą“ (Pr 2, 7). VIEŠPATS Dievas gali įkvėpti gyvybės dovaną net mirusiems kaulams (Ez 37).

Jėzus suteikė apaštalams teisėtą galią skirti bausmę ar atleisti, uždrausti ar leisti, atskirti nuo bendruomenės narį ar vėl jį priimti: „ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 18, 18; 16, 19).

Atėjus Sekminių dienai, mokiniai regėjo: „Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 2-4). Be to, Šventoji Dvasia išliejama vis iš naujo (Apd 4, 31; 8, 17; 10, 44; 19, 6).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• „Ramybė jums!“ – „Šālôm!“

• Šventosios Dvasios veikimas atveria mūsų širdis, suartina su Dievu ir vieną su kitu, leidžia suvokti Šventojo Rašto žodžius, įkvepia mums tikėjimą ir vadovauja atliekant savo tarnystes.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Su džiaugsmu priimti Jo palinkėjimą: „Ramybė jums!“

Melsti Šventosios Dvasios atėjimo.

Veikti įkvėptam Šventosios Dvasios.

Dalintis atleidimo dovana su kitais žmonėmis.

Stengtis, kad žmonės atpažintų mus, kaip krikščionių bendruomenę, pagal tai, kaip mes mylime vienas kitą.

Švęsti Sekmines!

 

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.