Evangelija pagal Luką 2, 22–40 (Kristaus Paaukojimas, Grabnyčios, A)

2014-02-02 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Lk 2, 22-40

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

Jėzaus paaukojimas šventykloje.

Jėzus paaukojamas Viešpačiui pagal Mozės Įstatymą kaip Viešpačiui priklausantis Pirmagimis. Taip pat Jėzus šventųjų senelių Simeono ir Onos atpažįstamas kaip visos Izraelio tautos ilgai lauktasis Mesijas, bet drauge ir „prieštaravimo ženklas“ (Lk 2, 34).

2. Ko nesuprantu?

Kas tai yra Mozės Įstatymo nustatytos apsivalymo dienos? Pagal Kunigų knygą (Kun 12, 2-8), moteris, pagimdžiusi berniuką, septynias dienas yra nešvari ir neturi teisės dalyvauti liturginėse apeigose. Aštuntąją dieną berniukas turi būti apipjaustytas. Moteris dar trisdešimt tris dienas dėl kraujo apsivalymo yra nešvari ir turi pasilikti namuose. Dar ilgesnis yra moters apsivalymo laikotarpis (aštuoniasdešimt dienų), jei ji pagimdė mergaitę. Pasibaigus apsivalymo dienoms, moteris turi paaukoti apsivalymo auką, ėriuką (avį) deginamajai aukai ir balandį ar purplelį atnašai už nuodėmę. Neturtingieji gali iš viso paaukoti tik du purplelius ar du balandžius. Marija paaukojo neturtingųjų auką (Lk 2, 24). Joseph Ratzinger (Benediktas XVI) savo knygoje „Jėzus iš Nazareto: pasakojimai apie vaikystę“ pažymi, kad Marijai nereikėjo apsivalyti po Jėzaus gimimo, nes šis gimimas pats apvalo pasaulį (62 psl.). Tačiau Šventoji šeima pakluso Viešpaties Įstatymui ir atliko visa, kas pagal jį buvo reikalaujama.

Kaip suprasti „Kiekvienas pirmgimis berniukas bus pašvęstas Viešpačiui“ (Lk 2, 23)? Apie tai, kad kiekvienas pirmagimis gyvūnas (tarp jų ir žmogaus) yra Dievo nuosavybė, nurodoma Senajame Testamente (Iš 13, 1-2; 13, 12 ir 13, 15). Tačiau žmonių pirmagimį buvo galima išpirkti, sumokant penkis šekelius bet kuriam kunigui visoje šalyje (Sk 3, 46-48 ir 18, 15-16). Marija, pasak evangelisto Luko, nemokėjo išpirkos aukos ir tuo nesusigrąžino savo pirmagimio. Priešingai, Jėzus buvo viešai paaukotas Viešpačiui – perduotas Dievo, Jėzaus Tėvo, nuosavybėn (Lk 2, 22).

Kas buvo Simeonas? Simeono vardas – hebr. „Dievas išklauso“. Simeonas buvo teisus (gyvenantis pagal Dievo Žodį), dievobaimingas (gyvenantis asmeniškai atsigręžęs į Dievą) ir laukiantis Izraelio paguodos (laukiantis ateinančio Atpirkėjo, Mesijo) (Iz 40, 1 ir 42, 1). Visą savo gyvenimą Simeonas gyveno viltimi išvysti Atpirkėją, ir Jėzaus gimimas šią viltį pateisino: „Dabar gali, Valdove, kaip buvai žadėjęs, leisti savo tarnui ramiai iškeliauti“ (Lk 2, 29).

Kuo svarbi Simeono giesmė? Jėzus joje apibūdinamas kaip „šviesa pagonims apšviesti“ ir „Izraelio tautos garbė“ (Lk 2, 32). Šie žodžiai sutapatina Jėzų su Dievo tarnu, apie kurį pranašaujama Izaijo pirmojoje ir antrojoje Viešpaties tarno giesmėse (Iz 42, 6 ir 49, 6).

Kaip suprasti Simeono pranašystę, pasakytą Jėzaus motinai Marijai: „Jis bus prieštaravimo ženklas, – ir tavo pačios sielą pervers kalavijas“ (Lk 2, 34-35)? Pasak Joseph Ratzinger (Benedikto XVI), šlovės teologija susijusi su kryžiaus teologija. Dievo tarnui tenka didi misija nešti pasauliui Dievo šviesą, tačiau ši misija neatsiejama nuo kryžiaus aukos (64 psl.). Kalavijo sąvoka Simeonas tikriausiai pasinaudojo vėlgi remdamasis Senuoju Testamentu (Ez 14, 17). Pagal Malachijo pranašystes, Sandoros pasiuntinys yra kaip „lydytojo ugnis ir kaip skalbėjų šarmas“ (Mal 3, 1-3). Žmogaus prieštaravimas Dievui tęsiasi per visą žmonijos istoriją. Izaijo pranašystėse pats Dievas yra vadinamas „pažaidos akmeniu ir nuopuolio priežastimi“ (Iz 8, 14). Įsikūnijęs Dievo Žodis – Jėzus neleidžia likti abejingais ir reikalauja apsispręsti: vardan Amžinojo gyvenimo atsisakyti šio gyvenimo, pakeičiant jį iš esmės, pradedant gyventi pagal Evangeliją (Lk 12, 51-53; Mt 10, 34-39). Bažnyčios tėvai teigė, kad nejautrumas kito kančiai – būdingas pagonims. Pagal krikščioniškąjį tikėjimą: Dievas kenčia kartu su žmonėmis ir mus įtraukia į kentėjimą drauge su kitu. Todėl Dievo Motina su kalaviju širdyje yra šios krikščioniškojo gyvenimo nuostatos provaizdis.

Kas buvo pranašė Ona? Onos vardas – hebr. „Hanna“ – „malonėmis apdovanotoji“. Onos vyras mirė, kai jai buvo apie 20 metų. Ona tapo našle ir ilgus dešimtmečius, kaip ir Simeonas, buvo dievobaiminga, nesitraukė iš šventyklos, meldėsi, pasninkavo (1Tim 5, 5-6). Todėl ji ir buvo šventykloje Jėzaus paaukojimo metu ir galėjo pašlovinti Dievą (Lk 2, 38).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra aprašoma Jėzaus aštuntoji gyvenimo diena, kai jis buvo apipjaustytas ir tuo būdu tapo Izraelio tautos nariu. Berniukui buvo duotas Jėzaus vardas (Išgelbėtojas, Išvaduotojas), kurį angelas buvo nurodęs dar prieš kūdikio pradėjimą įsčiose (Lk 2, 21). Po šios Evangelijos ištraukos yra pasakojama apie Jėzaus jaunystę (Lk 2, 41-52).

Antrasis lygis – paralelinės vietos. Apie tai, kad Jėzus augo Nazarete, kalbama ir Mato Evangelijoje (Mt 2, 23).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai. Pirmieji Luko Evangelijos pasakojimai savo paralelizmais siejasi su Senuoju Testamentu (1Sam 1, 4 – 2, 11). Marija pakluso Viešpaties Įstatymui, kaip ir pats Jėzus, savo krikšto metu pasakęs Jonui Krikštytojui, jog „dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“ (Mt 3, 15).

Simeono giesmėje ir pranašystėje taip pat galima rasti daug paralelizmų su kitomis Šventojo Rašto vietomis. Simeono prašymas „leisti savo tarnui ramiai iškeliauti“ (Lk 2, 29) priminė Izraelio ir Juozapo susitikimą: „Dabar jau galiu mirti, pats pamatęs, kad tu dar gyvas“ (Pr, 46, 29-30). „Šviesa pagonims apšviesti“ (Lk 2, 32) siejasi su Senojo Testamento pranašystėmis (Ps 119, 105), paties Viešpaties Jėzaus žodžiais: „Aš – pasaulio šviesa“ (Jn 8, 12; 3, 20-21).

Pranašė Ona elgėsi pagal Senojo Testamento nuostatas, kaip ir našlė Judita, kuri taip pat pasninkavo ir buvo dievobaiminga (Jdt 8, 4-80).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

> didžiulė malonė būtų gyventi kaip Simeonas, kad, atėjus išėjimo į Amžinybę valandai, galėtum ištarti Simeono giesmės žodžius „leisk savo tarnui ramiai iškeliauti“ ir šlovintum Viešpatį;

> pranašės Onos gyvenimas ir elgesys žavi savo teisumu, gebėjimu išlikti dievobaimingai ir pasitikinčiai Dievu;

> Simeonas ir Ona įkvepia būti kitokiais – tais šventyklos beturčiais.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Stengtis išlikti teisiems: vykdyti Dievo Įsakymus. Paklausti savęs: ar galėtum kas vakarą ramiai perskaityti Simeono giesmės žodžius? Padėkoti Dievui už suteiktas malones. Uždegti šviesą savo širdyje ir eiti į šviesą.

Su Jėzumi susitikti kasdien, skaitant Naująjį Testamentą, dalyvaujant šv. Mišių aukoje (atsiprašyti, pagarbinti, padėkoti, paprašyti). Grąžinti Dievui tai, ką Jis mums dovanojo.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.