Evangelija pagal Matą 17, 1 – 9 (II gavėnios sekmadienis, A)

2014-03-16 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 17, 1-9

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

Pasakojimas apie Jėzaus atsimainymą patvirtina, kad Jėzus yra Dievo Sūnus, ir tęsia mokinystės temą, priversdamas Jėzaus mokinius išgyventi Dievo artumos baimę ir būti Jo paliestiems: „Kelkitės, nebijokite!“.

2. Ko nesuprantu?

Kodėl pasirinktas terminas: „po šešių dienų“ (Mt 17, 1)? Analogišką laiko intervalą nurodė ir evangelistas Morkus (Mk 9, 2); evangelistas Lukas rašė: „praslinkus maždaug aštuonioms dienoms...“ (Lk 9, 28). Didžioji dalis egzegetų aiškina, jog laiko nuoroda parodo, kad abu įvykiai – Petro išpažinimas, jog Jėzus yra Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus (Mt 16, 16), ir Jėzaus atsimainymas – yra tarpusavyje susiję, nes pagrindžia Jėzaus dievystę.

Manoma, kad Jėzaus atsimainymas įvyko izraeliečių Palapinių šventės metu, septintąją svarbiausiąją šios šventės dieną. Palapinių (Pastogių arba Derliaus nuėmimo) šventė būdavo švenčiama rudenį, kai visas derlius jau būdavo nuimtas (Biblijos enciklopedija, 121 psl.). Tai buvo populiariausia ir linksmiausia izraeliečių rudens šventė, švenčiama septynias dienas. Per šią iškilmę žydai įsikurdavo iš medžio šakų padarytose palapinėse arba pastogėse. Palapinių šventė švenčiama ir šiais laikais. Ji primena tuos Senojo Testamento laikus, kai izraeliečiai gyveno palapinėse dykumoje (Kun 23, 39-43; Iš 34, 22; Oz 12, 9-10).

Sampratą, kad Jėzaus atsimainymas įvyko būtent Palapinių šventės metu, sustiprina ir Petro pasiūlymas Jėzui pastatyti tris palapines, tarsi siekiant suteikti vykstančiam įvykiui pastovumo. Senajame Testamente VIEŠPATS taip pat kalbėdavosi su Moze jo pastatytoje Susitikimo palapinėje (Iš 33, 7-11).

Kodėl Jėzus pasikvietė kartu su savimi tris savo mokinius? Jėzus užsivedė ant aukšto kalno tik tris savo mokinius, tik „juos vienus“ (Mk 9, 2). Simonas, vardu Petras, ir Zebediejaus sūnūs Jokūbas bei Jonas buvo Jėzaus pašaukti kaip pirmieji Jo mokiniai (Mt 4, 18-22). Jie vėlgi buvo Jėzaus pakviesti budėti kartu, Jam meldžiantis prieš mirtį Getsemanės sode (Mt 26, 37; Mk 14, 33). Todėl šie Jėzaus mokiniai turėjo galimybę tapti pirmaisiais tikėjimo liudytojais kitiems mokiniams. Šiame Evangelijos pasakojime yra sąsaja su Senuoju Testamentu, kai Mozė, kopdamas į kalną pas VIEŠPATĮ, pasiėmė Aaroną, Nadabą, Abihu’ą ir dar septyniasdešimt Izraelio seniūnų (Iš 24, 1-18).

Koks buvo Jėzaus atsimainymas? „Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa“ (Mt 17, 2). Joseph Ratzinger (Benediktas XVI) knygoje „Jėzus iš Nazareto: nuo krikšto Jordane iki atsimainymo“ pažymėjo, kad atsimainymas buvo Jėzaus maldos, Jo pokalbio su Tėvu įvykis, nors vienintelis evangelistas Lukas tiesiogiai nurodė, kad Jėzus „užkopė į kalną melstis“ (Lk 9, 28). Atsimainymo metu išryškėjo Jėzaus ryšys, o kartu skirtumas nuo Senojo Testamento pranašo Mozės. Kai Mozė nulipo nuo Sinajaus kalno su dviem Sandoros lentelėmis rankose, jis „nežinojo, kad jo veido oda švytėjo dėl to, jog buvo kalbėjęsis su Dievu“ (Iš 34, 29-35). Mozės veido oda švytėjo dėl iš išorės jį pasiekusio spindesio. Tuo tarpu Jėzus švytėjo iš vidaus, nes ir pats yra Šviesa iš Šviesos.

Balti Jėzaus drabužiai – tai ne kartą Šventajame Rašte minimi dangiškųjų būtybių ar išrinktųjų drabužiai. Apie tai kalbėjo pranašas Danielius, savo regėjimuose matęs dangiškąjį Dievo – Amžinojo sostą (Dan 7, 9). Apreiškime Jonui yra pasakojama apie baltus išgelbėtųjų drabužius (Apr 4, 4; 7, 9 ir 19, 14). Tačiau kartu paminima, kaip pabrėžė Joseph Ratzinger (Benediktas XVI), kad išrinktųjų drabužiai yra balti, nes buvo išbalinti Avinėlio krauju (Apr 7, 14).

Kodėl Jėzus kalbėjosi su Moze ir Eliju? Per Mozę VIEŠPATS perdavė savo Įstatymą išrinktajai tautai (Iš 19, 16-20, 17; Įst 5 1-22). Elijas buvo pranašas, gyvenęs Izraelyje Karaliaus Achabo valdymo metais (Biblijos enciklopedija, 199 psl.). Per jį Dievas išpildė daug savo pranašysčių (1 Kar 17 – 2 Kar 2). Apie pranašo Elijo sugrįžimą skelbė pranašas Malachijas (Mal 3, 23-24). Tai ir įvyko, kai Elijas pasirodė su Moze Jėzaus atsimainymo metu, kaip Senojo Testamento Įstatymo ir Pranašų įvykdymo liudininkai.

Ką simbolizuoja „debesies“ samprata? Šventasis debesis yra Dievo artumo ženklas. VIEŠPATS vedė izraeliečius iš Egipto debesies stulpe (Iš 13, 21-22). VIEŠPATS debesies stulpe nusileisdavo ant Mozės Susitikimo palapinės (Iš 33, 9-10). VIEŠPATIES šlovės debesis pripildė Jo Namus – šventovę (1 Kar 8, 10-11). Dieviškasis artumas gali palikti, gali vėl sugrįžti debesies pavidalu (Ez 10 ir 43, 1-5). VIEŠPATIES šlovės debesis bus „pastogė ir apsauga, paunksmė dieną nuo kepinančios kaitros, prieglauda ir priedanga nuo audros ir lietaus“ (Iz 4, 5).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka. Ši Evangelijos ištrauka yra Jėzaus, Dievo Sūnaus, atsimainymo istorija. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra skelbiamas Jėzaus kvietimas mokiniams: „Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“ (Mt 16, 24). Po šios Evangelijos ištraukos yra pateikiamas Jėzaus paaiškinimas mokiniams apie Senojo Testamento pranašysčių išsipildymą: Jono Krikštytojo misija ir buvo to laukimo išsipildymas; tačiau dėl žmonių nesuvokimo naujasis Elijas buvo nužudytas, o Jėzaus, Žmogaus Sūnaus, laukia panašus likimas (Mt 17, 10-13).

Antrasis lygis – paralelinės vietos. Jėzaus atsimainymo istorija aprašoma ir Luko bei Morkaus evangelijose (Lk 9, 28-36; Mk 9, 2-9).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai. Šioje Evangelijos ištraukoje minimas aukštas kalnas. Kalnas – Dievo ypatingo artumo vieta. Kalnas – tai:

• kopimo, tiek išorinio, tiek vidinio, vieta;

• išsilaisvinimas iš kasdienybės;

• platus žvilgsnis iš aukštai į visą Dievo kūrinijos grožį;

• naujas kvėpavimas grynu oru, asmeninių vertybių pervertinimas.

Senojo Testamento pasakojimuose taip pat ne kartą buvo minimas kalnas. Mozė susitiko su VIEŠPAČIU ant Sinajaus kalno (Iš 24, 12-18). Pranašas Elijas klausėsi VIEŠPATIES toje pačioje vietoje, ant vadinamo Dievo kalno (Horebo) (1 Kar 19, 8-18).

Daug svarbių Jėzaus gyvenimo įvykių taip pat vyko ant kalno: trečiasis Jėzaus gundymas (Mt 4, 8); Kalno pamokslas (Mt 5, 1 – 8, 1); malda Alyvų kalne (Mt 26, 36).

Dievo artumo didybė gali sukelti Dievo baimę ar išgąstį. Mokiniai buvo sukrėsti Dievo artumo ir „parpuolė kniūbsti, labai išsigandę“ (Mt 17, 6). Senajame Testamente izraeliečiai, išvydę VIEŠPATIES debesies stulpą šalia Mozės Susitikimo palapinės, taip pat labai išsigąsdavo ir puldavo kniūbsti (Iš 33, 10).

„Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 17, 5). Tie patys Viešpaties žodžiai buvo išgirsti iš dangaus ir Jėzaus krikšto metu, ant Jo nusileidus Dievo Dvasiai (Mt 3, 17). Tik dabar mokiniai išgirdo dar ir nurodymą: „Klausykite Jo!“ Dievas Tėvas tarsi nurodė mokiniams mokytis iš Jėzaus.

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• artėjimas prie Dievo, tarsi kopimas į kalną, suteikia žmogui kitokį matymą, leidžia kitaip įvertinti prieš tai buvusius svarbius dalykus;

• Dievo artumas, kaip buvimas Jo debesyje, reiškia aklumą. O aklas žmogus privalo pasitikėt esančiu šalia, t. y. Dievu;

• bijoti Dievo – bijoti pažeisti Jo Meilę;

• jei Dievas ieško, reikia leisti Dievui mus surasti.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Gavėnios laikotarpiu sugrįžti į dykumą, įkopti į kalną, perkeisti savo žvilgsnį ir širdį.

Išsaugoti pagarbią Viešpaties baimę – teisingą santykį su Dievu.

Ieškoti Jėzaus artumo. Suradus, klausyti Jėzaus, nebijoti Juo sekti, tikėti nemačius.

Tapti tikėjimo liudytojais kitiems bendruomenės nariams.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.