Evangelija pagal Matą 21, 33–43 (XXVII eilinis sekmadienis, A)

2014-10-05 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 21, 33-43

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu“ (Mt 21, 43).

2. Ko nesuprantu?

Kur ir kam kalbėjo Jėzus? Prisimenant praėjusio sekmadienio Evangelijos ištrauką, tikėtina, kad Jėzus kalbėjo Jeruzalės šventyklos šventoriuje. Jėzaus palyginimas apie vynininkus žmogžudžius buvo skirtas ten buvusiems aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams.

Ką reiškia pasakojime panaudoti simboliai: šeimininkas, vynuogynas, aptvaras, spaustuvas, bokštas, vynininkai, tarnai, šeimininko sūnus, vaisiai? Šeimininkas yra Dievas, kuris įveisė vynuogyną – t. y., iš visų tautų išsirinko vieną tautą – Izraelio tautą (Iz 5, 1-7). Sumūrytas aptvaras – Dievo ant Sinajaus kalno išrinktajai tautai duotas Dekalogas (Iš 20, 2-17; Įst 5, 6-21). Įrengtas spaustuvas simbolizuoja Dievo rūpinimąsi savąja tauta, kad ši visą laiką turėtų vyno – t. y., tikro gyvenimo džiaugsmo ir meilės. Pastatytas bokštas – šventykla. Vynininkai – aukštieji kunigai ir tautos seniūnai. Tarnai – pranašai, Dievo įvairiais amžiais siųsti Izraeliui. Šeimininko sūnus – Dievo Sūnus, Jėzus Kristus. Vaisiai – geri darbai.

Kaip suprasti Jėzaus palyginimą apie vynininkus žmogžudžius? „Šeimininkas, kuris įveisė vynuogyną, sumūrijo aptvarą, įrengė spaustuvą, pastatė bokštą, išnuomojo vynininkams ir iškeliavo į svetimą šalį“ (Mt 21, 33-34). Šiais palyginimo žodžiais Jėzus priminė: Dievas išrinktajai tautai davė viską, kad jos žmonės, išmintingai naudodamiesi Dievo duotuoju turtu, galėtų turtingai gyventi. Svarbiausia, neužmiršti, kas yra tikrasis Šeimininkas. Savo palyginime Jėzus kalbėjo, remdamasis pranašo Izaijo, gyvenusio VIII-VII a. prieš Kristų ir skelbusio apie Dievo teismą visiems, kurie nuo Jo nusigręžė, žodžiais (Iz 5, 1-25). Rašto aiškintojai ir aukštieji kunigai puikiai žinojo, kad Izaijo pranašystės išsipildė: 720 m. prieš Kristų Izraelį užėmė asirai ir ištrėmė didžiąją dalį čia gyvenusių izrelitų, o 586 m. prieš Kristų Judėją užkariavo babiloniečiai. Todėl šio Jėzaus palyginimo žodžiai gąsdino Rašto aiškintojus ir aukštuosius kunigus.

Dievas kartkartėmis siuntė savo tarnus, t. y., pranašus, kurie žmonėms primindavo, kad tikrasis vynuogyno šeimininkas yra Dievas, o ne jie ar pagonių dievai, kad tikrasis žmogaus pašaukimas yra dalijimasis Dievo duotomis dovanomis, o ne tų dovanų neteisėtas pasisavinimas savo tikslams. Tačiau vynininkus užvaldė godumas: jie nenorėjo grąžinti šeimininkui jam priklausančios vaisių dalies. Gal būt vynininkai manė, kad tikrasis vynuogyno šeimininkas yra toli ir jie, atsikratę šeimininko pasiuntinių, galės užvaldyti jo turtus. Godumas vis giliau gramzdino vynininkus į nuodėmę: pirmąjį tarną jie primušė, antrąjį – jau užmušė, o trečiąjį – net gi žiauriai užmėtė akmenimis. Daugelis pranašų taip pat buvo atstumti arba nužudyti.

Pagaliau, atėjus laikų pilnatvei, Dievas pasiuntė savo vienatinį Sūnų, Jėzų Kristų, nuo kurio taip pat buvo nusigręžta: Jis buvo išmestas iš vynuogyno ir užmuštas, t. y., nukryžiuotas už Jeruzalės miesto sienų. Tačiau Sūnaus mirtis – ne paskutinis žodis. Jėzus pacitavo ištrauką iš 118 psalmės: „Akmuo, kurį statytojai atmetė, tapo kertiniu akmeniu. Tai Viešpaties padaryta ir mūsų akims tai nuostabą kelia“ (Ps 118, 22-23). Jėzus numatė savo mirtį ir Prisikėlimą, iš anksto paskelbdamas apie statybą naujos Bažnyčios, kurią Dievas stato pasaulyje, remdamasis Juo – Kristumi. Tuo metu Jeruzalėje vyko Erodo šventyklos statybos (20 m. prieš Kristų – 63 m. po Kristaus). Ne veltui Jėzus pranašavo: „Čia neliks akmens ant akmens“ (Mk 13, 2). 70 m. po Kristaus romėnai šį pastatą padegė ir sugriovė. Erodo šventykla niekada nebebuvo atstatyta.

Kas tai yra kertinis akmuo? Kertinis akmuo yra kokio nors statinio pagrindas, neleidžiantis tam statiniui sugriūti (pvz., namo pamatas). Hebrajų kalboje yra panašus žodžių skambesys: „eben“ reiškia akmuo, „ben“ – sūnus.

Kodėl Šeimininkas pasiuntė pas vynininkus savo vienatinį Sūnų, jei žinojo, kad Jis taip pat bus nužudytas? Šiuo savo poelgiu Tėvas norėjo parodyti nuodėmės gelmę: iki kol gali nusiristi žmogus dėl savojo godumo. Dievas niekada neskuba į blogį atsakyti blogiu ir dėka savo begalinio Gailestingumo visada laukia paklydusiųjų atsivertimo.

Ką reiškia paskutinieji Jėzaus palyginimo žodžiai: „Dievo Karalystė bus iš jūsų atimta ir atiduota tautai, kuri duos vaisių” (Mt 21, 43)? Aukštieji kunigai, Rašto aiškintojai ir tautos seniūnai dėl savo dvasios aklumo bei egoizmo nenorėjo priimti Jėzaus skelbiamos Dievo Karalystės. Todėl Dievo Karalystė iš jų bus atimta ir atiduota naujajai Dievo tautai, kuri duos tikrų atsivertimo vaisių – gerų darbų.

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Ši Evangelijos ištrauka – Jėzaus palyginimas apie vynininkus žmogžudžius, kuriems, atėjus Kairos laikui, reiks atiduoti vaisių dalį, t. y., teks atsiskaityti už savuosius darbus. Graikiškai yra dvi skirtingos laiko sąvokos: mūsų laikas yra chronos laikas (skaičiuojamas metais, mėnesiais, dienomis ir t t.), o Dievo laikas yra Kairos laikas (tai – ypatinga nuolatinė nuostabos, Meilės, Amžinybės būsena). Prieš šią Evangelijos ištrauką yra pateikiamas Jėzaus palyginimas apie du sūnus, iš kurių vienas neįvykdė tėvo valios, nors ir buvo pažadėjęs tai padaryti, o kitas, atvirai pasipriešinęs tėvo valiai, vėliau persigalvojo ir iš tiesų įvykdė tėvo valią (Mt 21, 28-32). Po šios Evangelijos ištraukos yra pateikiamas kitas Jėzaus palyginimas apie karalaičio vestuves (Mt 22, 1-14).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Kitose Evangelijose taip pat yra pateikiami analogiško turinio Jėzaus palyginimai apie vynininkus žmogžudžius (Mk 12, 1-12; Lk 20, 9-19).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Ši Evangelijos ištrauka turi nemažai sąsajų su kitomis Šventojo Rašto vietomis. Senajame Testamente yra pasakojama apie Dievo siųstus pranašus (Jer 7, 25-26), kurių dauguma vėliau buvo nužudyti (Neh 9, 26). Tai paminėjo ir pats Jėzus (Mt 23, 37). Kunigo Jehojados sūnus Zecharijas skelbė VIEŠPATIES žodį, o po to karaliaus Joašo įsakymu buvo užmuštas akmenimis VIEŠPATIES namų kieme (2Kr 24, 20-21).

Daugelyje Senojo Testamento vietų yra pasakojama apie gresiančią Dievo bausmę už padarytas žmonių kaltes (Iz 26, 20-21; Jer 25, 4-14).

Jėzus skelbė Dievo Karalystę, kurios raktai bus atiduoti apaštalui Petrui (Mt 16, 18-19). Jėzaus mokiniai – Dievo Karalystės paveldėtojai (Mk 4, 11). Mažutėlių „yra Dievo Karalystė“, – mokė Jėzus (Mk 10, 14-15; Lk 18, 16).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• godumas dažnai tampa daugelio nuodėmių priežastimi (Negeisk svetimo turto);

• Dievas, kantrus ir gailestingas, vis dar laukia tikrų mūsų atsivertimo vaisių.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Paklausti savęs: kas yra mano gyvenimo pamatų kertinis akmuo? Ar tai tikrai – Jėzus?

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.