Evangelija pagal Matą 22, 1–14 (XXVIII eilinis sekmadienis, A)

2014-10-12 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 22, 1-14

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„...daug pašauktų, bet maža išrinktų“ (Mt 22, 14).

2. Ko nesuprantu?

Kur ir kam kalbėjo Jėzus? Prisimenant dviejų praėjusių sekmadienių Evangelijos ištraukas, tikėtina, kad Jėzus kalbėjo Jeruzalės šventyklos šventoriuje. Jėzaus palyginimas apie karalaičio vestuves buvo skirtas ten buvusiems aukštiesiems kunigams ir tautos seniūnams.

Ką reiškia pasakojime panaudoti simboliai: karalius, karaliaus sūnus, vestuvės, karaliaus tarnai? Karalius – tai Dievas, karaliaus sūnus – Jėzus Kristus, pats save pavadinęs jaunikiu (Mt 9, 15). Vestuvės – tai kitokio laimingo gyvenimo laikas. Ir Senajame Testamente Išganymo išsipildymas jau buvo piešiamas vestuvių puotos įvaizdžiu: „Galybių VIEŠPATS surengs šiame kalne visoms tautoms puotą su skaniausiais valgiais, puotą su rinktiniais vynais, – pokylį su gardumynais... (Iz 25, 6-10). ...Ateikite, valgykite mano duonos, gerkite vyną, kurio pripilsčiau. Atsisakykite nesubrendimo, kad gyventumėte ir eitumėte suvokimo keliu“ (Pat 9, 1-6). Vestuvių puota – Jėzaus skelbiama Dievo Karalystė. Tačiau ne visiems pakviestiesiems tai bus džiugesio metas, nes „...VIEŠPATIES diena arti; VIEŠPATS paruošė kruviną auką, pašventė savo svečius“ (Sof 1, 7-8). Karaliaus tarnai – tai pranašai, apaštalai, Dievo Žodžio skelbėjai, misionieriai.

Kelis kartus bei kaip kvietė karalius svečius į savo sūnaus vestuves ir kaip elgėsi pakviestieji? Pirmą kartą Viešpats Dievas per pranašus skelbė, kad Išganymas jau netoli (Ps, 96, 2; Iz 46, 13). Tačiau pakviestieji į vestuvių pokylį nepanorėjo eiti: jie pasyviai priešinosi karaliaus pakvietimui. Karalius kvietė antrą kartą, pasiųsdamas kitus tarnus – savo apaštalus. Bet, nors vestuvių jaunikis Jėzus jau buvo su jais (Apr 19, 7), pakviestųjų nesujaudino karaliaus žinia: „Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!“ (Mt 22, 4). Atvirkščiai, „kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė“ (Mt 22, 5-6). Šie kviečiamieji agresyviai priešinosi karaliaus pakvietimui, atsisakydami vykti į vestuvių pokylį, t. y., atsisakydami pakvietimo į amžinąjį gyvenimą ir džiaugsmingą buvimą jame su Jėzumi. Šie žmonės nerūpestingai pamiršo arba nesuprato, kas yra svarbiausi dalykai gyvenime. Ir galiausiai prie vestuvių puotos stalo atsisėdo „žmonės iš gatvės“, atmestieji – tie, kurie nebuvo verti būti pirmųjų pakviestųjų sąraše. Jie buvo prie vestuvių puotos stalo, nes atsiliepė į karaliaus pakvietimą, nesipriešino ir išdrįso ateiti į dar nepatirto džiaugsmo pokylį.

Kodėl evangelistas Matas kalbėjo apie Dievo kerštą nepaklususiems karaliaus pakvietimui? Evangelistas Matas rašė: „Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą“ (Mt 22, 7). Tai yra aliuzija į įvykius, kurie vyko 60 – 70 metus po Kristaus, kai romėnai sugriovė Jeruzalę, padegė jos šventyklą.

Ką reiškia: būti apsirengusiems „vestuvių drabužiu“? Atėjusieji prie vestuvių puotos stalo atsiliepė į karaliaus pakvietimą. Tačiau neužtenka vien būti pakviestiems į Dievo Sūnaus vestuves. Yra tam tikros tinkamumo dalyvauti tame pokylyje taisyklės. Vestuvių puotoje buvo žmogus, neturėjęs „vestuvių drabužio“. Į karaliaus klausimą: „bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?“ – pastarasis atsakė tyla (Mt 22, 12). Šie žodžiai – Dievo teismo žodžiai. Pakvietimas į Dievo Karalystę galioja kiekvienam: geram ir blogam. Tačiau tuo pačiu metu kiekvienas turi taip gyventi, kad, eidamas link Dievo Karalystės, įsigytų tą „vestuvių drabužį“. Būti apsirengusiam „vestuvių drabužiu“ – reiškia būti tikru, nesumeluotu, teisiu žmogumi (Job 29, 14; Iz, 61, 10). Teisumo drabužis – tai šventumo drabužis (Apr 19, 8). Kadangi atėjusieji prie vestuvių puotos stalo buvo „žmonės iš gatvės“, labai tikėtina, kad jie visi neturėjo vestuvių puotai tinkamų drabužių. Tad kodėl karalius pastebėjo tik vieną netinkamai apsirengusį? Šiuo pasakojimu evangelistas Matas norėjo pabrėžti, kaip svarbu yra ne išorinis paklusnumas Dievui, bet vidinis apsisprendimas turėti teisumą, pagristą tikėjimu Kristumi (Fil 3, 1-16; Gal 3, 27; Kol 3, 12).

Kas buvo tie tarnai, kurie vykdė karaliaus valią jo menėse? Šie tarnai – tai Jėzaus apaštalai, Jo pavedimu turėję įgaliojimus teisti „dvylika Izraelio giminių“ (Mt 19, 28). Tai - diakonai (graikiškai „diakonos“ – tarnas, tarnautojas).

Kaip suprasti: „Ten bus verksmas ir dantų griežimas“ (Mt 22, 13)? Verksmo ir dantų griežimo posakį evangelistai naudojo įvardindami galutinį pasmerkimą Dievo teismo dieną (Mt 8, 12; 24, 51 ir 25, 30; Lk 13, 28).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Ši Evangelijos ištrauka – Jėzaus palyginimas apie karaičio vestuves. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra pateikiamas Jėzaus palyginimas apie vynininkus žmogžudžius, kuriems, atėjus Kairos laikui, reiks atiduoti vaisių dalį, t. y., teks atsiskaityti už savuosius darbus. Po šios Evangelijos ištraukos yra pasakojama apie fariziejų bandymus supriešinti Jėzų su žmonėmis ir romėnų valdžia, užduodant Jam klastingus klausimus apie mokesčių mokėjimą ar nemokėjimą ciesoriui.

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Luko Evangelijoje taip pat yra pateikiamas panašaus turinio Jėzaus palyginimas apie nedėkingus svečius (Lk 14, 16-24).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Ši Evangelijos ištrauka turi nemažai sąsajų su kitomis Šventojo Rašto vietomis. Senajame Testamente ne kartą yra pasakojama apie Dievo kerštą (2 Sam 10-11, 1 ir 12, 26-31; Išm 17, 2; Iz 26, 20-21 ir 64, 10).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• į Dievo Karalystę esame pakviesti visi: ir gerieji, ir blogieji, ir visai nesvarbu – kurie pirmi, o kurie paskutiniai;

• svarbu ne tik atsiliepti į Jėzaus kvietimą, bet ir ateiti pas Jį su švaria sąžine;

• apsivilkti „vestuvių drabužiu“ – apsivilki tam tikra Dievui priimtina elgsena.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Neiti į kompromisą su savo sąžine.

Išlikti ištikimu savajam pašaukimui.

Liudyti pasauliui Kristų ir Jo žinios svarbą.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.