Evangelija pagal Matą 28, 1 – 10 (šv. Velykos)

2014-04-20 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 28, 1-10

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„O angelas tarė moterims: Jūs nebijokite! Aš žinau, kad ieškote Jėzaus, kuris buvo nukryžiuotas. Jo čia nebėra, Jis prisikėlė, kaip buvo sakęs“ (Mt 28, 5-6).

2. Ko nesuprantu?

Kada moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo? Moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo „po šabo, auštant pirmajai savaitės dienai“ (Mt 28, 5-6). Šabas – žydų savaitės septintoji diena (mūsų šeštadienis), kurią nedirbamas joks darbas. Smulkmeniškos taisyklės griežtai nustato, ką žydams draudžiama tą dieną daryti (Naujojo Testamento sąvokų žodynas). Krikščionių pirmoji savaitės diena – sekmadienis – naujos pradžios diena. Šią dieną Viešpats Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų. Todėl kiekvienas sekmadienis – Velykų sekmadienis, kurį viso pasaulio krikščionys švenčia Šv. Mišiose, gaudami įkvėpimą ir siuntimą visiems svaitės liudijimams bei darbams. Moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo ankstyvą sekmadienio rytą.

Kas buvo „kita Marija“ (Mt 28, 1)? Marija Magdalietė, taip pat kita Marija – buvo moterys, kurios atlydėjo Jėzų iš Galilėjos, Jam patarnaudamos. Pagal Mato evangelijos pasakojimą, kita Marija galėjo būti Jokūbo ir Juozapo motina (Mt 27, 55-56). Taip pat yra nurodoma ir Morkaus bei Luko evangelijose (Mk 16, 1; Lk 24, 10). Jono evangelijos pasakojime apie Jėzaus nukryžiavimą yra minimos Marija Magdalietė ir Marija Klopienė (Jn 19, 25).

Kodėl moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo? Tam galėjo būti kelios priežastys. Gal būt jos norėjo, kaip paminėjo evangelistai Morkus ir Lukas, ištepti Jėzaus kūną kvepalais ar paruoštais tepalais (Mk 16, 1; Lk 24, 1). Nežinia, gal tai jau buvo padaręs Jėzaus kūną palaidojęs Juozapas iš Arimatėjos (Mt 27, 57-60). Be to, žydai turėjo tradiciją gedėti mirusiojo ir lankyti jo kapą bent tris dienas. Jono evangelijos pasakojime apie Lozoriaus prikėlimą iš numirusiųjų paminėta, kad Lozorius jau buvo keturias dienas išgulėjęs kapo rūsyje, bet daug žydų dar susirinko pas Mariją ir Mortą pagedėti kartu dėl jų brolio mirties (Jn 11, 17-19). Moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo trečiąją dieną po Jėzaus mirties pagal žydų mirusiųjų gedėjimo tradiciją (juolab, kad prieš tai buvusi diena buvo šabas). Tačiau galėjo būti dar viena to priežastis: moterys, slapčiomis, savo širdyje, norėjo sužinoti, ar išsipildė ankstesnis Jėzaus pažadas Jo mokiniams būti nužudytam ir trečią dieną prisikelti (Mt 16, 21).

Kaip atrodė Viešpaties angelas ir kokia buvo jo misija? Viešpaties angelo „išvaizda buvo it žaibo, drabužiai balti kaip sniegas“ (Mt 28, 3). Balti drabužiai – tai ne kartą Šventajame Rašte minimi dangiškųjų būtybių ar išrinktųjų drabužiai. Pranašas Danielius, savo regėjimuose matęs dangiškąjį Dievo – Amžinojo sostą, skelbė, kad Amžinojo apdaras „buvo baltas kaip sniegas“, o jo sostas – „kaip ugnies liepsna“ (Dan 7, 9). Kitame savo regėjime pranašas Danielius išvydo angelą, kurio „veidas švytėjo tarsi žaibas, akys buvo tarsi liepsnojantys deglai“ (Dan 10, 6). Pasirodęs angelas buvo matomas tik Danieliui, nes jam buvo skirta Viešpaties atsiųsta žinia; o visi kiti kartu buvę žmonės regėjimo nematė, bet juos apėmė didžiulė baimė (Dan 10, 7-14). Panaši situacija yra aprašoma ir Mato evangelijoje, kai Viešpaties angelas pasirodė prie Jėzaus kapo atėjusioms jo aplankyti moterims. Sargybiniai išsigando ir „pastiro lyg negyvi“ (Mt 28, 4). Tikėtina, kad jie neregėjo Viešpaties angelo, nes angelas kreipėsi tik į moteris ir perdavė joms žinią apie Viešpaties prisikėlimą, liepdamas šią žinią pranešti Jėzaus mokiniams. Moterys ėjo aplankyti Jėzaus kapo slapčiomis auštant, žinodamos, kad kapą saugo Piloto sargybiniai. Pasirodęs Viešpaties angelas padėjo moterims: nuritino akmenį nuo kapo angos, o išsigandę sargybiniai nebegalėjo joms sukliudyti.

Kaip elgėsi moterys, išgirdę Viešpaties angelo žinią? Mato evangelijoje yra pasakojama, kad „jos greitomis paliko kapą, apimtos išgąsčio ir didelio džiaugsmo, ir bėgo pranešti mokiniams“ (Mt 28, 8). Jos neabejodamos patikėjo Viešpaties angelo žinia ir nedelsdamos tapo tarsi pirmosiomis apaštalėmis. Kitose evangelijose moterų elgesys buvo skirtingas: Morkaus evangelijoje Marija Magdalietė pranešė žinią Jėzaus bičiuliams tik tada, kai Jis pats jai pasirodė (Mk 16, 9-10); Luko evangelijoje moterys nebėgo pranešti Vienuolikai ir visiems kitiems, bet nuėjo išsigandusios ir sutrikusios, o mokiniai, netgi Petras, jomis nepatikėjo (Lk 24, 4-12); Jono evangelijoje moterys elgėsi dramatiškai: verkė, radusios tuščią kapą, sielvartavo, kur dingo Viešpats, ir net iš karto Jo pasirodžiusio nepažino (Jn 20, 1-18). Toks pasakojimų skirtingumas tarsi simbolizuoja, kaip ne vienodai žmonės priima Evangelijos žinią.

Kodėl Jėzus pirmiausia pasirodė moterims? Pirmosios Jėzaus pasirodymų liudytojos buvo moterys – ne aukštieji kunigai, ne tautos seniūnai, net ne mokiniai. Moterys, ypač sekusios Jėzų ir Jam patarnavusios, buvo mažiausiai gerbtinos to meto žydų bendruomenėje. Moterys tikėjimą priima labiau širdimi, nei protu, lengviau gali patikėti net iš pirmo žvilgsnio nelogiškais ar visuotinai nepriimtinais dalykais. Be to, kas gi, jei ne moterys, sužinojusios kokią nors svarbią žinią, skuba ją pranešti kitiems. Prisikėlusio Dievo pasirinkimas pirmiausiai pasirodyti moterims buvo tiesiog tobulas. Moterys nusižeminusiai apkabino prisikėlusio Jėzaus kojas, kas dar kartą patvirtina, kad prisikėlęs Jėzus nebuvo vaiduoklis, ar tik dvasia.

Jėzaus raginimas eiti ir pranešti apie jį „broliams“ t. y. apaštalams, paliudija, kad nepaisant jų bailumo ir išdavystės Jėzus jiems, kaip ir savo skriaudėjams ant kryžiaus yra atleidęs. Čia prisimena Juozapo ir jo brolių istorija iš Senojo Testamento, kuomet į vergiją parduotas ir brolių mirčiai pasmerktas Juozapas, tampa ir jų ir visos Izraelio tautos išsigelbėjimas bado metu.

Kaip suprasti: „Jis prisikėlė“? „Jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas“ (1 Kor 15, 14). Joseph Ratzinger (Benediktas XVI) knygoje „Jėzus iš Nazareto: nuo įžengimo į Jeruzalę iki prisikėlimo“ (191 – 218 psl.) visapusiškai aptarė Jėzaus prisikėlimo esmę ir reikšmę krikščionių tikėjimui. Tikėjimas Jėzaus Kristaus prisikėlimu yra viso krikščionių tikėjimo pagrindas. Šis Prisikėlimas – tai „mutacinis šuolis“, atveriantis naujo gyvenimo, naujos žmogaus būties matmenį. Du svarbiausi dalykai, liudijantys Jėzaus Kristaus prisikėlimą, yra tuščias kapas ir prisikėlusio Jėzaus pasirodymai. Jėzaus mokiniai ne kartą girdėjo, kad Jis turi eiti į Jeruzalę, daug iškentėti, „būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti“ (Mt 16, 21; 17, 23; 20, 19; Mk 8, 31; Lk 9, 22). Tačiau jie nesuprato, ką reiškė Jėzaus žodžiai, ir klausinėjo vienas kito, kas tai yra (Mk 9, 9). Žmogaus Sūnaus prisikėlimas iš esmės buvo kitoks. Jėzus nėra į paprastą biologinį gyvenimą grįžęs ir kada nors vėl mirti turėsiantis žmogus. Tuo Jo prisikėlimas skiriasi nuo kitų paties Jėzaus prikeltų žmonių, kurie vėl grįžo į savo gyvenimus. Jėzus nėra vaiduoklis, nes nepriklauso mirusiųjų pasauliui, Jis įžengė į kitokį Dievo pasaulį ir iš ten pasirodė saviesiems. Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra visuotinas įvykis, leidžiantis visiems žmonėms įžengti į bendrystę su Dievu ir gauti Amžinąjį Gyvenimą.

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Ši Evangelijos ištrauka – Viešpaties Jėzaus prisikėlimo žinia. Prieš šią Evangelijos ištrauką aprašoma, kaip aukštieji kunigai ir fariziejai bijojo, kad nepasklistų žinia apie Jėzaus prisikėlimą (Mt 27, 62-66). Po šios Evangelijos ištraukos yra pasakojama apie prisikėlusio Jėzaus pasirodymą moterims (Mt 28, 9-10).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Kitose Evangelijose taip pat yra aprašomas Viešpaties Jėzaus prisikėlimas (Mk 16, 1-8; Lk 24, 1-10; Jn 20, 1-18). Šie visi pasakojimai skiriasi kai kuriomis detalėmis, dalyvaujančiais asmenimis, tačiau šie skirtumai dar labiau įrodo pasakojimų autentiškumą.

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Kai Viešpaties angelas nužengė iš dangaus, „smarkiai sudrebėjo žemė“ (Mt 28, 2). Šventajame Rašte aprašyti svarbūs įvykiai dažnai buvo lydimi žemės drebėjimo. „Galybių VIEŠPATS aplankys tave perkūnija, žemės drebėjimu, galingu ūžesiu, viesulu, audra ir liepsna...“ (Iz 29, 6). „Žemė sudrebėjo“ ir kai Jėzus mirė ant kryžiaus (Mt 27, 51).

Įkvėpti Šventosios Dvasios apaštalai mokė žmones ir skelbė „mirusiųjų prisikėlimą Jėzaus pavyzdžiu“ (Apd 4, 2). „Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, tačiau kiekvienas pagal savo eilę (1 Kor 15, 22). Dievas Tėvas dėl „savo didžio gailestingumo Jėzaus Kristaus prisikėlimu iš numirusių yra atgimdęs mus gyvai vilčiai ir nenykstančiam, nesuteptam, nevystančiam palikimui, kuris skirtas jums danguje“ (1 Pt 1, 3). „Mes visi, pakrikštytieji Kristuje Jėzuje, esame pakrikštyti Jo mirtyje“, ir krikštas yra mūsų atnaujinto gyvenimo, mūsų atgimimo pagrindas (Rom 6, 3-4).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• „Jūs nebijokite!“ – mus išlaisvina tikėjimas ir pasitikėjimas Dievu;

• „Jis prisikėlė!“ – Viešpats Jėzus yra gyvas, todėl mes galime šiandien su Juo susitikti;

• „Sveikos!“ – prisikėlęs Viešpats Jėzus sveikinasi su mumis.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Nebijoti atsiliepti į Jėzaus kreipimąsi, į mums skirtus Jo žodžius.

Liudyti Jėzaus prisikėlimą kitiems bendruomenės nariams.

Švęsti kiekvieną sekmadienį, bendruomeniškai dalyvaujant Šv. Mišiose, nes kiekvienas sekmadienis – tai Velykų sekmadienis.

Tęsti Didžiosios savaitės metu pradėtą kelionę „Minia tampa bendruomene“, mokantis vienybės, tarpusavio bendravimo, atlaidumo, dosnumo, Meilės...

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.