Evangelija pagal Matą 28, 16 – 20 (Kristaus Žengimas į dangų (Šeštinės), A)

2014-06-01 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 28, 16-20

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

 „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt 28, 19) – tai didysis Jėzaus įpareigojimas Jo apaštalams.

2. Ko nesuprantu?

Kam yra skirtas didysis Jėzaus įpareigojimas? Didysis Jėzaus įpareigojimas buvo skirtas vienuolikai Jo mokinių. Šie mokiniai buvo paties Jėzaus išrinktieji iš paskui Jį sekančių žmonių minių ir siųstieji skelbti Dievo Karalystės artumą apaštalai (Mt 10, 1-8). Jų buvo dvylika. Skaičius „dvylika“ simbolizuoja dvylika Izraelio giminių (Pr 49, 28; Iš 24, 4) ir tarsi parodo, kad Jėzaus mokslas turi būti skelbiamas ne tik išrinktajai tautai, bet visoms žemės tautoms. Jėzaus apsireiškimo mokiniams metu buvo likę vienuolika apaštalų, nes išdavikas Judas Iskarijotas jau buvo nusižudęs (Mt 27, 5). Vėliau, po Jėzaus įžengimo į dangų, apaštalai vietoj išdaviko Judo išsirinko apaštalu Motiejų (Apd 1, 12-26). Didysis Jėzaus įpareigojimas krikštyti naujus krikščionis ir skelbti Evangeliją bei mokyti pirmiausiai buvo skirtas vyskupams, kaip pirminė jų pareiga. Augant krikščionių skaičiui, vyskupai tai įpareigojo daryti ir savo padėjėjus: kunigus bei diakonus.

Kada ir kur įvyko šis Jėzaus apsireiškimas mokiniams? Pagal evangelistą Matą, po prisikėlimo Jėzus pasirodė savo artimiausiems mokiniams Galilėjoje, ant kalno (Mt 28, 16). Šio pasimatymo laiką ir vietą Jėzus nurodė jau Paskutinės vakarienės metu: „O kai prisikelsiu, aš nueisiu pirma jūsų į Galilėją” (Mt 26, 32). Apie šį pasimatymą moterims priminė ir angelas prie tuščio Jėzaus kapo: „Jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją; tenai Jį ir pamatysite” (Mt 28, 7). Pagal evangelistą Matą, Jėzaus viešoji veikla irgi prasidėjo Galilėjoje: „Pagonių Galilėja!.. gyvenantiems ūksmingoje mirties šalyje užtekėjo šviesybė” (Mt 4, 15). Jėzus pasirodė savo artimiausiems mokiniams ant kalno. Evangelistui Matui nebuvo labai svarbus šio kalno pavadinimas. Tikėtina, kad tai buvo tas pats Taboro kalnas, su kuriuo tapatinamas Jėzaus atsimainymas (Mt 17, 1-2). Kalnas – tai tarsi Dievo sostas. Evangelistui Matui žymiai svarbesnė buvo teologinė, bet ne geografinė kalno reikšmė.

Kodėl kai kurie mokiniai „dar abejojo“ (Mt 28, 17)? Tokiam mokinių elgesiui suprasti yra galimos kelios priežastys. Kai kurie egzegetai aiškina, kad įvairiose situacijose pasirodęs Jėzaus iš karto būdavo neatpažintas, nes Jis buvo kitokios išvaizdos (tikėtina – optimalaus išsivystymo), nei paskutiniuoju savo gyvenimo žemėje laikotarpiu, o visi įsiminė Jėzų iškankintą, žaizdotą, sukruvintą. Kaip ir mokiniai, keliavę į Emausą, atpažino Jėzų tada, kai Jis „paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė jiems“ (Lk 24, 30). Mato evangelijos situacijoje kurie mokiniai „dar abejojo“ galbūt dėl to, kad jie neapsisprendė, kaip elgtis, išvydus prisikėlusį Jėzų – Dievą, jų Viešpatį, o kartu neseniai dar buvusį jų broliu ir bendrakeleiviu.

Ką skelbia Jėzaus žodžiai: „Man duota visa valdžia danguje ir žemėje“ (Mt 28, 18)? Tai – Karaliaus, visos Žemės valdovo žodžiai, – apreiškimas apie būsimą garbingą Žmogaus Sūnaus sugrįžimą, apie kurį buvo išpranašauta dar Senajame Testamente (Dan 7, 13-14). Tai liudijo ir evangelistas Jonas: „Tėvas myli Sūnų ir visa yra atidavęs į Jo rankas“ (Jn 3, 35).

Kam siunčia Jėzus savo apaštalus: „Tad eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones“ (Mt 28, 19)? Tardamas šiuos žodžius Jėzus prisartino prie savo mokinių, tarsi norėdamas, kad tarp Jo ir jų būtų kuo artimesnis santykis. Šie žodžiai – Jėzaus siuntimas evangelizacijai: pirmiausiai krikštijant visų tautų žmones, o po to juos mokant laikytis visko, ko Jis pats yra mokęs. Baigdamas Kalno pamokslą Jėzus jau buvo skelbęs, kad neužtenka vien klausyti Jo žodžių – reikia juos ir vykdyti. Tai yra visų Jėzaus Kristaus sekėjų, visų Jo mokinių, visų krikščionių pareiga (Mt 7, 24-27). Apaštalai, gavę Šventosios Dvasios dovaną, vykdė šį Jėzaus siuntimą, sukeldami tikrą pagonių atsivertimo bangą (Apd 2, 38-41).

Kokiu būdu reiktų vykdyti Jėzaus siuntimą evangelizuoti visą pasaulį? Savo apaštalams (jų tarnysčių perėmėjams – vyskupams, kunigams ir diakonams) Jėzus nurodė pirmiausiai krikštyti visų tautų žmones vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios (Mt 28, 19). Tai – paties Jėzaus krikšto momento priminimas, kai, ant Jo, nusileidus Dievo Dvasiai, iš dangaus pasigirdo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 3, 16-17). Šioje situacijoje pirmą kartą Mato evangelijoje apsireiškė Dieviškoji Trejybė. Jėzus taip pat nurodė dar vieną evangelizacijos kryptį: mokyti visų tautų žmones visko, ką Jis yra įsakęs (Mt 28, 20). Ką Jėzus yra įsakęs savo mokiniams? Visų pirma, tai – mylėti: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir visu protu, o savo artimą kaip save patį“ (Lk 10, 26-28; Mt 22, 34-40; Mk 12, 28-31). Jėzus išmokė melstis „Tėve mūsų...“ malda (Mt 6, 9-13), taip pat rodė, kaip reikia melstis, dažnai pats melsdamasis ir visose gyvenimo situacijose kreipdamasis į Tėvą. Jėzus mokė romumo (charakterio bruožo, priešingo principingumui) ir širdies nuolankumo (Mt 11, 28-30). Tikrasis mokinys yra tas, kuris klauso Jėzaus (Mt 17, 5).

Kaip suprasti: „aš esu su jumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20)? Pagal žydišką tradiciją, žmogaus vardas yra susiejęs su Jo misija. Žmogaus Sūnui buvo duotas Jėzaus vardas – t. y., Emanuelis, kas reiškia „Dievas su mumis“ (Mt 1, 23). Jėzus buvo pažadėjęs savo mokiniams niekada nepalikti jų vienų maldoje: „Kur du ar trys susirinkę mano vardu, ten ir aš esu tarp jų“ (Mt 18, 20). Iki pasaulio pabaigos Jėzus išlieka Šv. Eucharistijoje, ką taip pat pažadėjo Paskutinės vakarienės metu (Mt 26, 26-29).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Ši Evangelijos ištrauka – Jėzaus apsireiškimas mokiniams ir Jo įpareigojimų Bažnyčiai perdavimas. Šia situacija ir baigiasi Mato evangelija. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra pasakojama apie žydų vadovų (seniūnų) klastą, paskleidžiant melagingą gandą tarp žydų, kad Jėzus ne prisikėlė, bet Jo kūnas buvo pavogtas iš kapo. Tas gandas sklando tarp žydų iki šių dienų (Mt 28, 12-15).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Kitose Evangelijose taip pat yra aprašomi Jėzaus apsireiškimai mokiniams (Mk 16, 13-18; Lk 24, 36-49; Jn 20, 19-23 ir 21, 4-17). Visuose šiuose pasirodymuose mokiniams Jėzus taip pat įpareigojo juos tęsti Jo misiją. Skirtingose Evangelijose aprašomos Jėzaus pasirodymų vietos nėra analogiškos. Pvz., evangelistas Morkus liudijo, kad Jėzus pasirodė visiems Vienuolikai, jiems sėdint už stalo kambaryje (Mk 16, 14-18). Evangelistas Lukas liudijo, kad Jėzus apsireiškė vienuolikai mokinių, jiems susirinkus kambaryje Jeruzalėje (Lk 24, 36-49).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Ši Evangelijos ištrauka turi nemažai sąsajų su kitomis Šventojo Rašto vietomis. Pirmiausiai, kalnas yra simbolinė susitikimo su Dievu ir Dievo apreiškimo vieta. Iš aukštumos atsiveria kur kas platesnis vaizdas, negu lygumoje. Mozė susitiko su VIEŠPAČIU ant Sinajaus kalno (Iš 24, 12-18). VIEŠPATS apsireiškė Elijui taip pat ant to paties Sinajaus – Horebo – kalno (1 Kar 19, 1-18). Evangelistas Matas dažnai vartojo kalno įvaizdį: Jėzaus paskelbtų Palaiminimų kalnas (Mt 5, 1); kalnas, kuriame Jėzus meldėsi (Mt 14, 23); šalia Galilėjos ežero esantis kalnas, kuriame Jėzus išgydė daug žmonių ir padaugino duonos (Mt 15, 29-39). Jėzus atsimainė ant aukšto kalno, pakvietęs tai išvysti ne visus, bet tik tris savo mokinius: Petrą, Jokūbą ir Joną (Mt 17, 1-3).

Senajame Testamente yra aprašytas Viešpaties įkvėptas Persijos Karaliaus skelbimas apie valdžią (1 Kr 26, 23), Transjordanijos giminės siuntimas namo (Joz 22, 2-5).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• Bažnyčia turi būti misionieriška;

• tapimas Jėzaus mokiniu nesibaigia jo pakrikštijimu;

• svarbiausia, ką įsakė Jėzus, – mylėti;

• labai svarbu laikytis visko, ką Jis yra įsakęs;

• gera žinoti, kad Jis „su mumis per visas dienas iki pasaulio pabaigos“ (Mt 28, 20).

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Mokytis išgirsti Jėzaus balsą – skaityti Šv. Raštą.

Mokytis laikytis visko, ką Jėzus yra įsakęs.

Padėti vyskupams ir kunigams, atliekant tuos darbus, kuriais jie neturėtų rūpintis.

Visai bendruomenei drauge ištarti: „Amen!“ parapijos Ganytojo skelbiamai Evangelijai.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.