Evangelija pagal Matą 4, 1 – 11 (I gavėnios sekmadienis, A)

2014-03-09 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 4, 1–11

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„Jei tu Dievo Sūnus...“

Jėzus, krikšto metu pateptas Dievo Dvasia, atlaiko trigubą šėtono gundymą, išlikdamas klusniu savo Tėvo Sūnumi, atsisakydamas pasinaudoti savo dieviškomis galiomis, pasipriešindamas tik Dievo žodžiu.

2. Ko nesuprantu?

Kodėl Jėzus buvo nuvestas į dykumą? Ta pati Dievo Dvasia, nusileidusi ant Jėzaus Jo krikšto metu, nuvedė Jį į dykumą. Dykumą žmonės laikė demonų (nešvariųjų dvasių, tarnaujančių šėtonui, sukeliančių įvairias ligas) buveine. Kartu tai – vieta, kur atkuriama taika (Iz 11, 6-9). Sinajaus dykumoje VIEŠPATS Dievas perdavė Mozei savo Dekalogą (Iš 20, 1-17). Kelionėje per dykumą VIEŠPATS keturiasdešimt metų bandė savąją tautą, kad padarytų ją nuolankią ir sužinotų, ar ji laikysis Jo įsakymų, ar ne (Įst 8, 2). Dykumoje įvyko ir esminė Jėzaus akistata su šėtonu.

Ką reiškia žodis „gundyti“? „Gundyti“ – graikų k. „peiradzo“ – kreipti žmogų nuo teisingo kelio, mėginti jo jėgas bei ištikimybę, bandyti, turint piktų kėslų (Naujojo Testamento sąvokų žodynas). Atlaikiusiems velnio išbandymus ir išlikusiems ištikimiems žadamas amžinojo gyvenimo vainikas (Apr 2, 10). Žmonės kai kada murma ir gundo savo Viešpatį (1 Kor 10, 9). Pats Dievas niekada negundo žmogaus (Jok 1, 13). Priešingai, Jis visada išlieka ištikimu: „Jis neleis jūsų mėginti virš jūsų jėgų, bet padarys, kad galėtumėte atlaikyti išmėginimą“ (1 Kor 10, 13).            

Kas yra Jėzaus gundytojas (Mt 4, 3)? Šventajame Rašte galima rasti daug jo sinonimų. Senajame Testamente „šėtonas“ – hebrajiškai „hasatan“ – priešgina, kaltintojas (Job 1-2, Zch 3, 1). Naujajame Testamente „šėtonas“ įvardijamas kaip šio pasaulio kunigaikštis (Jn 14, 31), velnias (Mt 4, 1, 4, 5 ir 4, 8; Lk 4, 3), sėjantis rauges priešas (Mt 13, 38-39), piktasis (Jn 17, 15).

Kaip Jėzus – Dievo Sūnus, Mesijas – atlaikė šėtono gundymus? Jėzaus gundymo istorijoje velnias elgėsi tarsi būtų Dievas: prisiartino prie nusilpusio ir pažeidžiamo Jėzaus dykumoje, imitavo Dievo kelius, citavo Jo žodžius. Jėzus, būdamas Dievo Sūnumi, nepasidavė dieviškumo įrodymo pagundoms ir elgėsi lyg būtų tik žmogus. Dvasinėje kovoje prieš velnią Jėzus pasinaudojo tikėjimo skydu, išganymo šalmu ir Dvasios kalaviju – t. y., Dievo žodžiu (Ef 6, 14-17). Savo elgesiu Jis parodė, kaip visi krikščionys turi veikti vedami Šventosios Dvasios (Mt 28, 19; Apd 2, 38).

Jėzus buvo velnio gundomas tris kartus: pirmi du gundymai buvo užslėpti gundymai pasinaudoti savo dieviškomis galiomis, o trečiasis gundymas jau buvo atviras pasiūlymas išduoti Tėvą.

„Išpasninkavęs keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų“ (Mt 4, 2) Jėzus buvo labai alkanas. Todėl gundytojas, pasinaudojęs šia situacija, Jam pasiūlė dykumos akmenis paversti duona. Jėzus atkirto gundytojui Senojo Testamento žodžiais: „Žmogus gyvas ne viena duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Įst 8, 3). Joseph Ratzinger (Benediktas XVI) knygoje „Jėzus iš Nazareto: nuo krikšto Jordane iki atsimainymo“ pateikė kitą duonos padauginimo žmonėms, sekusiems Viešpatį Jėzų, istoriją (45 – 46 psl.). Kodėl tai, kas anksčiau laikyta gundymu, buvo padaryta? Jėzaus duonos padauginimo stebuklas apėmė tris labai svarbius dalykus (Mt 14, 13-21): 1) žmonės, sekę Viešpatį Jėzų, ieškojo Dievo, Jo žodžio ir pamokymų visam gyvenimui; 2) duonos buvo prašoma iš Dievo; 3) visi buvo pasirengę dalytis duona tarpusavyje.

Antrojo gundymo metu velnias nunešė Jėzų į šventąjį miestą – Jeruzalę (Dan 3, 28) ir pastatė jį ant šventyklos (Dievo buveinės) šelmens – pačioje geriausioje dieviškos apsaugos vietoje. Be to, velnias, siekdamas įvilioti Jėzų į spąstus, pacitavo Šventąjį Raštą, gundydamas Mesiją neišmintingai pasinaudoti Dievo Apvaizdos globa (Ps 91, 11-12). Tačiau Jėzus, atėjęs „pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“ (Mt 20, 28), nebandė Dievo Apvaizdos ir vėlgi atkirto gundytojui Senojo Testamento žodžiais: „Negundyk VIEŠPATIES, savo Dievo“ (Įst 6, 16). Dar kartą romaus avinėlio vaidmenį Jėzus pasirinko savo aukoje ant kryžiaus: „tebūnie Tavo valia“ (Mt 26, 39-42).

Trečiajame gundyme velnias pasiūlė Jėzui tapti pasaulio karalystės valdovu. Tačiau Jėzaus karalystė – ne šio pasaulio karalystė. Savo mokinius Jėzus įpareigojo mąstyti ne žmonių, o Dievo mintimis (Mt 16, 23-26). Jėzus kalbėjo: „Tėvas, kuris mane siuntė, davė man priesaką, ką aš turiu sakyti, ką turiu skelbti... Jo priesakas – tai amžinasis gyvenimas“ (Jn 12, 49-50). Jėzus atsisakė pagarbinti šėtoną ir liko ištikimas Dievui (Įst 6, 13-14). Joseph Ratzinger (Benediktas XVI) savo knygoje į klausimą: ką išties atnešė Jėzus, jei neatnešė geresnės pasaulio karalystės, atsako: „Jis atnešė Dievą; dabar mes pažįstame Jo veidą, dabar galime Jo šauktis. Dabar žinome kelią, kuriuo kaip žmonės turime pasukti... Nebūtin nugrimzdo visos pasaulio karalystės, kurias anuomet šėtonas norėjo parodyti Viešpačiui. Tuo tarpu Kristaus šlovė, nusižeminusi ir kentėti pasirengusi Jo meilės šlovė, nepražuvo ir nepražūva“ (55 psl.).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka. Ši Evangelijos ištrauka yra Jėzaus, Dievo Sūnaus, gundymo istorija. Prieš šią ištrauką yra aprašomas Jėzaus krikštas Jordane ir Jėzaus paskelbimas Dievo Sūnumi, patepant Jį Dievo Dvasia (Mt 3, 13-17). Po šios Evangelijos ištraukos aprašomas Jėzaus sugrįžimas į Galilėją ir Jo kvietimas mokinystei (Mt 4, 12-23).

Antrasis lygis – paralelinės vietos. Jėzaus gundymo istorija aprašoma ir Luko, ir Morkaus evangelijose (Lk 4, 1-13; Mk 1, 12-13).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai. Jėzus pasninkavo „keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų“ (Mt 4, 2). Keturiasdešimt – simbolinė laiko trukmė Šventajame Rašte:

• Mozė išbuvo ant Sinajaus kalno keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų, kol galėjo gauti šventąsias Sandoros plokštes (Iš 24, 18 ir 34, 28; Įst 9, 9);

• Izraelis (Dievo išrinktoji tauta) buvo vedžiojamas po dykumą ir išbandomas keturiasdešimt metų (Įst 8, 2);

• pranašas Elijas keturiasdešimt dienų ir keturiasdešimt naktų keliavo į Dievo (Horebo ar Sinajaus) kalną (1 Kar 19, 8).

Jau Senojo Testamento pasakojimuose šėtonas pasirodė kaip gundytojas (Job 2, 1-7). Gundymai lydėjo Jėzų viso Jo gyvenimo žemėje kelyje. Netgi mirties akivaizdoje Jis buvo pašiepiamas: „Jei esi Dievo Sūnus, nuženk nuo kryžiaus!“ (Mt 27, 40). Atlaikęs visus išbandymus Jėzus gali padėti tiems, kurie yra gundomi (Žyd 2, 17).

Angelų sargų apsauga ne kartą yra minima Senajame Testamente. „Tikėk manimi, aš siunčiu angelą pirma tavęs saugoti tave kelyje ir nuvesti tave į vietą, kurią paruošiau (Iš 23, 20). „Viešpaties angelas saugo tuos, kurie pagarbiai jo bijo, ir juos išgelbsti“ (Ps 34, 8 ir 91, 11-12). Viešpaties angelas patarnavo pranašui Elijui, kai šis ruošėsi kelionei į Dievo kalną, atnešdamas jam maisto ir vandens (1 Kar 19, 5-8).

Regėjimai nuo aukšto kalno taip pat aprašomi Šventajame Rašte. VIEŠPATS taip parodė Mozei visą kraštą, kurį atidavė Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonims (Įst 34, 1-4). Apreiškime Jonui dvasios jėga nunešė jį ant didelio ir aukšto kalno ir parodė šventąjį miestą – Jeruzalę (Apr 21, 10-11).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• ši Evangelijos ištrauka labai siejasi su praėjusio sekmadienio Evangelija, kai buvo aprašomas pasirinkimas tarp Dievo ir Mamonos. Šį sekmadienį dar kartą klausiama ką pasirinksime: buitines, garbės, pasaulio didybės ir valdžios dovanas ar amžinojo gyvenimo dovaną?

• gundymai gali būti labai įvairūs: užslėpti ir atviri, liečiantys tiek materialius, tiek dvasinius dalykus; juos visus galima įveikti tik su Dievo pagalba;

• dar kartą iškyla mokinystės tema: buvimas Jėzaus mokiniu – pavyzdžio iš savo Mokytojo ėmimas;

• šėtonas negali įveikti žmogaus, jei jis pasitiki Dievu;

• gyvybės šaltinis – ne vien duona, bet ir Dievo žodis.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Gavėnios laikotarpiu peržiūrėti savo asmeninius pasirinkimus, klausiant ar tai nėra piktojo gundymai.

Melstis Viešpaties malda. Pasitikėti Dievu.

Stengtis nesirinkti kompromisų kelio net mažuose dalykuose. Tinkamai pasiruošti Atgailos sakramentui.

Studijuoti Šventąjį Raštą, gilintis į Dievo žodį, leisti Šventajai Dvasiai veikti mūsų gyvenimuose.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.