Evangelija pagal Matą 5, 13–16 (V eilinis sekmadienis, A)

2014-02-09 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 5, 13-16

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?             

„Jei druska išsidvoktų, kuo gi ją reikėtų pasūdyti?“ (Mt 5, 13).

Šiais žodžiais Jėzus tikriausiai norėjo pasakyti, kad sekdamas Kristumi, ką nors kalbėdamas ar darydamas, pirmiausia turi leisti Kristaus meilei daryti įtaką savo liudijimui. Kaip tikroji druska negali išsidvokti, taip ir Dievo meilė niekada nesibaigia.

2. Ko nesuprantu?

Kodėl tokia svarbi yra žemės druska? Antikiniame pasaulyje druska buvo tokia pat vertinga prekė kaip auksas, pinigai ar vertybiniai popieriai šiais laikais. Druska buvo iškasama Negyvojoje jūroje. Ši jūra yra minima Senajame Testamente kaip Druskos jūra (Pr 14, 3). Viešpats, pažadėdamas izraeliečiams Kanaano kraštą ir nusakydamas jo ribas, taip pat įvardijo Mirties (Druskos) jūrą (Sk 34, 3 ir 34, 12).

Druska turi daug savybių. Ji suteikia skonį maistui (Job 6, 6). Įdomu, jog graikų kalboje skonio praradimas taip pat reiškia ir išminties praradimą. Svarbiausia, kad druskos turi būti tiek, kad jos nebūtų nei per daug, nei per mažai. Tik tinkamai pasūdytas maistas (kai druskos nė nepastebime) yra skanus. Tai – druskos nuolankumo savybė. Dar viena svarbi druskos savybė: ji saugo maistą (ir vandenį) nuo sugedimo (Kun 2, 13; 2 Kar 2, 21). Druska turi ir apvalymo, išdeginimo savybių (Įst 29, 22; Ts 9, 45).

Tikroji druska negali prarasti savo sūrumo, priešingu atveju, ji nebebūtų laikoma druska ir taptų niekam nereikalinga.

Kaip suprasti: „Jei druska išsidvoktų... Ji niekam netinka, ir belieka ją išberti žmonėms sumindžioti“ (Mt 5, 13)? Druską berdavo į krosnis, kad šios kaitriau degtų. Sudeginta druska niekam nebetikdavo, ir ją išberdavo lauk žmonėms sumindžioti. Jėzus tikriausiai norėjo paaiškinti savo sekėjams, kad, jeigu jie nebeliudys savo gyvenimu Kristaus meilės ir gailestingumo, nesistengs apsaugoti pasaulio nuo sugedimo, taps niekam tikę. Apaštalas Paulius savo laiške kolosiečiams taip pat priminė, kad apaštalavimo dvasiai yra reikalinga druska (Kol 4, 6).

Kodėl Jėzus naudojo šviesos ir žibinto palyginimus? Žydams „šviesa“ buvo Dievo malonės ir vidinio žmogaus grožio išraiška. Senajame Testamente yra skelbiama: „Tavo šviesoje matome šviesą“ (Ps 36,10); „Viešpats įsakymas yra aiškus, – akims duoda šviesos“ (Ps 19, 9); „Tavo žodis – žibintas man kojoms ir šviesa mano takui“ (Ps 119, 105). Tikroji „pasaulio šviesa“ yra Viešpats Jėzus, ir Jis pats save taip vadino (Jn 8, 12; 9, 5; 12, 35-36). Tapti krikščioniu – tai pereiti iš tamsos į šviesą (Jn 8, 12 ir 12, 46; Ef 5, 8). Viešpaties Jėzaus šviesa apšviečia mūsų gyvenimų tamsybes, pripildo mus pačius dvasine šviesa, džiaugsmu ir ramybe. Mūsų geri darbai tėra Jo šviesos atspindys.

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka. Ši Evangelijos ištrauka yra Jėzaus Kalno pamokslo dalis. Jėzus kreipėsi į minias žmonių ir į greta esančius savo mokinius, išsakydamas palaiminimus, primindamas, kad Jo mokinių likimas yra panašus į pranašų likimą (Mt 5, 1-12). Po šios Evangelijos ištraukos Jėzus pasakė, kad Jis atėjo ne skelbti, bet įvykdyti Mozės Įstatymo.

Antrasis lygis – paralelinės vietos. Kitose Evangelijose taip pat yra pateikiami Jėzaus pamokymai apie druskos svarbą Jo mokiniams (Mk 9, 50; Lk 14, 34-35).

Viešpaties šviesos įvaizdis yra minimas Luko (Lk 2, 9; 8, 16) ir Jono (Jn 3, 19; 8, 12; 9, 5; 12, 35-36) evangelijose. Palyginimai su žibintais yra aprašomi Morkaus (Mk 4, 21) ir Luko (Lk 8, 16) evangelijose.

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai. Apie nepaklusniųjų ir smalsiųjų pavertimą druskos stulpais yra rašoma Senajame Testamente (Pr 19, 26; Išm 10, 7). Karaliaus rūmų druskos valgymas – tai dalijimasis viskuo su karaliumi (Ezd 4, 14). Druska buvo naudojama ir deginamosioms aukoms (Ezd 6, 9).

Šventajame Rašte dažnai yra vartojamas šviesos ir tamsos kontrastas. „Dievas yra šviesa ir nėra Jame jokios tamsybės“ (1 Jn 1, 5). „Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą“ (Jn 3, 20).

Taip pat ne kartą yra minima „šviesos vaikų“ sąvoka (Jn 12, 36; Ef 5, 8; 1 Tes 5, 5).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

> Geroji naujiena – labai sudėtinga, praktiškai neįmanoma, druskai išsidvokti;

> druska savo savybes atskleidžia liesdamasi su maistu; tai ir mes, kaip krikščionys, turime būti atviri pasauliui;

> patiems reikia būti Kristaus šviesoje, kad aiškiau suprastume Dievo valią savo gyvenime ir išsivaduotume iš nuodėmių;

> šioje Evangelijos ištraukoje pasakyti Viešpaties Jėzaus žodžiai suteikia džiaugsmo, pasitikėjimo ir Vilties.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Peržiūrėti savo vertybių hierarchiją: ar Jėzus mūsų širdyse – tikrai pirmoje vietoje?

Neprarasti sūrumo. Nebijoti nebūti per daug saldiems.

Jei „Bažnyčia – druskinyčia“, o druskinyčios tikslas – kad iš jos byrėtų druska, tai ir mums reikia išeiti iš bažnyčios su Kristaus šviesos liudijimu pasauliui.

Nepalįsti po puodu, nes indu užvožta šviesa negali ilgai degti.

Mūsų, kaip bendruomenės, misija yra būti Kristaus šviesos nešėjais, kad ir kiti pamatytų šią šviesą ir, matydami mūsų darbus, šlovintų ne mus, o Dievą Tėvą danguje.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.