Evangelija pagal Matą 5, 17–37 (VI eilinis sekmadienis, A)

2014-02-16 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 5, 17-37

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?                    

Kalno pamokslo tęsinyje Jėzus pagilina Mozės Įstatymo įsakymus, nurodydamas didesnius nei fariziejams teisumo reikalavimus savo mokiniams. Jis, būdamas Dievas, pats interpretuoja savo įsakymus: „Jūs esate girdėję... O aš jums sakau...“

2. Ko nesuprantu?

Kaip suprasti: Jėzus atėjo ne panaikinti Įstatymo ar Pranašų, bet juos įvykdyti? Savo Kalno pamoksle Jėzus kalbėjo iš žydų kilusiems krikščionims. Todėl Jis ir išdėstė savo nuostatas dėl Mozės Įstatymo. Joseph Ratzinger (Benediktas XVI) knygoje „Jėzus iš Nazareto: nuo krikšto Jordane iki atsimainymo“ (99 psl.) nurodo, kad Jėzus Kalno pamoksle pateikė savo naująją, visiškai kitokią „Mesijo Torą“, kuri būtent ir yra Mozės Toros išpildymas. Apaštalas Paulius savo laiškuose, skirtuose taip pat iš žydų kilusiems krikščionims, aiškino, kad naujasis „Kristaus Įstatymas“ iš tiesų išlaisvina iš senojo Įstatymo žmogų, jei jis leidžiasi vadovaujamas Dievo Dvasios, o visi įsakymai gali būti sutraukti į vieną Meilės Įstatymą (Gal 5, 1 ir 5, 13-14; Rom 13, 9).

Kaip suprasti: „... kol dangus ir žemė nepraeis, nė viena raidelė ir nė vienas brūkšnelis neišnyks iš Įstatymo, viskas išsipildys“ (Mt 5, 18)? Žodžiais „kol dangus ir žemė nepraeis“ Jėzus įvardijo, kad jau arti Jo mirties ir prisikėlimo įvykis, ir Jo klausytojai gyvena naujajame galutiniame amžiuje, apie kurį kalbėjo pranašas Izaijas (Iz 65, 17 ir 66, 22). O Dievo įsakymai turi būti vykdomi pilnai, nieko neatmetant.

Kaip suprasti: „jeigu savo teisumu neviršysite rašto aiškintojų ir fariziejų – neįeisite į Dangaus Karalystę“ (Mt 5, 20)? Naujojo Testamento sąvokų žodyne nurodoma, kad Dangaus Karalystė, pagal Mato evangeliją, – dabarties tikrovė, apimanti santykį su Jėzumi, amžinos palaimos būsena (Mt 5, 20; 7, 21; 12, 28; 18, 3; 19, 23-24). Teisumas yra Dievo malonė. „Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą“ (Rom 10, 10). Jėzaus mokiniai turi besąlygiškai remtis tikėjimo Kristumi teisumu, o ne sugalvoti savas taisykles (Rom 10, 3; Fil 3, 9).

Kodėl pyktis yra taip pat draudžiamas kaip ir žmogžudystė? Senajame Testamente skaitome Dievo per Mozę izraeliečiams perduotus žodžius: „Nežudyk“ (Iš 20, 13; Įst 5, 17). Tačiau žudymas kai kuriais atvejais buvo pateisinamas, pvz., kovojant su priešais (Sk 31, 3-8). Jėzus savojoje šio įsakymo interpretacijoje pasmerkė ne tik žudymą, bet ir pyktį ant savo brolio (Mt 5, 22). Pyktis yra motyvas. Pykdami galime prieiti momentą, kai pradėsime norėti, kad to žmogaus, ant kurio pykstame, nebebūtų. Tada savo širdyje tarsi nužudysime tą žmogų. Todėl pyktis, užgaulūs žodžiai, rūstybė yra draudžiami (Ef 4, 26; Jok 1, 19-20; Gal 5, 20). Jėzaus mokiniai turi būti malonūs, romūs, susivaldantys, kantrūs, atlaidūs, gailestingi (Gal 5, 22-23; Ef 4, 31-32).

Kaip Jėzus interpretavo skyrybų teisėtumą? Pradžios knygoje Viešpats Dievas nurodė amžiną moters ir vyro sąjungą (Pr 2, 24). Vėliau buvo nurodytos sąlygos, kada vyras gali išduoti moteriai skyrybų raštą, kad skyrybos būtų teisėtos (Įst 24, 1-4). Taip pat Viešpats Dievas draudė tapti neištikimam savo žmonai (Mal 2, 13-16). Žydų bendruomenėse vyravo du požiūriai skyrybų klausimu: 1) konservatyvusis: skyrybos buvo pateisinamos tik žmonos neištikimybės ar nepadoraus elgesio atveju; 2) liberalusis: skyrybos buvo galimos dėl visokių mažmožių, pvz., dėl blogai pagamintos vakarienės.

Mato evangelijoje Jėzus paneigė skyrybų teisėtumą, išskyrus ištvirkavimo atveju (Mt 5, 32). Mato nurodyta Jėzaus išlyga tikriausiai buvo skirta to meto žydų bendruomenei, kai santuoka galėjo būti paskelbta netikra dėl artimų kraujo ar giminystės ryšių (Kun 18, 6-18). Minėtoji išlyga formavo skirtingas nuostatas skyrybų klausimu vėlesniu istoriniu laikotarpiu: 1) sutuoktiniams gali būti leidžiama gyventi atskirai, bet negalima iš naujo tuoktis (patristinis mokymas); 2) skyrybos yra negalimos visais atvejais (preterityvus mokymas); 3) kraujomaišos atveju santuoka gali būti paskelbta negaliojančia.

Kai kuriose kitose Naujojo Testamento vietose Jėzus visiškai paneigė skyrybų teisėtumą (Mt 19, 9; Mk 10, 3-12; Lk 16, 18; 1 Kor 7, 10-11).

Kaip suprasti: „Verčiau jūs sakykite: „Taip“, jei taip, „Ne“, jei ne, o kas viršaus, tai iš piktojo“ (Mt 5, 37)? Pagal Senojo Testamento nurodymus, priesaika Viešpačiui privalėjo būti nedelsiant įvykdyta (Iš 20, 7; Sk 30, 3; Įst 23, 22). Tačiau prisiekinėjimas rodo žmogaus polinkį meluoti ar apgauti. Jėzus, reikalaudamas iš savo mokinių didesnio teisumo, priesaiką pavertė visiškai nereikalingu dalyku.

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka. Ši Evangelijos ištrauka yra Jėzaus Kalno pamokslo dalis. Prieš šią ištrauką yra pateikiami Jėzaus nurodymai krikščionims, kaip jie turėtų veikti pasaulyje: būti „žemės druska“ ir „pasaulio šviesa“ (Mt 5, 13-16). Po šios Evangelijos ištraukos yra pateikiamos Jėzaus antitezės, kaip reikia elgtis su priešais: „mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mt 5, 38-48).

Antrasis lygis – paralelinės vietos. Mozės Įstatymo pilnas įvykdymas yra minimas ir Luko evangelijoje (Lk 16, 16-17).

Jėzaus nurodymai apie atleidimą, susitaikymą su ieškovu, atsilyginimą iki paskutinio skatiko yra pateikiami ir kitose Evangelijose (Mk 11, 25; Lk 12, 58-59).

Pasirinkimas dėl Dievo karalystės paaukojant dalį moralinės laisvės dar kartą aprašomas evangelisto Mato (Mt 18, 8-9).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai. Reikalavimas tiksliai iki menkiausio dalyko laikytis Dievo įsakymų yra aptariamas Jokūbo laiške (Jok 1, 25 ir 2, 10).

Įsakymą nežudyti Dievas perdavė jau sudarydamas Sandorą su Nojumi, jo sūnumis ir jų palikuonimis (Pr 9, 6), vėliau tai parvirtino Mozei (Iš 20, 13; Įst 5, 17).

Apaštalas Jonas neapykantą broliui taip pat prilygino žmogžudystei (1Jn 3, 15).

Įsakymas „nesvetimauk“, kaip vienas iš Dievo įsakymų, buvo perduotas Mozei ant Sinajaus kalno (Iš 20. 14; Įst 5, 18).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

> labai griežti Jėzaus teisumo reikalavimai Jo mokiniams verčia nuolat būti budriems;

> susitaikymas su savo broliu – tai mokymasis atlaidumo ir nuolankumo.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Kasdien atlikti savo sąžinės sąskaitą. Nedaryti nuolaidų sau net mažuose dalykuose.

Nepamiršti, kad Jėzus pyktį prilygino žmogžudystei.

Atleisti savo artimui, susitaikyti su savo broliu ar seserimi.

Mums, kaip bendruomenei, stengtis būti tikrais Jėzaus mokiniais.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.