Evangelija pagal Matą 6, 24 – 34 (VIII eilinis sekmadienis, A)

2014-03-02 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 6, 24–34

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

Pasitikėjimas Dievu.

Pasitikėjimo Dievu trūkumas pasireiškia nerimu, kylančiu iš pasidalinusios žmogaus širdies, kai jis negali pasirinkti, kuriam šeimininkui tarnauti: Dievui ar Mamonai.

2. Ko nesuprantu?

Ar galima tarnauti dviem šeimininkams ir kodėl? Iš tiesų, galima, nes mes, žmonės, labai dažnai turime daugybę poreikių. Kiekvieno iš jų įgyvendinimui skiriame laiko, ieškome išteklių, prašome pagalbos (taip pat ir Dievo), planuojame konkrečias veiklas, netgi jaučiamės įsipareigoję tam poreikiui ir taip elgdamiesi suskaldome savo širdį, blaškomės nebesuprasdami, kas yra svarbiausia ir kam turėtume skirti pirmenybę. O vienintelė tokios situacijos priežastis – nepakankamai aiškus pasirinkimas. Galbūt ir norime tarnauti Dievui, tačiau niekaip negalime atsisakyti tarnauti ir Mamonai, ieškodami įvairiausių tokio savo neapsisprendimo priežasčių bei pasiteisinimų, kai pakaktų būti saikingesniais, atsisakyti nebūtinų poreikių ir veiklų. Aiškus pasirinkimas panaikina nerimą ir dovanoja ramybę, pasitikėjimą savo Šeimininku. „Žmogaus širdis pilna visokių norų, bet išsipildys tik VIEŠPATIES užmojis“ (Pat 19, 21).

Ką reiškia žodis „Mamona“? Mamona – senovės sirų turto ir pelno dievaitis; aramėjiškas žodis, reiškiantis turtą ar nuosavybę.

Ką reiškia sąvoka: „Pasitikėjimas Apvaizda“? „Dieviškoji apvaizda“ – potvarkiai, kuriais Dievas veda savo kūriniją į galutinį tobulumą (KBK, 302). Dievo apvaizda apima visa, ką Jis yra sukūręs: „Ji galingai siekia nuo vieno žemės krašto iki kito ir veiksmingai visa valdo“ (Išm 8, 1). Dieviškosios apvaizdos globa yra konkreti, Ji rūpinasi viskuo: nuo mažiausių dalykų iki didžiųjų pasaulio ir istorijos įvykių. „Mūsų Dievas daro visa, kas Jam patinka“ (plg. Ps 115, 3).

Jėzus reikalauja kūdikiškai pasitikėti dangiškojo Tėvo apvaizda, nes niekas nevyksta be Jo valios (Mt 10, 29-30). Dievas yra absoliutus savo planų Šeimininkas, o žmogus – tik prievaizdas, paklūstantis savo Šeimininko valiai. Apie tai byloja ir Senojo Testamento tekstai. „Žmogaus dienos panašios į žolę, – jis žydi tartum laukų gėlė. Juk vos paliečia ją vėjas, ir jos nebėra, – žymės nepalikdama ji išnyksta (Ps 103, 15-16). „Visa žmonija – kaip žolė, jos gražumas – kaip laukų gėlės. Žolė nudžiūsta, gėlė nuvysta, kai tik VIEŠPATS pasiunčia ant jųjų vėją... bet Dievo žodis tveria amžiais“ (Iz 40, 6-8).

Kaip suprasti: „...per daug nesirūpinkite“? Evangelijos teksto graikiškajame variante bent šešis kartus yra vartojamas žodis „merimnein“, lietuviškai verčiamas: „nerimas, rūpestis, jaudinimasis, sielojimasis“. Jėzus nenurodė visiškai nesirūpinti ateitimi, nustoti dirbti ar nebesiruošti ateities darbams. Jis tik kalbėjo apie nerimo pripildytą rūpestį, kad išmoktume pasitikėti Dievu, kuris rūpinasi visa gamta ir, žinoma, pasirūpins mumis, savo vaikais (Mt 6, 26-30). Juolab, kad pirmutinės žmogaus reikmės tėra: vanduo, duona, drabužis, pastogė (Sir 29, 21).

Kaip suprasti: „... nė Saliamonas pačioje savo didybėje nebuvo taip pasipuošęs, kaip kiekviena iš jų“ (Mt 6, 29)? Karalius Saliamonas savo turtais ir išmintimi viršijo visus žemės karalius. Tačiau Senojo Testamento pasakojimuose nerandame informacijos apie jo aprangą (1 Kar 10, 1-29; 2 Kr 9, 13-28), bet sužinome, kad Saliamonas, tapęs karaliumi, pirmoje savo maldoje meldė VIEŠPATIES imlios širdies, galinčios atskirti, kas gera ir kas pikta (1 Kar 3, 9).

Ką reiškia žodis: „mažatikiai“? Mažatikiai – Jėzaus mokiniai, kurių tikėjimas nėra toks, koks turėtų būti.

Kaip suprasti: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo Karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“(Mt 6, 33)? Šiais žodžiais Jėzus nustatė žmogaus veiklos, mūsų laikysenos kasdienybėje prioritetų tvarką (Joseph Ratzinger (Benediktas XVI). „Jėzus iš Nazareto: nuo krikšto Jordane iki atsimainymo“ (135 – 136 psl.)). „Dievo Karalystė“ reiškia Dievo valdžią. Vadinasi, Jo valia turi būti priimama kaip matas. Dievas pagyrė karalių Saliamoną, kad jis prašė ne ko nors kito (kaip galima buvo tikėtis), bet imlios širdies; todėl Saliamonas ir gavo visa kita (2 Kr 1, 11). „Dievo Karalystė ateina per imlią širdį“, – pastebi Benediktas XVI. Tai – Jos kelias, ir to turime nuolatos prašyti.

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka. Ši Evangelijos ištrauka yra Jėzaus Kalno pamokslo tęsinys. Prieš šią ištrauką yra pateikiami Jėzaus pamokymai mokiniams, kad jų akių skleidžiama vidinė šviesa gali išgelbėti iš baisiosios tamsos (Mt 6, 22-23). Po šios Evangelijos ištraukos yra aprašomas Jėzaus draudimas teisti savo artimus, užmirštant asmenines dar didesnes nuodėmes (Mt 7, 1-5).

Antrasis lygis – paralelinės vietos. Luko evangelijoje taip pat yra skelbiamas pasitikėjimas Dievo apvaizda (Lk 12, 22-31), aptariamas pasirinkimo tarp Dievo ir Mamonos klausimas (Lk 16, 13). 

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai. Senajame Testamente turtai buvo laikomi Dievo malonės ženklu (Job 1, 10; Ps 128, 1-2; Iz 3, 10). Jėzus atmetė turtus, kaip trukdymus įeiti į Dievo Karalystę: pirmiausiai reikia atsisakyti savo turto, o po to sekti Jėzų (Mt 19, 21-24); „Palaiminti beturčiai dvasia, nes jų yra Dangaus Karalystė“ (Mt 5, 3).

Dievo palaiminimas yra būtinas visoms žmogaus pastangoms, nes be šio palaiminimo jos yra bevaisės (Ps 127).

Aptariamoje Mato evangelijos ištraukoje Jėzus kreipėsi į pačius artimiausius savo mokinius, pavadindamas juos „mažatikiais“. Analogišką kreipinį Jėzus vartojo ne kartą: kai mokiniai išsigando plaukdami su Jėzumi Galilėjos ežere audringą naktį (Mt 8, 25-26); kai Petras, sekęs Jėzų ežero vandens paviršiumi, išsigando ir ėmė skęsti; kai mokiniai nesuprato, kad reikia saugotis fariziejų bei sadukiejų mokslo ir labiau pasitikėti Dievu (Mt 16, 6-12). Evangelistas Lukas taip pat vartojo šį kreipinį (Lk 12, 28).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• nuodėmė yra nesirūpinimas savo dvasiniu gyvenimu;

• mums būtina patenkinti savo ir savo artimųjų poreikius maistui, gėrimui, šilumai, tačiau negalime šių poreikių ar jų tenkinimo iškelti į pirmąją vietą savo vertybių hierarchijoje;

• jei mums kažkas nepasisekė, vadinasi, mūsų veikla neatitinka Dievo plano;

• prisidėti prie Dievo teisumo – rasti laiko tapti Dievo rūpesčių dalininku: pasirūpinti tais, kuriuos sutinkame šią dieną.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Apsispręsti ir pasirinkti Šeimininku Dievą, ne Mamoną.

Paklausti savęs: kodėl Dievas man tai davė ir ką aš turiu su tuo, ką gavau, daryti?

Nebijoti, nes, artėjant prie Šeimininko, Jo reikalavimai tampa vis radikalesni.

Nepamiršti, kad Dievo pažinimo kelias ateina per Jo žodį, sakramentus, maldą ir imlią širdį.

Kadangi žmonės yra tarsi žolė, privalome džiaugtis kiekviena pražydusia lauko gėle, nes tik su savo skirtingumais galime tapti gražia lauko gėlių puokšte (bendruomene).

Nesirūpinti per daug rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.