Evangelija pagal Morkų 1, 1–8 (II advento sekmadienis, B)

2014-12-07 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mk 1, 1–8

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„Jonas Krikštytojas, Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, Gerosios Naujienos pradžia“ (Mk 1, 1).

2. Ko nesuprantu?

Ką reiškia Jėzaus Kristaus vardas? Vardas „Jėzus“ yra kilęs iš graikų kalbos Ιησους (Jesous), o šis yra verstas iš aramėjų kalbos Ješua arba hebrajų kalbos Jošúa, kas reiškia „Viešpats gelbėja“. „Kristus“ yra teologinis vardas, kilęs iš graikiško Χριστός (Christos), versto iš hebrajiško „Mesijas“, reiškiančio „pateptasis“. Senajame Testamente „pateptieji“ buvo pranašai ir karaliai (1 Kar 19, 15-16). Katalikų bažnyčioje patepimui yra naudojami šventieji Katechumenų (Krikšto metu), Ligonių patepimo ir Krizmos (Krikšto, Sutvirtinimo ir šventimų metu) aliejai.

Kokie yra pateikiami paliudijimai, kad Jėzus Kristus – Dievo Sūnus? Jonas Krikštytojas regėjo Dvasią, nusileidžiančią iš dangaus ant Jėzaus, po Jo Krikšto Jordane (Jn 1, 33), kai iš dangaus pasigirdo balsas: „Tu mano mylimasis Sūnus, tavimi aš gėriuosi“ (Mk 1, 11). Jėzaus atsimainymo metu iš debesies vėlgi nuskambėjo balsas: „Šitas mano mylimasis Sūnus. Klausykite Jo!“ (Mk 9, 7). Jėzaus mirties laiku šventyklos uždanga perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios. Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip Jis šaukdamas mirė, tarė: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“ (Mk 15, 38-39).

Kas tai yra „Geroji Naujiena“ (Mk 1, 1)? Graikų kalbos žodis „Evangelion“ reiškia linksmąją, džiugiąją – t. y., Gerąją Naujieną. Geroji Naujiena – žinia, kurią išgirdus, iš esmės pasikeičia šią žinią išgirdusiojo gyvenimas. Pradžios knygoje yra aprašoma, kaip Dievas sukūrė pasaulį, taip pat žmogų: vyrą ir moterį (Pr 1). Jėzaus Kristaus gimimas buvo Dievo Įsikūnijimas žmoguje. Vadinasi, Geroji Naujiena yra pats Jėzus Kristus, iš esmės pakeitęs mūsų gyvenimą. Tai kadaise pažadėjo VIEŠPATS: „... gerosios naujienos skelbėja Jeruzale! Skelbk, nebijok! Sakyk Judo miestams: „Štai jūsų Dievas!“ ...Ganys kaip piemuo Jis savo kaimenę...“ (Iz 40, 9-11).

Kas yra „Gerosios Naujienos pradžia“ (Mk 1, 1)? Gerosios Naujienos pradžia – Jonas Krikštytojas. Vardas „Jonas“ yra kilęs iš lotynų kalbos „prekursor“, kas reiškia: „bėgantis priešais“ – t. y., pranašas. Gerosios Naujienos pažadas Viešpaties taip pat buvo perduotas per pranašus (Rom 1, 1-4). Kai kada pranašų vaidmenį atlikdavo angelai (Iš 23, 20; Mt 1, 20; Lk 1, 16-37). Pranašų vaidmuo būdavo ne tik pranešti žinią, bet ir paruošti situaciją tos žinios priėmimui. „Siunčiu savo pasiuntinį pirma savęs parengti man kelio“ (Mal 3, 1). „Pirm, negu ateis ši didinga ir baisi diena, atsiųsiu jums pranašą Eliją“ (Mal 3, 23). Dar ir šiais laikais žydai, laukdami ateinančio pranašo Elijo, Paschos metu ruošdami vakarienę padeda jam ant stalo lėkštelę. Jėzus pats yra pasakęs, kad Jonas Krikštytojas yra Jo pirmtakas, daugiau, negu pranašas (Mt 11, 10). „Elijas jau buvo atėjęs, ir jie jo nepažino, bet padarė su juo, ką norėjo“ (Mt 17, 12).

Kodėl Jonas Krikštytojas „pasirodė dykumoje“ (Mk 1, 4)? Gal būt jis norėjo patikrinti savo ištvermę ir ištikimybę Dievui, nes gyvenimas dykumoje – visokių išbandymų laikas. Dievas bet kokį didelių išbandymų laiką įvardija, kaip meilės ir ištikimybės išbandymo laiką (Jer 2, 1-3; Joz 2, 16-17).

Kas tai yra „atsivertimo krikštas“ (Mk 1, 4)? Krikštas, graikiškai „baptize“, – panardinimas į vandenį. „Atsivertimas“ – „mąstysenos pakeitimas“, „perėjimas į kitą dvasinį ir protinį etapą“. „Duokite tikrų atsivertimo vaisių!“ – šaukė Jonas Krikštytojas (Mt 3, 8). Jis raginimą tiesti Viešpačiui kelią ir atsiversti siejo su atgailos krikštu. Atsivertimas – tai nusigręžimas nuo blogio, nuo nuodėmės ir atsigręžimas į Dievą. Tikras žmogaus vidinis atsivertimas ir apsisprendimas sekti Jėzumi galiausiai atsispindi ir žmogaus išorėje. Pats Jonas Krikštytojas pripažino, kad jo krikštas yra menkesnis už Jėzaus krikštą Šventąją Dvasia (Mk 1, 8).

Kuo išskirtinis buvo Jono Krikštytojo apdaras ir gyvenimo būdas? Savo apranga Jonas Krikštytojas priminė Senojo Testamento pranašus, pavyzdžiui, Eliją, apsivilkusį „gauruotu drabužiu“ ir apsijuosusį „odiniu diržu“ (Mk 1, 6; 2 Kar 1, 8). Pranašai vilkėdavo ašutinę skraistę kaip pašaukimo kalbėti Dievo vardu ženklą (Zch 13, 4). Jonas Krikštytojas, vadovaudamasis Senojo Testamento Įstatymais, mito skėriais ir lauko medumi (Kun 11, 20-23). Būdamas teisusis jis norėjo parodyti, koks esąs trapus ir menkas, lyginant su Viešpačiu: „aš nevertas nusilenkęs atrišti Jo kurpių dirželio“ (Mk 1, 7). O tai tuomet buvo labiausiai žeminantis net ne vergo, o pagonio darbas.

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Šiuo pasakojimu prasideda Morkaus evangelija. Tai – pasakojimas apie Dievo pasiuntinio Jono Krikštytojo pasirodymą Judėjos dykumoje ir jo veiklą, raginant atsiversti bei pasirengti Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, atėjimui. Po šios Evangelijos ištraukos yra aprašomas Jėzaus krikštas Jordane ir Šventosios Dvasios nusileidimas ant Jo iš dangaus (Mk 1, 9-11).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Sinoptinėse Evangelijose yra pateikiami analogiško turinio pasakojimai (Mt 3, 1-12; Lk 3, 3-18). Evangelistas Jonas taip pat kalbėjo apie Jono Krikštytojo misiją (Jn 1, 19-28).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Jonas Krikštytojo, kaip Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, pranašo misija aprašyta Senojo Testamento pranašo Izaijo žodžiais (Mk 1, 2-3; Iz 40, 3).

Apie Joną Krikštytoją liudijo ir Jėzaus apaštalai (Jn 1, 23; Apd 11, 16).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• išbandymų laikas (išėjimas į dykumą) yra skirtas mums išsiaiškinti tiesą apie save;

• gyvenimas ne tiesoje yra gyvenimas mele;

• gyventi kasdieninėje atsivertimo dvasioje – kiekvieno kataliko pareiga.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Kaip mums pasiruošti Viešpaties atėjimui? Kaip „išpakuoti“ jau Krikšto ir Sutvirtinimo metu gautą Dievo Dvasios dovaną? Pagrindinės priemonės: • tikėjimas, • nuolatinė metanoja; • augimas Dievo pažinime.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.