Evangelija pagal Morkų 13, 33–37 (I advento sekmadienis, B)

2014-11-30 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mk 13, 33–37

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„Taigi budėkite, nes nežinote, kada grįš namų šeimininkas... kad, netikėtai sugrįžęs, nerastų jūsų miegančių“ (Mk 13, 35-36).

2. Ko nesuprantu?

Kuo išsiskiria šis sekmadienis? Šį sekmadienį prasideda nauji liturginiai metai ir adventas. Šiais B liturginiais metais bus skaitoma Morkaus evangelija – pati pirmoji ir trumpiausioji iš visų Evangelijų, parašyta apie 60 metus po Kristaus, kai ano meto krikščionys dar nebuvo regėję Jeruzalės sugriovimo ir laukė tuoj tuoj įvyksiančio Jėzaus Kristaus sugrįžimo. Morkaus evangelija tapo Mato ir Luko evangelijų pagrindu.

Kas tai yra „adventas“? „Adventas“ (kilęs iš lotyniško žodžio „adventus“) – reiškia „atėjimas“. Tai – Dievo Žodžio atėjimas į Mergelės Marijos įsčias ir tapimas žmogumi. Šis keturis sekmadienius apimantis liturginis laikotarpis parengia mus Jėzaus gimimo šventei Betliejuje. Advento atgailos aspektas yra pabrėžiamas violetine (alyvine) liturginių rūbų ir altorių užtiesalų spalva, kukliu bažnyčių papuošimu (be gėlių, eglišakiais ir sausiukais), advento vainiku (su keturiomis žvakėmis (trimis – violetinėmis ir viena – rausva), vis po vieną papildomai uždegamomis kiekvieną advento sekmadienį). Jėzaus gimimo laukimą simbolizuoja balta Švč. Mergelės Marijos garbei uždegama rarotinė žvakė su nuo jos besidriekiančiu baltu – žydru kaspinu. Vyraujanti šio liturginio laikotarpio nuotaika yra santūrus džiaugsmas dėl Išganytojo atėjimo. Išganytojo atėjimas advento liturgijoje yra apmąstomas trimis aspektais: • istoriniame praeities lygmenyje, atmenant ilgą žmonijos laukimą gimsiančio Išganytojo; • dvasiniame dabarties lygmenyje, rengiant savo širdis, ištiesinant gyvenimo klystkelius, atveriant sielų duris Jo atėjimui; • eschatologiniame lygmenyje, laukiant antrojo Jėzaus Kristaus atėjimo pasaulio pabaigoje.

Kaip suprasti: „budėkite...“ (Mk 13, 33, 35 ir 37)? Šioje trumputėje Evangelijos ištraukoje Jėzus net tris kartus ragina budėti. Dar kartą Jėzus ragins budėti savo artimiausius mokinius Petrą, Jokūbą ir Joną, Jam meldžiantis Alyvų kalne paskutiniąją naktį prieš suėmimą (Mk 14, 34-38). „Budėti“ – reiškia būti budriam, būti su Viešpačiu, nepasiduoti dvasiniam snauduliui, apsiginkluoti Meilės ir Išganymo ginklais (Rom 11, 8 ir 13, 11-14; 1 Tes 5, 4-8). Graikiškame Evangelijos variante „budėti“ suprantamas kaip „žiūrėti“. O „žiūrėti“ – tai stebėti, sutelkti dėmesį į kažką svarbaus. Kai kuriuose vertimuose rašoma: „budėti ir melstis“. Jėzus liepė mums budėti, nes nežinome, kada Jis sugrįš, nežinome, kada Jis mus pašauks pas save.

Kas yra „tas laikas“ (Mk 13, 33)? Graikų kalboje, kuria yra užrašytas Naujasis Testamentas, žodis „laikas“ turi du sinonimus: „chronos“ ir „kairos“. Tačiau yra keletas šių sinonimų skirtumų. „Chronos – tai kasdienybės laikas, kuris prasideda ir tęsiasi: tampa praeitimi, yra dabartyje ir bus ateityje. Tai – toks laikas, kuris turi tam tikrą trukmę ir susideda į chronologinę seką. „Kairos“ – tai ypatingos akimirkos laikas, išsiskiriantis savo kokybe, išgyvenamas dabartyje, neturintis konkrečių chronologinių apribojimų. Tai – Amžinybės laikas. Jėzus ir kalbėjo būtent apie šį „kairos“ laiką, kuris pas kiekvieną ateina skirtingu metu.

Kas yra „namai“ (Mk 13, 34)? „Namai“ – tai nėra vien pastatas. „Namai“ – visų pirma, tai gyvų tarpusavio ryšiais susijusių žmonių bendruomenė. Bažnyčia taip pat yra tokia bendruomenė. Graikiškame Evangelijos variante ir yra kalbama ne apie namus, o apie namų bendruomenę.

Ką padarė namų bendruomenės šeimininkas, prieš iškeliaudamas svetur (Mk 13, 34)? Namų bendruomenės šeimininkas, prieš iškeliaudamas svetur, „davė tarnams įgaliojimus“ (kai kuriuose vertimuose rašoma: „davė valią“) atlikti tam tikrus darbus, tikėdamasis, kad šie juos atliks. Žmonėms suteikiama laisvė veikti, panaudojant iš Šeimininko gautus talentus (Mt 25, 14-29). Svarbiausias nurodymas teko durininkui (Bažnyčioje – Popiežiui, parapijoje – klebonui, namų bendruomenėje – „šeimos galvai“): „budėti“. Šioje situacijoje „budėti“ – tai saugoti savo namų bendruomenę, užrakinti ir atrakinti duris, nustatyti tam tikras elgesio ribas; būti pranašu, matančiu toliau, negu kasdienybė, įspėjančiu apie galimus pavojus (Ez 3, 17; Hab 2,1). Kiekvienam bendruomenės nariui Viešpaties yra duota įvairių dovanų, tik reikia jas savyje atpažinti ir stengtis panaudoti bendruomenės labui (Rom 12, 6-8; 1 Kor 12, 4-11).

Kada ypač reikia budėti ir kada, tikėtina, grįš šeimininkas (Mk 13, 35)? Jėzus nurodė, kad ypač budėti reikia tamsiausiu paros metu: vakare, vidurnaktyje, gaidgystėje, rytmetyje, nors, gali atrodyti, kad tai – netinkamiausias metas Šeimininkui sugrįžti. „Tačiau tos dienos ar tos valandos niekas nežino, nei dangaus angelai, nei Sūnus, tik Tėvas“ (Mk 13, 32). Vis tik Jėzus pateikė daugybę ženklų, pagal kuriuos galima būtų atpažinti, jog arti – Žmogaus Sūnaus sugrįžimas (Mk 13, 24-31).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Šiuo Evangelijos pasakojimu baigiasi Jėzaus atsakymas mokiniams į jų klausimą apie pasaulio pabaigos metą (Mk 13, 4). Prieš šią Evangelijos ištrauką yra pateikiami artėjančios pasaulio pabaigos ženklai ir pranašystė apie būsimą Žmogaus Sūnaus sugrįžimą (Mk 13, 5-31). Po šios Evangelijos ištraukos yra minimas aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų susitarimas sugauti Jėzų ir Jį nužudyti (Mk 14, 1-2).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Sinoptinėse Evangelijose yra pateikiami Jėzaus raginimai budėti (Mt 13, 42-43; 24, 42-44; 25, 13 ir 26, 41), taip pat nurodymai, kaip elgtis, laukiant Viešpaties Kristaus sugrįžimo (Lk 12, 35-40 ir 21, 29-36).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Ši Evangelijos ištrauka turi nemažai sąsajų su kitomis Šventojo Rašto vietomis. Dalis jų jau paminėtos, aptariant 2 klausimą. Labai daug kartų yra raginama budėti:

• „Budėk ant pylimų, stebėk kelią, juoskis kalaviją ant strėnų, sutelk visas savo jėgas“ (Nach 2, 2);

• „budėkite ir nepamirškite...“ (Apd 20, 31);

• „Budėkite, tvirtai laikykitės tikėjimo, elkitės vyriškai, būkite stiprūs! Viską darykite su meile“ (1 Kor 16, 13);

• „Be paliovos budėkite...“ (Ef 6, 18);

• „Budėkite atsidėję maldai, budėkite su ja dėkodami...“ (Kol 4, 2);

• „nemiegokime kaip kiti, bet budėkime ir būkime blaivūs“ (1 Tes 5, 6);

• „Būkite blaivūs, budėkite!“ (1 Pt 5, 8).

Priešingas raginimui budėti tekstas: „Taigi nesirūpinkite rytdiena, nes rytojus pats pasirūpins savimi. Kiekvienai dienai gana savo vargo“ (Mt 6, 34).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

• budėjimas ir Viešpaties laukimas – tai gyvenimas su Viltimi;

• Viešpats Dievas pastoviai mus apdovanoja „kairos“ laiku, tik reikia nuolat būti budriam;

• Geroji Naujiena: jei nežinome, kaip atlikti mums pavestą misiją, visada galime melsti Viešpaties Jėzaus atėjimo.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Paklausti savęs: kokią dovaną ar talentą, ar misiją iš Viešpaties esu gavęs? Kaip aš tai atlieku? Ar visada esu pasiruošęs sutikti grįžtantį Išganytoją?

Savo dovanomis ir talentais dalyvauti parapijos bendruomenės veikloje. Padėti kitiems bendruomenės nariams atpažinti savąsias dovanas.

Budėti...

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.