Evangelija pagal Joną 1, 29–34 (II eilinis sekmadienis, A)

2014-01-19 |

Jn 1, 29-34

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29).

Šie Jono Krikštytojo žodžiai – Geroji Naujiena mums, kad Dievas, pats būdamas nekaltas, tarsi avinėlis prisiėmė aukos vaidmenį ir savo krauju nuplauna pasaulio nuodėmę, taip grąžindamas pasauliui pirminę ir pamatinę Dievo tvarką.

2. Ko nesuprantu?

Ką reiškia sąvoka „nuodėmė“ ir kodėl būtent sakoma: „pasaulio nuodėmė“? Pirmajame Jono laiške įvardijama, kad nuodėmė – tai Įstatymo laužymas (1Jn 3, 4). Pagal biblijinį pasakojimą apie Adomą ir Ievą: nuodėmė – tai maištas prieš Dievą, Dievo nustatytos tvarkos ardymas (Pr 3, 1-6). Blogio pasaulyje šaltinis: šėtonas, žaltys, velnias ar dar kaip nors kitaip įvardijama piktoji dvasia. Tačiau Dievas neleidžia kaltę už savo nuodėmes primesti piktajai dvasiai (Pr 3, 13-19). Patys žmonės yra kalti dėl savo nuodėmių ir privalo už tai atsakyti. Adomo ir Ievos maišto prieš Dievą pasekmes patiria visa žmonija, nes per tai į pasaulį atėjo nuodėmė, o per nuodėmę – ir mirtis. Savo prigimtimi tebesame beveik tokie pat, kokius Dievas mus sukūrė, ir todėl nuolat veržiamės link Dievo. Tačiau kartu turime įgimtą polinkį į nuodėmę (Biblijos enciklopedija, 152 psl.).

Kodėl Jonas Krikštytojas Jėzui suteikia Dievo Avinėlio įvaizdį? Hebrajiškas žodis „taleh“ gali būti verčiamas: avinėlis, berniukas ar tarnas. Senajame Testamente avinas (avis, avinėlis) ne kartą aprašomas kaip nekalta ir nebyli auka Dievui: Abraomas, paklusdamas Dievo valiai, vietoj savo sūnaus Izaoko paaukojo aviną, kaip deginamąją auką (Pr 22, 7-13); Mozė, taip pat Viešpaties nurodymu, paliepė izraeliečiams paaukoti avinėlius, kaip Perėjimo auką (Iš 12, 1-28); Aaronas ir jo sūnūs buvo įpareigoti paaukoti avinėlius, kaip pašventinamąją ar deginamąją auką (Iš 29, 15-46). Atnašoms ir aukoms galėjo būti naudojami ir kitokie gyvuliai: pvz., jautukai (Kun 1, 3-4 ir 3, 1-5), ožiai (Kun 16, 20-24).

Krikščionių atpirkimas (išgelbėjimas iš nuodėmės) per nekalto Avinėlio kraują, per Tarno kančią išpranašautas Izaijo (Iz 52, 13 – 53, 7). Apie tai liudijo ir apaštalas Petras savo pirmajame laiške: krikščionių atpirkimas brangiuoju Kristaus, Avinėlio be kliaudos ir dėmės, krauju buvo numatytas dar prieš pasaulio sukūrimą ir laikų pabaigoje apreikštas per Jį įtikėjusiems Dievą (1Pt 1, 18-21). Apaštalų darbuose taip pat pabrėžtas Mesijo, kaip ėriuko, romumas kenčiant (Apd 8, 32). Jėzus Kristus – Avinėlis, kurio kraujas išgelbėjo visus pasaulio žmones iš nuodėmės (Apr 5, 1-14).

Kodėl Jonas Krikštytojas sako: „Čia tasai, apie kurį aš kalbėjau: Po manęs ateis vyras, pirmiau už mane buvęs, nes jis pirmesnis už mane“ (Jn 1, 30)? Jonas Krikštytojas yra tiesioginis Viešpaties pirmtakas, siųstas taisyti Jam kelio (Apd 13, 23-25; Jn 3, 28; Lk 1, 76 ir 7, 26-27). Jonas Krikštytojas buvo paskutinis iš Pranašų, su juo prasideda Naujasis Testamentas ir skelbiama Geroji Naujiena apie Dievo Karalystę (Lk 16, 16). Jonas Krikštytojas liudijo: „Jam skirta augti, o man – mažėti“ (Jn 3, 30). Jėzus Kristus yra pirmesnis ir už Abraomą (Jn 8, 58), nes, anot evangelisto Jono: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas (Jn 1, 1). Aušra pasitraukia, kai pateka Saulė.

Kodėl Jonas Krikštytojas sako: „Aš jo nepažinojau“ (Jn 1, 31)? Šioje Evangelijos ištraukoje aprašomas antrasis Jono Krikštytojo susitikimas su Jėzumi kaip Mesijumi (Jonas Krikštytojas liudija jau matęs ant Jėzaus nusileidžiančią Šventąją Dvasią). Jonas Krikštytojas turėjo pažinoti Jėzų, nes Jis buvo Jono pusbrolis (Lk 1 sk.). Tačiau Jono Evangelijoje nieko nekalbama apie Jėzaus ir Jono giminystę. Be to, tikriausiai Jonas nežinojo, kad jo pusbrolis Jėzus yra Mesijas. Jonas Krikštytojas sąžiningai vykdė Senojo Testamento pranašystes (Iz 40, 3) ir todėl galėjo liudyti, kad Jėzus yra Dievo Avinėlis ir Dievo Sūnus: „ant ko pamatysi nusileidžiančią ir pasiliekančią Dvasią, tas ir bus, kuris krikštys Šventąja Dvasia“ (Jn 1, 33; Iz 42, 1).

Apibūdinant Dievo Dvasią, panaudotas „balandžio“ simbolis. Jonas Krikštytojas paliudijo: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš Jo“ (Jn 1, 32). Kaip avinėlis tarp kitų gyvulių, taip ir balandis tarp kitų paukščių yra taikus, romus ir nekaltas (Iz 42, 3).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra pateikiamas Jono Krikštytojo liudijimas (Jn 1, 19-27). Jonas Krikštytojas žydams (kunigams, levitams, fariziejams ir kitiems, netikintiems Jėzumi) paliudijo, kad jis nėra nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas, bet jis savo pamokslais ir atsivertimo krikštu Jordane ruošė kelią po jo ateisiančiam Viešpačiui Jėzui – tikrajam Mesijui.

Po šios Evangelijos ištraukos aprašomas Jono Krikštytojo liudijimas apie Jėzaus apsireiškimą pirmiesiems Viešpaties Jėzaus mokiniams: Andriejui ir Petrui (Jn 1, 35-42).

Antrasis lygis – paralelinės vietos. Jėzaus krikšto istorija yra aprašoma visose Evangelijose (Mt 3, 13-17; Mk 1, 9-11; Lk 3, 21-22).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai. Dievo Dvasios nusileidimas iš dangaus ant Jėzaus ir pasilikimas su Juo (Jn 1, 32) buvo išpranašautas Senajame Testamente (Iz 11, 2 ir 61, 1).

Jėzus yra Kristus, „pateptasis“. Jis buvo pateptas Šventąja Dvasia (Dievo Dvasios nusileidimu). Pats Jėzus, kalbėdamas apie tai, kad paprašys savo Tėvo atsiųsti Globėją, kuris liks per amžius, Šventąją Dvasią vadina „Paraklētos“ (Jn 14, 16). Graikiškas žodis „Paraklētos“ verčiamas: Užtarėjas, Globėjas (KBK 692). Šventoji Dvasia dar turi ir kitokius pavadinimus: Tiesos Dvasia (Jn 16, 13), pažadėtoji Šventoji Dvasia (Ef 1, 13; Gal 3, 14), Sūnaus Dvasia (Gal 4, 6), Viešpaties dvasia (2 Kor 3, 17), Kristaus Dvasia (Rom 8, 9), Dievo Dvasia (Rom 8, 9 ir 15, 19; 1 Kor 6, 11), įvaikystės Dvasia (Rom 8, 15).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo Žodžio supratimas.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Atgailos dvasioje priimti Atgailos sakramentą, kad vertai galėčiau dalyvauti Dievo Avinėlio puotoje. Daugiau negu iki šiol savo gyvenimo laiko skirti maldai, rekolekcijoms ar dvasiniams apmastymams.

Su atlaidumu ir meile priimti visus mūsų parapijos bendruomenės narius, labiau pasitikėti vienas kitu ir džiaugtis Gerąja Naujiena. Mes visi esame „pasaulio nuodėmės dalininkai“. Dievo Avinėlis ją naikina visiems. Tai patyrę patys, turime liudyti ir skelbti tokį Dievo gailestingumą, per jo Sūnų Jėzų Kristų – Dievo Avinėlį.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.