Evangelija pagal Matą 1, 18–24. Stebuklingas Dievo įsikūnijimas

2013-12-22 |

Mt 1, 18–24

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

Pasitikėjimas Viešpaties žodžiu ir visiškas paklusnumas Dievo valiai.

„Nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios. Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ (Mt 1, 20–21)

2. Ko nesuprantu?

„Jo motina Marija buvo susižadėjusi su Juozapu.“ (Mt 1, 18) Pagal Senąjį Testamentą sužadėtuvės buvo svarbi santuokos dalis: jos jau skelbė, kad sužadėtiniai yra vyras ir žmona. Neištikimybė po sužadėtuvių buvo laikoma svetimavimu. Susižadėjusi moteris tebegyvendavo savo tėvų namuose. Po metų įvykdavo jos parvedimas į vyro namus arba santuoka.

„Jos vyras Juozapas, būdamas teisus ir nenorėdamas daryti jai nešlovės, sumanė tylomis jai atleisti.“ (Mt 1, 19) Juozapo „teisumas“ pasireiškė tuo, kad jis laikėsi Senojo Testamento nuostatų. Vadinasi, jo teisumas pranoksta šioje Evangelijos ištraukoje aprašytos akimirkos apsisprendimą. Teisus yra žmogus, kuris džiaugiasi „Viešpaties Įstatymu“ (Ps 1, 2), „kuris Viešpačiu pasitiki“ (Jer 17,7). Juozapas, dar nieko nežinodamas apie kūdikio kilmę, įtarė, kad Marija sulaužė priesaiką. Todėl jis, remdamasis Įstatymu, turėjo ją palikti (Įst 22, 20-21). Tai padaryti Juozapas galėjo viešu teisiniu aktu, kreipdamasis į teismą, arba privačiai, išduodamas Marijai privatų skyrybų raštą. Pirmuoju atveju, už įrodytą svetimavimą buvo baudžiama, užmušant akmenimis (Įst 22, 21). Juozapas pasirinko antrąjį būdą, kad nepadarytų Marijai „nešlovės“. Toks Juozapo apsisprendimas dar kartą parodė, kad jis buvo „teisusis“.

„Ji pagimdys sūnų, kuriam tu duosi Jėzaus vardą, nes jis išgelbės savo tautą iš nuodėmių.“ (Mt 1, 20-21) Kartu su paraginimu parsivesti Mariją į savo namus kaip žmoną Juozapas gavo užduotį duoti gimsiančiam kūdikiui vardą: t. y., teisiškai jį priimi kaip savo. Jėzaus vardas (Ješua) reiškia: Viešpats gelbėja. Viešpaties angelas, sapne kalbėjęs su Juozapu, paaiškino, kad Jėzus „ išgelbės savo tautą iš nuodėmių“. Vardas reiškia žmogaus gyvenimo misiją.

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra pateikiama Jėzaus kilmės istorija (Mt 1, 1-17). Šioje istorijoje atsispindi Dievo planas: pradedama nuo Abraomo, o baigiama Juozapu. Jėzus yra vadinamas Dovydo sūnumi, norint pabrėžti, kad Jėzus yra karališkasis Mesijas. Po šios Evangelijos ištraukos aprašomi Rytų išminčiai, atkeliavę pagarbinti Jėzaus, kaip gimusio Žydų karaliaus.

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

„Jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“ (Mt 1, 20). Apie tai kalbama ir Luko Evangelijoje: „Šventoji Dvasia nužengs ant tavęs ir Aukščiausiojo galybė pridengs tave savo šešėliu; todęl ir tavo kūdikis bus šventas ir vadinamas Dievo Sūnumi“ (Lk 1,35).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai. Šioje Evangelijos ištraukoje minimas Viešpaties angelas. Senajame Testamente įprasta, kad Dievo bendravimui su žmogumi tarpininkauja angelai. Viešpaties angelas pranešė Abraomui, kad jo žmona Sara pagimdys jam sūnų Izaoką (Pr 17, 1-22).

Jėzus „ išgelbės savo tautą iš nuodėmių“ (Mt 1, 21). Apie Jėzų, kaip išrinktosios tautos Gelbėtoją, ne kartą pranašaujama Senajame Testamente. 130 psalmėje giedama: „Jis tikrai atpirks Izraelį iš visų nuodėmių“ (Ps 130, 8). Siracido knygoje kalbama, kad Jozuė, kaip jo vardas leidžia suprasti, sukurtas būti didžiu Dievo išrinktųjų Gelbėtoju (Sir 46, 1). Šventosios Dvasios įkvėptas apaštalas Petras taip pat pasakė, jog „neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo galėtume būti išgelbėti“ (Apd 4, 12).

„Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis“ (Mt 1, 23). Apie tai jau buvo pranašauta Izaijo knygoje: „Štai ta mergelė laukiasi: ji pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanuelio vardu“ (Iz 7, 14).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti?

Pasitikėti Dievu. Tyliai daryti gerus darbus. Nesmerkti kitų žmonių, jei jų poelgiai nėra suprantami.

 

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.