Evangelija pagal Matą 3, 13–17. Jėzaus krikštas

2014-01-12 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 3, 13–17

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„O balsas iš dangaus prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 1, 17). Jėzus, jau ką tik paklusęs Dievo Tėvo valiai ir krikšto metu susitapatinęs su visa nuodėminga žmonija, pripažįstamas Dievo Sūnumi.

Šioje Naujojo Testamento vietoje apsireiškia Švenčiausioji Trejybė: Viešpačiui Jėzui išlipus iš vandens, ant Jo nusileidžia Dievo Dvasia, o iš dangaus pasigirsta Dievo Tėvo balsas.

2. Ko nesuprantu?

Viešpaties Jėzaus krikštu Jordane prasideda viešas Jėzaus gyvenimas.

„Krikštas“ – gr. baptizo – panardinti. Krikštas – vienkartinis, nepakartojamas veiksmas, viso krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, gyvenimo su Jėzumi Kristumi pradžia. Krikšto metu esame apvalomi nuo visų nuodėmių ir išnyrame, atgimstame visai kitais žmonėmis. Krikštas yra būtinas mūsų išganymui, nes pats Viešpats Jėzus yra pasakęs: „kas negims iš vandens ir Dvasios, neįeis į Dievo Karalystę“ (Jn 3, 5).

Kodėl Jėzus, būdamas šventas ir be nuodėmių, buvo pakrikštytas? Jonas Krikštytojas, žinodamas, kad Jėzus yra be nuodėmės ir yra tas, apie kurio atėjimą jis jau liudijo kitiems žmonėms, ragindamas juos atsiversti (Mt 3, 11), ėmė atkalbinėti Jėzų, norėdamas pats būti Jo pakrikštytas. „Bet Jėzus jam atsakė: „Šį kartą paklausyk! Taip mudviem dera atlikti visa, kas reikalinga teisumui“ (Mt 3, 15). Žodis „atlikti“ reiškia išpildyti. Su „teisumo“ sąvoka susidūrėme kalbėdami ir apie Juozapo teisumą (Mt 1, 19). Teisumas – tai Senojo Testamento pranašysčių išpildymas, paklusimas Dievo valiai. Jėzus, paklusdamas Dievo Tėvo valiai, susitapatina su nusidėjėliais, nes Jis yra „Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1, 29), ir sutinka priimti savo kruvinosios mirties krikštą mūsų nuodėmėms atleisti pats būdamas nekaltas (KBK 536).

Jėzus, kalbėdamasis su Jonu Krikštytoju, pavartojo išlygą: „ši kartą“. Šį išlyga dar kartą parodo Jėzaus nenuodėmingumą ir paklusimą Dievo Tėvo valiai.

Šioje Evangelijos ištraukoje apsireiškia Švenčiausioji Trejybė. Tikėjimą „į Šventąją Dvasią, Viešpatį Gaivintoją, kylančią iš Tėvo ir Sūnaus, Su Tėvu ir Sūnumi garbinamą ir šlovinamą“ išpažino antrasis visuotinis susirinkimas 381 metais Konstantinopolyje (KBK 152).

Apibūdinant Dievo Dvasią, panaudotas „balandžio“ simbolis. Pasaulinio tvano metu Nojus, norėdamas įsitikinti, ar vandenys jau nuslūgo, taip pat išleido būtent balandį to pasižiūrėti, ir, kai šis grįžo su nuskintu alyvmedžio lapu snape, paaiškėjo, kad vandenys jau buvo nusekę (Pr 8, 8-12). Šioje Mato Evangelijos ištraukoje Dievo Dvasia neatrodo, kaip balandis, tačiau sklendžia „it balandis“ ir nusileidžia ant Viešpaties Jėzaus (Mt 3, 16). Dievo Dvasios nusileidimą paliudijo ir Jonas Krikštytojas: „Aš mačiau Dvasią, lyg balandį nusileidžiančią iš dangaus, ir ji pasiliko virš Jo“ (Jn 1, 32).

Dievo Dvasios nusileidimas ant Jėzaus – Jo patepimas ir kaip Mesijo pripažinimas. „Dievas Jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe“ (Apd 10, 38). Dievo Dvasios nusileidimas ir pasilikimas virš Jo tarsi pabrėžia santykio tarp Tėvo ir Sūnaus, taip pat tarp Sūnaus ir Dvasios pastovumą: Jėzus amžinai pasilieka su Šventąja Dvasia ir gali krikštyti Šventąja Dvasia (Jn 1, 33; Iz 42, 1). Viešpaties Dvasia leidžia pateptajam nešti „gerąją naujieną vargdieniams“ (Iz 61, 1). Apie Viešpaties Dvasios nusileidimą ne kartą pranašaujama Senajame Testamente: kalbant apie Dovydo dinastijos palikuonį mesijinį Karalių (Iz 11, 1), Samueliui patepant Saulių (1 Sam 10, 6) ar Dovydą (1 Sam 16, 13).

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka.

Prieš šią Evangelijos ištrauką yra aprašoma Jono Krikštytojo veikla iki Jėzaus krikšto: Jonas Krikštytojas ragino visus atsiversti, „nes prisiartino Dangaus Karalystė“ (Mt 3, 2), išpažinusius nuodėmes krikštijo Jordano upėje (Mt 3, 6).

Po šios Evangelijos ištraukos yra pateikiama Jėzaus gundymo istorija: Jėzus triskart velnio buvo gundomas maištauti prieš Dievą. Tačiau Jėzus atsisakė bandyti „Viešpatį, savo Dievą“ (Mt 4, 7; Mt 4, 10).

Antrasis lygis – paralelinės vietos.

Jėzaus krikšto istorija yra aprašoma visose Evangelijose, tačiau tik Mato Evangelijoje pateikiamas tiesioginis dialogas tarp Jono Krikštytojo ir Jėzaus (Mk 1, 9–11; Lk 3, 21–22; Jn 1, 29–34).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai.

Krikštui yra naudojamas vanduo, kuris nuo pat pasaulio sukūrimo pradžios yra Dievo kūrinys (Pr 1, 2). Išganymo per Krikštą pirmavaizdis susiėjęs su Nojaus dienomis: „nedaugelis, tai yra aštuoni asmenys, buvo išgelbėti vandeniu“ (1 Pt 3, 20). Tvano ar jūros vanduo gali būti ir mirties simbolis, kai Abraomo palikuonys sausomis kojomis perėjo Raudonąją jūrą, o faraono kariai joje žuvo. Krikšto pirmavaizdis yra ir perėjimas per Jordaną: jį perėjusi Dievo tauta kaip dovaną gavo pažadėtąją žemę (Įst 12, 10). Jordano upės vanduo ne kartą Senajame testamente minimas, kaip gydantis ar išgelbėjantis (2 Kar 5, 10-14).

Dangaus atsivėrimas taip pat aprašomas keliose Senojo Testamento vietose (2 Mak 3, 24-25; Ez 1, 1). Mokiniai Petras ir Steponas, kupini Šventosios Dvasios, irgi regėjo atsivėrusį dangų (Apd 10, 11 ir 7, 55-56). Dangaus atsivėrimo vaizdinys aprašomas ir Apreiškime Jonui (Apr 11, 19).

Jėzaus susitapatinimas su nusidėjėliais pateikiamas ir apaštalo Pauliaus laiškuose (2 Kor 5, 21). Jėzaus parodytas nuolankumo pavyzdys – kojų savo mokiniams mazgojimas (Jn 13, 14-16).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo Žodžio supratimas.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Paklusti Dievo valiai: visa, kas vyksta mano gyvenime, priimti su nuolankumu; nebijoti deramai atlikti visa, kas reikalinga teisumui; tikėti Dievo gailestingumu.

Atvira širdimi priimti kitus bendruomenės narius, nes pats Viešpats Jėzus parodė nuolankumo, susitapatinimo su nusidėjėliais (t. y., mumis pačiais) pavyzdį.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS
Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Su vaikais ir jaunimu: 
Penktadieniais- 18 val.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:
lapkričio–balandžio mėnesiais – 12 val.
gegužės–spalio mėnesiais – 10 ir 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA
I mėn. penktadienį 19–20 val.
Atlaidų 15-ą mėn. dieną 11–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.