Evangelija pagal Matą 4, 12–23 (III eilinis sekmadienis, A)

2014-01-26 | Užrašė Svajonė Lapiniauskienė

Mt 4, 12-23

1. Kokia pagrindinė teksto mintis?

„Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais“ (Mt 4, 19).

Šios Evangelijos ištraukos Geroji Naujiena – Jėzaus kvietimas mokinystei: pakeisti savo gyvenimą iš esmės, pasidalinti Dievo Karalystės žinia su kitais žmonėmis, sekti Jėzumi ir gyventi pagal jo skelbiamą Evangeliją.

2. Ko nesuprantu?

Kodėl Jėzus pasitraukė į Galilėją? Kai Jonas Krikštytojas, tiesioginis Viešpaties pirmtakas, skelbęs, kad „prisiartino Dangaus Karalystė“ (Mt 3, 2) jau buvo suimtas, Jėzus pradėjo savo viešąją veiklą. Galilėja – kraštas Izraelio šiaurinėje dalyje. Didžioji Galilėjos dalis kalvota, joje 210 m. žemiau jūros lygio tyvuliuoja Galilėjos (Tiberiados) ežeras – didžiausias gėlo vandens ežeras Izraelyje ir Sirijoje. Iš trijų pusių Galilėją supo tautos, dariusios nemenką poveikį šio krašto gyventojams. Čia buvo galima sutikti įvairių tautų žmones: žydus ir pagonis, žvejus, fariziejus, muitininkus. Šiaurinė Galilėja (Zabulono ir Neftalio žemės) buvo „tamsybėje tūnanti tauta“ (Mt 3, 16), kurią apie 730-uosius m. pr. Kr. nuniokojo asirai, o jos šviesiausi žmonės pateko į Asirijos jungą; ir ši tauta, gyvendama neviltyje, išvydo didžią šviesą (2 Kar 15, 29; Iz 8, 23 − 9, 1). Turbūt dėl to Jėzus ir pasirinko šią žemę, apsigyveno Kafarnaume (nors prieš tai gyveno Nazarete, kuris buvo pietinėje Galilėjoje), kurio dauguma gyventojų buvo žvejai (kaip ir nemažai Jėzaus mokinių) ir mokesčių rinkėjai (kaip ir evangelistas Matas).

Kaip suprantama sąvoka „Dangaus karalystė“ ir ar tai tas pats, kas „Dievo Karalystė“? Evangelisto Mato pavartota „Dangaus karalystės“ sąvoka tolygi „Dievo Karalystės“ sąvokai. Žydai, vadovaudamiesi II Dievo Įsakymu, paskelbtu Senajame Testamente (Įst 5, 11), stengėsi kuo rečiau naudoti Dievo vardą ir, esant galimybei, jį pakeisti kitu.

Naujajame Testamente Dievo Karalystė paminėta 122 kartus, iš kurių 99 kartus – Evangelijose, iš jų – 90 kartų yra paties Viešpaties Jėzaus ištarti žodžiai. 

Joseph Ratzinger (Benediktas XVI) savo knygoje „Jėzus iš Nazareto: nuo krikšto Jordane iki atsimainymo“ pateikia trejopą Dievo Karalystės paaiškinimą (59 – 60 psl.):

1. Dievo Karalystė yra pats Jėzus – tarp žmonių čia ir dabar esantis Dievas;

2. Dievo Karalystės negalima aptikti jokiame žemėlapyje, Ji gali būti mumyse: tam reikia, kad mūsų mariuose kūnuose neviešpatautų nuodėmė, o viešpatautų Dievas (Rom 6, 9−12);

3. Dievo Karalystės įgyvendinimas – Bažnyčia.

Istoriškai išskiriamos trys Dievo Karalystės dimensijos:

1. etinė (moralinis individo elgesys; nors Dievo Karalystė veikiau yra gryna malonė, kaip rodo, pvz., Jėzaus lankymasis nusidėjėlių namuose ir valgymas kartu su jais);

2. ekleziologinė (Bažnyčia – regima ir hierarchinė netobulųjų bendruomenė drauge yra mistinis Kristaus kūnas (KBK, 779);

3. eschatologinė (Dievo Karalystės atėjimo skelbimas, dalyvavimas Išganymo procese).

Apie Dievo Karalystės atėjimą ir garbinimą jau pranašaujama Senajame Testamente (Ps 47, 93, 96, 97, 98 ir 99; Dan 7, 13−14). Naujajame Testamente apie Dievo Karalystę yra kalbama palyginimais: „raugas, nuo kurio viskas įrūgsta“ (Mt 13, 33; Lk 13, 20), „gera sėkla“ (Mt 13, 36−43), „savaime auganti sėkla“ (Mk 4, 26−29), „garstyčios grūdas“ (Mk 4, 30−32), „perlas, dėl kurio verta visa, ką turi, parduoti“ (Mt 13, 45−46).

Kaip suprasti „čia pat Dievo Karalystė“ (Mt 4, 17)? Jonas Krikštytojas skelbė, kad „prisiartino Dangaus Karalystė“ (Mt 3, 2). Jėzus pranešė, kad Dievas jau yra tarp mūsų: „Dievo Karalystė ateina nepastebimai, ir ji jau yra tarp jūsų“ (Lk 17, 20−21). Dievo Karalystė pasireiškia, kaip Jėzaus veikimas Šventojoje Dvasioje (Mk 1, 15; Lk 11, 20). Didžiojo Dievo Įsakymo priėmimas ir vykdymas priartina prie Dievo karalystės (Mk 12, 32−34).

Ar pasakymą, kad Jėzaus mokiniai tuojau, tučtuojau paliko savo tinklus, valtį, artimuosius, reikia suprasti tiesiogiai? Taip, pirmųjų mokinių pašaukimas buvo staigus jų atsivertimas ir sekimas paskui Jėzų. Tai – pirmasis Jėzaus stebuklas, aprašytas Mato Evangelijoje (Mt 4, 18−22). Atsiliepimui į Jėzaus kvietimą visada yra būdingas staigus savo gyvenimo krypties pakeitimas, ėjimas tarsi į nežinią (tamsą) besąlygiškai pasitikint Jėzumi.

3. Kokie tarpusavio ryšiai pastebimi?

Pirmasis lygis – tiesioginė teksto aplinka. Prieš šią Evangelijos ištrauką yra pateikiama Jėzaus gundymų istorija (Mt 4, 1−11). Ši Evangelijos ištrauka baigiasi Jėzaus viešosios tarnybos pradžia: Jėzus skelbia Evangeliją, moko, gydo sergančius ir apsėstuosius (Mt 4, 23−25).

Antrasis lygis – paralelinės vietos. Kitose Evangelijose taip pat aprašomas Jėzaus grįžimas į Galilėją ir Jo skelbimas apie Dangaus Karalystę (Mk 1, 14−15; Lk 4, 14−15) bei pirmųjų mokinių pašaukimas (Mk 1, 16−20; Lk 5, 1−11; Jn 1, 35−42).

Trečiasis lygis – Šventajame Rašte esantys panašūs (priešingi) tekstai. Pašaukimo ir mokinystės klausimai ne kartą aprašomi Naujajame Testamente. Dievo valia esame pašaukti (Rom 8, 28). Kiekvienas turi pasilikti toks, „koks buvo pašauktas“ (1 Kor 7, 20). Pašaukimas yra susijęs su pašaukimo sunkumais, artimųjų ryšių praradimu (Mt 8, 19−22). Atpildas Jėzaus sekėjams – amžinasis gyvenimas, „tačiau daugel pirmų bus paskutiniai, ir daugel paskutinių – pirmi“ (Mt 19, 27−30).
Apie „žmonių žvejybą“ pranašaujama Senajame Testamente (Jer 16, 16), taip pat kalbama Naujajame Testamente (Mt 4, 19; Mk 1, 17).

4. Kas man patinka? Su kuo nenoriu sutikti?

Asmeninis Dievo žodžio supratimas:

> Jėzaus mokiniai buvo paprasti žvejai, tai ir mums yra galimybė tapti Jėzaus mokiniais, sekėjais, reikia tik nebijoti atsiliepti į Jėzaus kvietimą;

> kadangi šviesa ryškiausiai matosi tamsoje, tai ir Jėzaus šviesa gali būti ryškiausia tarp tų, kurie Jo dar nėra pažinę;

> Dievo Karalystė yra čia pat, tačiau duris į ją galime atidaryti tik patys iš savo širdies vidaus;

> atsivertimas ir apsisprendimas sekti Jėzumi gali būti labai staigus ir ryžtingas, atimantis saugaus suplanuoto gyvenimo jausmą;

> gyventi su Jėzumi – tarsi mažam vaikui ramiai ir saugiai gyventi šeimoje.

5. Kaip aš galiu konkrečiai atsiliepti? Kaip mes (bendruomenė) galime konkrečiai atsiliepti?

Atsiversti. Uždegti žvakę tamsoje. Su kitais dalintis savo tikėjimu: liudyti, kad Dievo Karalystė – jau čia pat. Vengti apsileidimų: nepamiršti artimo meilės darbų. Eiti žvejoti. Būti entuziastingais savo pašaukime ir veikloje: nebijoti sudegti – kaip žvakė. Išlikti saviems Jėzaus apsiaustu.

< atgal į sąrašą

Pamaldų tvarka

ŠV. MIŠIOS

Vykstant bazilikos remonto darbams visos pamaldos vyksta parapijos namuose

Sekmadieniais- 12 val.
Šeštadieniais- 12 val.
Kitomis savaitės dienomis- sutartu laiku.

Atlaidų 15-ą mėn. dieną:

Šv. Mišios – 12 val.

ŠVČ. SAKRAMENTO ADORACIJA

Atlaidų 15-ą mėn. dieną 10–12 val.

IŠPAŽINČIŲ KLAUSOMA
Išpažinčių klausoma pusvalandį iki šv. Mišių.
Norintys atlikti išpažintį kitu metu ar pageidaujantys dvasinio pokalbio su kunigu, kviečiami regsitruotis parapijos raštinėje.