Pamąstymui

Pirmenybę nuolankumui Dievas teikia ne norėdamas mus pažeminti: nuolankumas veikiau yra būtina sąlyga, kad galėtume būti jo pakelti ir taip patirtume mūsų tuštumą užpildantį gailestingumą. Išdidžiųjų malda nepasiekia Dievo širdies, o vargšų nuolankumas ją plačiai atveria. Dievas turi silpnybę nuolankiesiems. Nusižeminusios širdies akivaizdoje Dievas atveria visą savo širdį. Mergelė Marija šį nuolankumą išreiškia savo giesmėje Magnificat: „nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę […] jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso“ (Lk 1, 48. 50). Tepadeda mums mūsų Motina melstis nuolankia širdimi. O mes tris kartus pakartokime tą gražią maldą: „Dieve, būk gailestingas man, nusidėjėliui!“