Taigi sėdėti prie stalo su Jėzumi reiškia būti jo perkeistam ir išgelbėtam. Krikščionių bendruomenėje Jėzaus stalas yra dvejopas: Žodžio stalas ir Eucharistijos stalas (plg. Dei Verbum, 21). Tai vaistai, kuriais dieviškasis Gydytojas mus gydo bei maitina. Pirmuoju vaistu – Žodžiu – jis mums apsireiškia ir kviečia kalbėtis tarp draugų. Jėzus nebijojo kalbėtis su nusidėjėliais, muitininkais, prostitutėmis... Ne, jis nebijojo – jis mylėjo kiekvieną! Jo žodis kaip skalpelis įsiskverbia giliai į mūsų širdis, kad išlaisvintų mus nuo mūsų gyvenime tūnančio pikto. Kartais šis Žodis skaudus, nes atskleidžia veidmainystę, demaskuoja netikrus pasiteisinimus bei apnuogina paslėptas tiesas. Tačiau tuo pat metu jis nušviečia ir apvalo, suteikia jėgos ir vilties, stiprina mus mūsų tikėjimo kelionėje. Eucharistija kaip nepaprastai stiprus vaistas maitina mus pačiu Jėzaus gyvenimu. Ji paslaptingu būdu nuolat atnaujina mūsų Krikšto malonę. Priimdami Eucharistiją esame pamaitinami Jėzaus Kūnu ir Krauju, o jis, įeidamas į mus, suvienija mus su savuoju Kūnu!