Visi esame nusidėjėliai, mes visi nusidėjome. Pašaukdamas Matą, Jėzus parodo nusidėjėliams, jog jam nesvarbi jų praeitis, socialinė padėtis, visuomenės nuostatos – jis atveria jiems naują ateitį. Kartą girdėjau gražų posakį: „Nėra šventojo be praeities ir nėra nusidėjėlio be ateities.“ Kaip tik tai ir daro Jėzus. Nėra šventojo be praeities ir nėra nusidėjėlio be ateities. Pakanka atsakyti į pašaukimą nuolankia ir atvira širdimi. Bažnyčia nėra nepriekaištingų žmonių bendruomenė. Tai bendruomenė keliaujančių mokinių, kurie seka Vieš- pačiu žinodami, jog yra nusidėjėliai ir reikalingi jo atleidimo. Taigi krikščioniškas gyvenimas yra nuolankumo mokykla, kuri atveria mus malonei.
Toks elgesys nesuprantamas tiems, kurie teigia esą „teisūs“ ir geresni už kitus. Puikybė ir pasididžiavimas neleidžia žmogui atpažinti išganymo būtinybės ir netgi kliudo matyti gailestingą Dievo veidą bei gailestingai elgtis. Puikybė ir pasididžiavimas yra užtvara, kuri užkerta kelią santykiui su Dievu. Būtent tai yra Jėzaus misija – ieškoti kiekvieno iš mūsų, gydyti mūsų žaizdas ir pašaukti mus sekti juo iš meilės. Jis taip aiškiai sako: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, o ligoniams“ (Mt 9, 12).