Votai Krekenavos Marijai
Nuo XVII a. pradžios į Krekenavą maldininkus traukia malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Jis tapo vienu svarbiausių Krekenavos šventovės ir visos Aukštaitijos piligrimystės ženklų, o prie jo šimtmečius meldėsi žmonės, prašydami Marijos užtarimo ir dėkodami už patirtas malones.
PAVEIKSLO KILMĖ IR PADAVIMAS
Su Krekenavos Marijos paveikslo kilme siejamas senas padavimas. Pasakojama, kad paveikslas į Krekenavos apylinkes atkeliavo dar pirmaisiais krikščionybės Lietuvoje laikais. Jį iš Krokuvos esą atvežė pamaldus riteris Šilingas ir padovanojo misionieriui Albertui (Albrechtui), skelbusiam Evangeliją prie Nevėžio krantų.
Alexanderio Fridrycho rinkinyje „Historie cudownych obrazow“ minima, kad paveikslas iš pradžių buvo laikomas nedidelėje koplytėlėje, o vėliau perkeltas į medinę Krekenavos bažnyčią. Ilgainiui prie jo pradėjo rinktis maldininkai iš Šiaurės ir Vidurio Aukštaitijos.
MALONĖMIS GARSĖJANTIS PAVEIKSLAS
Apie žmonių pasitikėjimą Krekenavos Marijos užtarimu liudija daugybė prie paveikslo paliktų votų – padėkos ženklų už patirtas malones, pagalbą ir išgijimus. Kai kurie jų yra labai seni, o manoma, kad dalis ankstyviausių votų galėjo būti panaudota puošiant paveikslą brangiojo metalo rūbais.
XVIII a. pirmoje pusėje Krekenavą nusiaubus gaisrui, paveikslas buvo išneštas iš degančios bažnyčios. Šis įvykis dar labiau sustiprino su paveikslu susijusius pasakojimus ir pamaldumą Krekenavos Marijai.
Paveiksle vaizduojama Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu Jėzumi ant rankų. Abu atvaizdai papuošti sidabriniais rūbais ir karūnomis. Krekenavos Marijai skirtas giesmes, maldas ir eiles kūrė bei redagavo žymūs Lietuvos kultūros žmonės, tarp jų Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas, Juozas Naujalis ir Petras Sližys.
PAVEIKSLO TYRIMAI IR RESTAURAVIMAS
1960 m. atliktų tyrimų metu nustatyta, kad paveikslas yra senas, nutapytas Italijos mokyklos stilistikos įtakoje. Jį puošia sidabras, brangakmeniai ir Vilniaus auksakalių pagaminti metaliniai rūbai.
2015 m. paveikslas buvo išvežtas į Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centrą Vilniuje. Restauratorė Janina Bilotienė nuo paveikslo pašalino per ilgą laiką susikaupusius nešvarumus, atkūrė jo tikruosius atspalvius ir padėjo išryškinti anksčiau prasčiau matytas detales.
Tekstą parengė Mantas Masiokas.
PAMALDUMAS KREKENAVOS MARIJAI
Pamaldumas Krekenavos Marijai per šimtmečius įgavo savitas formas, kurios šventovėje gyvos iki šiol. Piligrimai čia meldžiasi prie malonėmis garsėjančio paveikslo, kalba Rožinį, apeina didįjį altorių keliais ir kreipiasi į Dievo Motiną Krekenavos Marijai skirtomis maldomis bei giesmėmis.
Kasdien, kai nėra kitų pridėtinių pamaldų, po Komunijos maldos ir prieš palaiminimą bazilikoje kalbamas vienas Šventojo Rožinio slėpinys.
Altoriaus apėjimas keliais
Viena iš išskirtinių Krekenavos pamaldumo tradicijų – didžiojo altoriaus apėjimas keliais. Piligrimai, lankydami altoriuje esantį malonėmis garsėjantį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą, taip išreiškia savo maldą, prašymą ar padėką.
Pasakojama, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą didysis altorius buvo pristumtas prie galinės bažnyčios sienos, todėl maldininkai keliais eidavo aplink pačią bažnyčią. Karo metu to daryti nebebuvo galima. Tuometinis klebonas atitraukė didįjį altorių nuo sienos ir sudarė galimybę piligrimams apeiti paveikslą bažnyčios viduje.
Malda Krekenavos Marijai
O, Dievo Motina, duok mums tokią širdį kaip Tavo: tokią tyrą, tokią gražią, tokią nesuteptą, tokią tvirtą kentėjimuose; duok širdį pilną tvirto tikėjimo, nesulaužomos vilties, deginančios meilės ir tylaus nuolankumo. Tada galėsiu Jėzų taip mylėti, kaip Tu, Motina. Tada galėsiu visuose sunkumuose taip pat prie Jo glaustis.
O, stebuklingoji Krekenavos Dievo Motina, Malonių Versme, kuri gydai žmonių kūno ir dvasios ligas, kuri trumpini skaistyklos kančias, – neleisk mums žūti kovoje ir priešo žabangose. Užtark mus pas savo Sūnų, kuris kantriai laukia visų pas Jį grįžtančiųjų. Padėk mums Jį permaldauti, Jo malonę įgyti ir pasiekti amžinąją dangaus karalystę.
Marijos giesmė
Prie stebuklingojo Švč. Mergelės Marijos paveikslo Krekenavos bažnyčioje
Maironio redakcija
Neapleiski čia ant žemės vargstančio žmogaus!
Tu stebuklais įgarsėjus,
Viltį Tavimi padėjus,
Neapleisk manęs!
Ir neduoki, Motinėle, man pražūt gyvai!
Sugrąžink prie tikro Dievo klaidžiojant kreivai,
Kad nerūstinčiau Jo veido,
Kurs tiek kartų man atleido
Nuodėmių kaltes.
Taip esmi vargais suspaustas iš jaunų dienų!
Tie vargai – tai kietas jungas įpročių senų.
Gelbėk žmogų, nelaimingą
Savo globa stebuklinga,
Motina Dangaus!
Tu Krekenavos paveiksle žinoma plačiai, ugnies stačiai;
Nuo perkūnijos trenkimo,
Nuo piktųjų užpuolimo
Apgini veikiai.
Kai prie tavo numylėto dangiško Sūnaus
Šauksiuos verkdamas per teismą veido malonaus,
Duok, kad Teismas Jo baisingas
Man išpultų maloningas
Valandoj mirties!
VOTO LIUDIJIMAS
Šį liudijimą papasakojo Henrikas Mataitis, gyvenęs Panevėžyje, Vilniaus g. 20. Jį užrašė kun. Gediminas Blynas, Krekenavos vikaras.
Votas už gyvybės išgelbėjimą
Krekenavos bazilikos votai prie Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo. Fotografas Tomas Stasevičius