Artėjant Didžiajam 2000 metų krikščionybės jubiliejui, Lietuvos vyskupai Romai perdavė 114 Lietuvos tikėjimo liudytojų ir kankinių bylas. Tai buvo žmonės, kurių gyvenimas, patirti persekiojimai ir ištikimybė tikėjimui tapo XX amžiaus Bažnyčios liudijimo dalimi.
Jubiliejiniais 2000 metais, gegužės 7 d., Romoje per pamaldas prie Koliziejaus popiežius Jonas Paulius II, minėdamas XX a. tikėjimo kankinius, tarp šių 114 Lietuvos tikėjimo liudytojų paminėjo ir aštuonis krekenaviečius, gynusius tikėjimą ir Bažnyčią.
KREKENAVOS ŠVENTOVĖS GYNĖJAI
1940 m. sovietams okupavus Lietuvą, naujoji valdžia ėmė varžyti Bažnyčios gyvenimą. Krekenavoje buvo mėginama perimti klebonijos pastatą, o parapijiečiai budėjo ir saugojo bažnyčią bei kleboniją.
1941 m. sausio 22 d. mirus ilgamečiam Krekenavos klebonui ir bažnyčios statytojui kan. Boleslovui Baronui, jo laidotuvių metu į kleboniją įsiveržė sovietinės valdžios atstovai. Laidotuvėse dalyvavę žmonės neleido jiems čia įsitvirtinti. Po šio įvykio pradėtas aktyvesnių bažnyčios ir klebonijos gynėjų persekiojimas – vieni buvo suimti namuose, kiti prie klebonijos.
Suimtųjų artimieji jų ieškojo ir vežė maistą į Panevėžio kalėjimą. Maistą priimdavo, tačiau su suimtaisiais pasimatyti neleisdavo. Ilgus dešimtmečius šeimos neturėjo aiškių žinių apie jų likimą.
Aštuoni krekenaviečiai buvo ištremti ir žuvo toli nuo Lietuvos. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, Simono Rapšio duktė per spaudą pradėjo ieškoti žinių apie tėvą, o panevėžietis Jurgis Siurbas surinko ir aprašė Krekenavos bažnyčios gynėjų kankinystės istoriją.
Jų vardai šiandien saugomi kaip Krekenavos parapijos tikėjimo liudijimo ir ištikimybės Bažnyčiai ženklas.
KREKENAVOS TIKĖJIMO LIUDYTOJAI
Julionas Kisielis – gim. 1902 m. Grąščių k.
Romualdas Klioris – gim. 1913 m. Žydelių k.
Ignas Rutkauskas – gim. 1892 m. Slabados k.
Pranas Smailys – gim. 1899 m. Butrimiškių k.
Simonas Rapšys – gim. 1888 m. Krekenavoje
Antanas Kurieckis – gim. 1920 m. Butrimonių k.
Juozas Jakaitis – gim. 1906 m. Valmuniškių k.
JŲ GYVENIMAI
Vytautas Kadžys buvo aktyvus Krekenavos krašto kultūrinio gyvenimo dalyvis. Jis mokė jaunimą kankliuoti ir skudučiuoti, pats gamino kankles, buvo subūręs Krekenavos skudutininkų ansamblį.
Ignas Rutkauskas buvo Lietuvos kariuomenės savanoris. 1919–1920 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o vėliau gyveno Krekenavos valsčiaus Slabados viensėdyje.
Pranas Smailys ūkininkavo Krekenavos krašte. 1941 m. vasario 10 d. buvo suimtas, kalintas Panevėžyje, o rugsėjį išvežtas į Sol Ilecką, kur netrukus mirė.
Simonas Rapšys dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose, vėliau ūkininkavo Krekenavoje ir buvo Seimo narys. 1941 m. suimtas, kalintas Panevėžio kalėjime, vėliau išvežtas į Sol Ilecką ir Petropavlovską, kur mirė. Jo žmona su dviem nepilnamečiais vaikais taip pat buvo ištremta.
Antanas Kurieckis kartu su tėvais apsigyveno Butrimonių kaime ir ūkininkavo. 1941 m. buvo suimtas ir žuvo lageryje.
Juozas Jakaitis gyveno Valmuniškių kaime. 1941 m. buvo suimtas, vėliau paleistas, tačiau po kurio laiko vėl suimtas. Mirė lageryje 1953 m.
Medžiaga parengta pagal Krekenavos parapijos archyvinę informaciją, Visuotinę lietuvių enciklopediją, Lietuvos kariuomenės savanorių duomenis, Kauno miesto muziejaus medžiagą ir 2000 m. spaudoje publikuotus liudijimus apie Krekenavos tikėjimo liudytojus.