Krekenavos bažnyčia. Fotografas Tadas Bajorūnas
Krekenava įsikūrusi Vidurio Lietuvoje, maždaug 30 km nuo Panevėžio ir tiek pat nuo Kėdainių, dešiniajame Nevėžio upės krante. Nevėžis – viena svarbiausių šio krašto upių, nuo seno formavusi vietovės gamtinį ir istorinį veidą.
Upė teka lėtai ir per 209 km pasiekia Nemuną. Jos pakrantėse plyti pievos, pelkėtos vietovės, pušynai ir lapuočių miškai. Nevėžiu anksčiau buvo plukdomi sieliai, plaukiojo laivai, o kovų su kryžiuočiais laikais upė žymėjo ribą tarp Aukštaitijos ir Žemaitijos.
„Nevėžis teka tyliai, ramiai, it neštų kokią paslaptį ar gilią mintį“, – rašė poetas ir kunigas Jonas Mačiulis-Maironis.
KREKENAVOS MIESTELIO PRADŽIA
Krekenavos miestelis. Fotografas Tadas Bajorūnas
Krekenava pirmą kartą paminėta 1409 m. Miestelio apylinkėse buvo nemažai dvarų, kurie prisidėjo prie vietos kultūros, tradicijų ir amatų puoselėjimo.
Pirmosios Krekenavos bažnyčios fundatoriais tapo Rodų dvaro savininkai Stanislovas ir Aleksas Vizgirdos. Netoliese iki šiol išlikę ir kitų dvarviečių pėdsakų – Rodų, Šteinų, Leonardavos, Zavišų, Daniliškio bei kitų.
1484 m. laikomi Krekenavos parapijos įsteigimo metais. Tais metais bažnyčiai buvo suteikta fundacija ir sudarytos sąlygos savarankiškam parapijos gyvenimui. Pirmoji medinė bažnyčia tapo svarbiu besikuriančio miestelio centru, o vėlesniais amžiais Krekenavos parapija išaugo į reikšmingą šio krašto religinio ir kultūrinio gyvenimo židinį.
1533 m. Krekenavoje pradėjo veikti pirmoji mokykla. Miestelis buvo įsikūręs svarbioje vietoje, kur kryžiavosi prekybos keliai iš Livonijos į Prūsiją. Čia gyveno nemažai žydų, veikė karčemos ir prekybos vietos.
XVII a. Krekenava garsėjo amatais ir smulkia pramone – čia buvo gaminami kokliai, veikė gelumbės fabrikėlis ir vario liejykla, gaminta deguta bei terpentinas.
1931 m. per Nevėžį pastatytas 68 metrų ilgio gelžbetoninis tiltas. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo susprogdintas.
KREKENAVOS BAŽNYČIOS RAIDA
XIX a. pabaigoje, augant parapijai, pradėta rūpintis naujos mūrinės bažnyčios statyba. Klebono Pranciškaus Žukausko pastangomis ir parapijiečių bei rėmėjų pagalba XX a. pradžioje pagal architekto Justino Golinevičiaus projektą iškilo dabartinė dvibokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.
1907 m. ją konsekravo vyskupas Gasparas Girtautas. Naujoji šventovė tapo jau trečiąja bažnyčia šioje vietoje.
Į didįjį altorių buvo perkeltas nuo seno Krekenavoje gerbiamas Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas, prie kurio tikintieji meldėsi ir ankstesnėse bažnyčiose.
Krekenavos bažnyčioje 1928-02-06. Fotografas Tadas Bajorūnas
ŽMONĖS, PALIKĘ PĖDSAKĄ PARAPIJOS ISTORIJOJE
Su Krekenavos parapija susiję daug Lietuvos kultūrai, religiniam gyvenimui ir visuomenei svarbių žmonių. 1853–1855 m. čia vikaru dirbo kunigas Antanas Mackevičius, vėliau tapęs vienu iš 1863 m. sukilimo vadų.
Su parapija taip pat siejami lietuvybės puoselėtojas kun. Ignas Spudas, 1915–1918 m. Krekenavoje gyvenęs prelatas ir poetas Maironis, garsus kryždirbys Vincas Svirskis, kanklių meistras Stasys Rudis, liaudies švietėjas Kostas Stiklius ir Švenčiuliškių kapinaičių puoselėtojas Jonas Žilevičius.
KREKENAVOS VARGONININKAI
- Pranas Musvicas (1904–1938)
- Antanas Petravičius (1938–1956)
- Vytautas Dailidėnas (1956–2000)
- Arūnas Kotinskas (2000–2010)
- Virginija Kavaliauskienė (2010–2014)
- Rita Juozėnaitė-Lapiniauskienė (2014–2018)
- Mantas Masiokas (nuo 2018 m.)
ŽYMŪS KREKENAVOS KRAŠTO KŪRĖJAI
- Vincas Svirskis (1835–1916)
- Romanas Švoinickis (1845–1915)
- Stasys Ušinskas (1905–1974)
- Vytautas Švarlys (1943–2022)
Plačiau apie įžymius parapijiečius skaitykite skiltyje DAILĖ.