Atvykus į Krekenavą verta skirti laiko ne tik bazilikai. Krekenavos krašte ir apylinkėse rasite sakralinių, istorinių, kultūros ir gamtos objektų, kuriuos galima aplankyti tos pačios kelionės metu.
SAKRALINĖS VIETOS
Be Krekenavos bazilikos, apylinkėse išliko ir daugiau mažesnių šventovių bei koplyčių, turinčių savitą istoriją ir vietos bendruomenėms svarbias tradicijas.
UPYTĖS BAŽNYČIA
Upytės Šv. Karolio Boromėjaus bažnyčia pastatyta 1878 m. klebono Felicijono Bytauto ir parapijiečių pastangomis. Tai medinė, liaudies architektūros formų bažnyčia, turinti neobaroko bruožų. Jos viduje įrengti trys altoriai ir išlikę 8 registrų vargonai, o šventorių juosia akmenų mūro tvora su medine trijų tarpsnių varpine. Bažnyčioje taip pat išlikę 1895 m. įsigyti Kryžiaus kelio stočių paveikslai.
Dabartinė bažnyčia vėliau buvo ne kartą atnaujinta: 1927 m. perdengtas stogas, 1937 m. išdažytas vidus ir išorė, o XXI a. restauruotas bažnyčios interjeras ir atnaujintas fasadas.
Kiekvieną sekmadienį šv. Mišios čia aukojamos 10 val. Upytės bažnyčios lankymą verta derinti su netoliese esančiu Upytės piliakalniu ir Tradicinių amatų centru.
VADAKTĖLIŲ BAŽNYČIA
Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia – medinė, neogotikos ir liaudies architektūros bruožų turinti šventovė. Dokumentuose Vadaktėlių koplyčia minima jau 1773 m. XIX a. pabaigoje ji buvo atnaujinta ir išplėsta, o 1910 m. pristatyti bokštai bei atliktas didesnis remontas. 1930 m. čia įsteigta atskira parapija.
Su Vadaktėliais glaudžiai susijęs kunigas, rašytojas ir visuomenės veikėjas Juozas Tumas-Vaižgantas, čia tarnavęs 1902–1905 m. Gyvendamas šiame krašte jis bendradarbiavo su knygnešiais, rūpinosi lietuviška spauda ir kūrė tekstus, vėliau patekusius į „Pragiedrulius“.
Pamaldos Vadaktėliuose vyksta pagal skelbiamą tvarką, todėl prieš vykstant verta pasitikrinti parapijos naujienas.
RODŲ KOPLYČIA
Rodų Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno Karalienės koplyčia – viena iš mažesnių šio krašto sakralinių vietų. Ji pastatyta 1861 m. Rodų dvaro savininko Mykolo Švoinickio kaip jo giminės kapinyno vieta. Vėliau koplyčia kurį laiką buvo apleista, o 1942 m. kun. G. Spudo rūpesčiu atremontuota ir vėl pritaikyta pamaldoms. Per karą ji smarkiai nukentėjo, tačiau vėliau kanauninko Petro Brudriūno rūpesčiu buvo atstatyta.
Čia kasmet švenčiami Švč. Mergelės Marijos, Karmelio kalno Karalienės – Škaplierinės – atlaidai. Kitu metu šv. Mišios koplyčioje aukojamos iš anksto susitarus su klebonu.
ŽIBARTONIŲ KOPLYČIA
Žibartonių Šv. Vincento Pauliečio koplyčia stovi Žibartonių kaimo kapinėse. Pirmoji koplyčia čia buvo pastatyta 1811 m. dvarininko Vincento Vyšniausko iniciatyva. Jai sunykus, XX a. ketvirtajame dešimtmetyje vietos gyventojų ir iš Amerikos grįžusio Vincento Banaičio lėšomis buvo pastatyta nauja mūrinė koplyčia, pašventinta 1938 m.
Koplyčia priklauso Krekenavos parapijai ir iki šiol naudojama pamaldoms. Čia švenčiami Šv. Vincento Pauliečio atlaidai, o kitu metu Šv. Mišios aukojamos susitarus su klebonu.
GAMTA, ISTORIJA IR KULTŪRA
Norintiems kelionę pratęsti, aplink Krekenavą netrūksta vietų gamtoje, istorinių objektų ir kultūrinių patirčių – nuo apžvalgos bokšto ir pažintinių takų iki muziejų bei tradicinių amatų.
KREKENAVOS REGIONINIO PARKO APŽVALGOS BOKŠTAS
Krekenavos regioninio parko apžvalgos bokštas stovi šalia Lankytojų centro. 2014 m. pastatyto bokšto aukštis – 30 metrų, o 25 metrų aukštyje įrengta apžvalgos aikštelė.
Nuo jos atsiveria Krekenavos regioninio parko ir Nevėžio slėnio panorama. Čia galima pamatyti vingiuojančią Nevėžio upę, jos senvages, plačias Vidurio Lietuvos lygumas ir aplinkines gyvenvietes. Greta bokšto įrengtas Pojūčių takas, kviečiantis gamtą patirti ne tik rega, bet ir kitais pojūčiais.
Kaip atvykti
Daugiau informacijos
NEVĖŽIO UPĖS SLĖNIO PAŽINTINIS TAKAS
Senvagės – viena iš išskirtinių Nevėžio slėnio ir viso Krekenavos regioninio parko vertybių. Pažintinis takas veda aplink vieną iš jų ir leidžia susipažinti su užliejamomis pievomis, pasagos formos vandens telkiniais bei besikeičiančia Nevėžio vaga.
J. TUMO-VAIŽGANTO IR KNYGNEŠIŲ MUZIEJUS
Ustronės dvarelyje įsikūręs J. Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejus supažindina su spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904 m.), knygnešystės istorija ir lietuviško žodžio išsaugojimu. Čia taip pat pristatomas kunigo, rašytojo ir visuomenės veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto gyvenimas bei jo ryšys su šiuo kraštu.
Autentiška muziejaus aplinka leidžia geriau pajusti XIX a. pabaigos atmosferą ir suprasti, kokią svarbą lietuvių kultūrai turėjo slapta platinta lietuviška spauda.
Kaip atvykti
Daugiau informacijos
UPYTĖS PILIAKALNIS – ČIČINSKO KALNAS
Šalia Upytės kaimo stūksantis piliakalnis apipintas legendomis ir padavimais. Manoma, kad XIII–XIV a. čia stovėjo pilis, turėjusi svarbią reikšmę kovose su Livonijos ordinu.
Upytės piliakalnis dar vadinamas Čičinsko kalnu. Šis pavadinimas siejamas su bajoru Vladislovu Sicinskiu ir vėliau atsiradusiomis legendomis apie poną Čičinską bei prasmegusį jo dvarą. Piliakalnio viduryje išlikusi ryški įduba, o nuo jo atsiveria vaizdas į aplinkines Upytės vietoves.
UPYTĖS TRADICINIŲ AMATŲ CENTRAS
Upytės tradicinių amatų centras įsikūręs Upytės dvarvietėje, pagal aukštaitišką modelį pastatytame name iš natūralių medžiagų. Pastato medinis karkasas apdorotas sėmenų aliejumi, o stogas dengtas rugių šiaudais.
Centre vyksta amatų demonstravimas, parodos, renginiai ir įvairios edukacinės programos. Lankytojai gali susipažinti su audimu, verpimu, keramika, linininkyste ir kitais tradiciniais amatais, patys išbandyti žiedimo ar audimo stakles, dalyvauti kūrybinėse veiklose.
Centre taip pat pristatomi kiti tradiciniai amatai ir senieji buities įgūdžiai – nuo linų sėmenų aliejaus spaudimo iki tradicinių valgių gaminimo. Šalia yra išlikęs Upytės dvaro sodybos svirnas, kuriame taip pat rengiamos ekspozicijos ir veiklos.
Apsilankyti centre galima iš anksto susitarus.
Kaip atvykti
Daugiau informacijos
PAŠILIŲ STUMBRYNAS
Pašilių stumbryne 1969 m. prasidėjo stumbrų atkūrimo istorija Lietuvoje. Šiandien čia galima stebėti aptvaruose gyvenančius stumbrus, o Krekenavos regioniniame parke jų galima sutikti ir laisvėje.
Prieš vykstant verta pasitikrinti aktualią lankymo informaciją ir darbo laiką.
Kaip atvykti
Daugiau informacijos
AKMUO RAPOLAS
Linkavos upės pakrantėje stūkso didžiulis riedulys, vadinamas Rapolu. Jį į Lietuvą atgabeno ledynas.
Akmens apimtis siekia 14,54 m, aukštis – 2,55 m, ilgis – 5,14 m, o plotis – 4,18 m. Nuo 1964 m. Rapolas paskelbtas gamtos paminklu. Manoma, kad vardą akmuo gavo nuo netoliese gyvenusio sodybos šeimininko.
BAKAINIŲ PILIAKALNIS
Bakainių piliakalnis – vienas iš ryškiausių Krekenavos regioninio parko kultūros paveldo objektų. Iš trijų pusių jį juosia Liaudies upė.
Piliakalnio kompleksą sudaro pilies kalnas, priešpilis ir papilys su apsauginiais pylimais. Manoma, kad čia stovėjusi medinė pilis 1372 m. buvo sudeginta kryžiuočių. Nuo piliakalnio atsiveria vaizdinga apylinkių panorama.