Apie Baziliką

Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika – viena svarbiausių Aukštaitijos šventovių ir ilgametis piligrimystės centras. Jos istorija neatsiejama nuo čia šimtmečius puoselėto pamaldumo Švč. Mergelei Marijai, malonėmis garsėjančio paveikslo ir Didžiųjų Žolinės atlaidų.

Dabartinė šventovė, iškilusi XX a. pradžioje, savyje jungia architektūrą, sakralinę dailę ir gyvą parapijos tradiciją. Bazilikoje saugomi įvairių laikotarpių meno kūriniai, votai ir kitos vertybės, liudijančios ilgą Krekenavos religinio gyvenimo istoriją.

DABARTINĖ BAZILIKA

Pirmoji medinė Krekenavos bažnyčia pastatyta iki 1484 m. ir XVIII a. pirmoje pusėje sudegė. Dabartinė dvibokštė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra trečioji šventovė šioje vietoje. Ji pastatyta 1901 m. pagal architekto J. Golinevičiaus projektą.

Bažnyčios architektūroje vyrauja gotikos stilius, nors ne visur griežtai laikomasi jo taisyklių. Į dangų kyla du 56 metrų aukščio bokštai, o stogą puošia trylika mažesnių bokštelių. Fasado skulptūras sukūrė Varšuvos skulptorius Piechockis. Tarp bokštų esančiai Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūrai panaudotas iš Sandomiro apylinkių atvežtas smiltainis.

Krekenavos bažnyčia. Fotografas Tadas Bajorūnas

Per karą bažnyčia beveik nenukentėjo – buvo numuštas vienas šoninis bokštelis. Išlikusi šventovė ir šiandien yra vienas ryškiausių Krekenavos miestelio architektūrinių akcentų.

Bazilikos viduje tęsiama gotikinė stilistika. Ąžuolinius altorius, sakyklą, suolus ir kitą interjero įrangą pagamino meistro Zaborskio dirbtuvės Šiauliuose. Didysis altorius taip pat ąžuolinis, jo balto marmuro mensa remiasi mūro pamatu, o altorių puošia įvairaus dydžio skulptūros.

Didžiojo altoriaus centre saugomas malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas sidabriniuose rūbuose. Altorius atitrauktas nuo sienos, kad piligrimai, turėdami ypatingą maldavimą ar dėkodami už patirtas malones, galėtų jį apeiti. Ši tradicija yra viena iš senųjų Krekenavos šventovės pamaldumo formų.

STEBUKLINGASIS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS PAVEIKSLAS

Krekenavos šventovę nuo seno garsina malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas. Pasakojama, kad jį iš Krokuvos atvežė pamaldus riteris Šilingas ir padovanojo misionieriui Albertui (Albrechtui). Iš pradžių paveikslas buvo laikomas nedidelėje medinėje koplytėlėje, statytoje apie 1409 m.

Ilgainiui paveikslas tapo vienu svarbiausių Krekenavos piligrimystės ženklų. Apie žmonių pasitikėjimą Marijos užtarimu liudija prie jo palikti votai – padėkos už patirtas malones ir išgijimus.

Plačiau apie stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos paveikslą

SAKRALINĖ DAILĖ

Krekenavos bazilikos interjerą puošia įvairių laikotarpių sakralinės dailės kūriniai. Altoriuose ir kitose šventovės erdvėse saugomi šventųjų atvaizdai, skulptūros ir kiti meno kūriniai, susiję su Krekenavos parapijos istorija bei pamaldumo tradicijomis.

Plačiau apie bazilikoje esančius paveikslus ir jų istoriją galima skaityti atskiruose puslapiuose:

MAŽOSIOS BAZILIKOS TITULAS

2009 m. kovo 11 d. Krekenavos šventovė buvo ypatingais dvasiniais ryšiais susieta su Popiežiškąja Didžiąja Švč. Mergelės Marijos bazilika Romoje. Krekenavos bažnyčia tapo jos filija – dukterine šventove, taip dar labiau pabrėžiant čia nuo seno gyvą pamaldumą Dievo Motinai.

Šis ryšys su viena svarbiausių Romos Marijos šventovių tapo reikšmingu Krekenavos piligrimystės istorijos etapu ir parengė kelią dar vienam svarbiam įvykiui – mažosios bazilikos titulo suteikimui.

2011 m. rugpjūčio 15 d., per Didžiuosius Žolinės atlaidus, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai buvo suteiktas mažosios bazilikos titulas. Šis titulas išreiškia ypatingą šventovės reikšmę Bažnyčios gyvenime, jos istoriją ir ilgą piligrimystės tradiciją.

Nuo tada Krekenavos šventovė oficialiai vadinama mažąja bazilika ir išlieka viena svarbiausių Šiaurės Aukštaitijos piligrimystės vietų.

GYVA PILIGRIMYSTĖS ŠVENTOVĖ

Krekenavos bazilika šiandien yra ne tik vertingas architektūros ir sakralinio meno paminklas, bet pirmiausia gyva maldos vieta. Čia renkasi parapijos bendruomenė, atvyksta piligrimai, švenčiamos svarbiausios liturginių metų iškilmės ir tęsiamos senosios Krekenavos pamaldumo tradicijos.

Ypatingą vietą bazilikos gyvenime užima Didieji Žolinės atlaidai, kasmet į Krekenavą sutraukiantys tikinčiuosius iš įvairių Lietuvos vietų. Šventovės architektūra, joje saugomi meno kūriniai ir šimtmečius gyva maldos tradicija kartu pasakoja Krekenavos bazilikos istoriją ir tęsia ją šiandien.