Kasmet apie Vėlines padidėja atliekų iš kapinių srautai į sąvartynus. Didžiąją dalį tuose srautuose sudaro žaliosios atliekos (lapai, žemės, gėlės ir pan.), kurios greičiau didina sąvartynų tūrį, skleidžia nemalonų kvapą, o svarbiausia – daro neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai (ypač ozono sluoksnį ardančios dujos). Tokios atliekos turi būti pristatytos į žaliųjų atliekų tvarkymo aikšteles, kur jos virsta techniniu kompostu, tinkamu apželdinimui bei kitoms reikmėms. Panevėžio rajono savivaldybės atliekų tvarkymo plane 2014–2020 m. yra numatyta, kad „iki 2016 metų gyventojams ir kitiems asmenims (pvz., gėlių parduotuvėms, kapinėms ir kt.), kurių atliekų tvarkymą organizuoja savivaldybės, būtų užtikrintas žaliųjų atliekų surinkimas ir tvarkymas arba tokių atliekų tvarkymas susidarymo vietoje“. Deja, bent jau Krekenavoje tokios galimybės sudarytos nėra, tik seniūnija pagal savo jėgas organizuoja tokių atliekų surinkimą ir išvežimą esant dideliam poreikiui iš vietų, kurios žinomos tikrai ne visiems kapinių lankytojams.
Lygiai taip pat daugelyje kapinių nėra sudaryta galimybė rūšiuoti antrines žaliavas, tokias kaip stiklą, plastiką ar metalą, nors Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas skelbia, kad „atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą.“
Apie Vėlines ir Visų Šventųjų iškilmę ypač paaštrėjantis atliekų tvarkymo kapinėse klausimas skatina priminti asmens kaip piliečio, kaip krikščionio ir kaip atsakingo bei išsilavinusio vartotojo bei bendruomenės pareigas ir galimybes, galinčias padėti mažinti ar greičiau išspręsti kai kurias su kapinių priežiūra susijusias problemas.
- Jei naudojate, naudokite daugkartines žvakių talpas ir keiskite tik žvakę. Nepirkite kiekvieną kartą naujo komplekto „stiklinis indelis - plastikinis indelis - žvakė“. Ne visi antrinių žaliavų perdirbėjai priima tuščius stiklinius žvakių indelius, nes jie būna užteršti parafino ar vaško likučiais, tad būtų geriau, kad jų būtų kuo mažiau.
- Jei įmanoma, pirkite lietuviškas žvakes ir kita – remkite vietos rinką.
- Naudokite kuo mažiau dirbtinių gėlių, vainikų, vazonėlių, nes daugelis jų nėra tinkami perdirbimui ar juos perdirbti sudėtinga. Dirbtines gėles keiskite gyvomis.
- Naudokite mažiau žvakių, gėlių ir pan. kapams, nes mirusiems svarbiausia ir vertinga yra tik nuoširdi jūsų malda. Be to, kuo daugiau papuošimų, tuo didesnis pavojus jums pasirodyti skonio neturinčiu žmogumi.
- Jei tik yra galimybė, tinkamai rūšiuokite kapinėse susidariusias atliekas, ypač žaliąsias. Netinkamai išrūšiuotos atliekos apsunkina ar esamomis sąlygomis padaro neįmanomu jų perdirbimą.
- Jei kapinėse galimybės rūšiuoti nėra, galbūt galite atliekas parsivežti ir išrūšiuoti namuose.
- Jei galimybės rūšiuoti kapinėse nėra, kaip bendruomenė kalbėkitės su seniūnijos darbuotojais, kreipkitės į savivaldybę, nes bent minimalios sąlygos tinkamam atliekų tvarkymui privalo būti sudarytos. Žinant biurokratinį aparatą, pati seniūnija bendraujant su savivaldybe be gyventojų iniciatyvos ir, pavadinkime, įkyrumo dažnai nėra pajėgi išspręsti tokius klausimus.
- Pagalvokite, ar tikrai reikalinga keisti senus antkapius. Jei visgi keičiate, senus antkapius pristatykite į statybinių atliekų surinkimo vietas.
- Pavyzdžiu ir žodžiu skleiskite atsakingo elgesio (vartojimo) kapinėse žinią.
Atsakingo vartojimo kapinėse, kaip ir kitur, pirmasis ir pagrindinis principas yra vartoti mažiau. Tai teigiamai atsiliepia jūsų kišenei, aplinkai, sveikatai ir, truputį pajuokaujant, jūsų įvaizdžiui gero skonio klausimu. Kaip krikščionys turime įsisąmoninti, kartoju, kad mirusiems yra svarbiausia jūsų malda, kurios kiekis ir kokybė neišreiškiami gėlių ir žvakių kiekiu, net jei jūsų kaimynams atrodytų kitaip. Kvietimas atsakingai elgtis kapinėse ir šios rekomendacijos tinka visuomet – ne tik mirusiųjų paminėjimo dienomis.