Paprastai balandis dažnam mūsų prasideda su šypsenomis: juokų diena – nuostabi proga su meile „grybštelti“ kokiam bičiuliui. Kaip kad parapijos darbuotojus, susirinkusius niūroką ir vėsoką balandžio 1-ąją pasitarti dėl daugybės ateinančių dienų darbų, ant klebonijos durų pasitiko už kūrenimą atsakingo zakristijono žinutė apie šildymo sezono uždarymą...
Balandžio 2 d. – Didysis Ketvirtadienis, kuomet minimas Eucharistijos ir kunigystės įsteigimas. Po iškilmingo vakarinių šv. Mišių „Gloria“ iškilmingai skambėję vargonai ir varpai nutilo. Po Žodžio liturgijos dvylika vyrų susirinko bazilikos priekyje, kad būtų nuplautos jų kojos: čia ir dabar prasidėjo Kristaus kančios, mirties ir Prisikėlimo kelionė.
Balandžio 3 d. – Didysis Penktadienis, Kristaus palaidojimo diena. Pamaldose buvo skaitoma Kristaus Kančios istorija, iškilmingai meldžiamasi už Bažnyčią ir visą žmoniją, ypatingai pagerbiamas Kryžius. Pasibaigus pamaldoms, vieni liko trumpai pabudėti prie Kristaus kapo bazilikos gale, kiti išskubėjo į Panevėžį, kur Nevėžio senvagėje kartu su kitais tikinčiaisiais dalyvavo Kryžiaus kelio eisenoje.
Balandžio 4 d. – Didysis Šeštadienis. Temstant, lauke pašventinus ugnį, Velykų žvakę ir nuo jos įsižiebus šimtams mažų žiburėlių Velyknakčio Vigilijos dalyvių rankose, prasidėjo budėjimas. Nuo žvakių šviesos virpančiais bazilikos skliautais aidėjo velykinio šlovinimo žodžiai: „Tedžiūgauja dangaus angelų minios! Tebūna džiaugsmingai švenčiamos dieviškos paslaptys, ir tesveikina Kristaus pergalę skardūs trimitai! Tesilinksmina nušvitusi žemė ir, amžių Valdovo spindesio nušviesta, tepajunta, kad pasaulyje tamsa jau išsisklaidė.“ Po jo, prisimenant Išganymo istoriją nuo pat pasaulio ir pirmųjų žmonių sukūrimo, žingsnis po žingsnio artėjome prie didžiojo Įvykio, kol galiausiai... „ALELIUJA! ALELIUJA! ALELIUJA!“ – suskambo nušvitusioje bazilikoje. Mes vėl su Juo. „Kristus prisikėlė!“ – džiūgavo klebonas kun. Gediminas. „Kristus tikrai prisikėlė!“ – atitarė jam susirinkusieji.
Balandžio 5 d., sekmadienis, – šv. Velykos. Iškilminga procesija ir šv. Mišios, o po jų – sveikinimai, margučiai, šventiniai stalai, artimieji, poilsis... Ypač vaikams, kurie nuo pat Didžiojo Ketvirtadienio kantriai, atsakingai ir gražiai ruošėsi ir dalyvavo visose Didžiosios savaitės apeigose.
Balandžio 12 d., sekmadienį, susitikome Atvelykyje, kitaip dar vadinamose „vaikų velykėlėse“. Po šv. Mišių bazilikoje programėlę parodė Krekenavos vaikų lopšelio-darželio „Sigutė“ bendruomenė, po programėlės šventė tęsėsi parapijos namuose, kur senjorų klubo iniciatyva surengtas jaukus pasibuvimas: mišrus ansamblis „Velžynėlis“ džiugino klausytojų širdis nuoširdžia daina, o folkloro ansamblio „Raskila“ vadovės Linos Vilienės padedami vaikai (ir ne tik jie) užsiėmė margučių dažymu naudojant vašką, o vėliau ir azartiškomis tų pačių margučių ridenimo varžybomis.
Balandžio 14 d., antradienį, 8 val. šv. Mišiose meldėmės už ilgametį parapijos kleboną kan. Petrą Budriūną, tądien šventusį 50 metų kunigystės jubiliejų. Po pietų vysk. Liongino Virbalo siuntimu į parapiją atvyko naujas klebono pagalbininkas, klierikas Aidas Domeikis, iki rudens čia atliksiantis praktiką.
Balandžio 15 d., trečiadienį, šventėme kasmėnesinius Švč. M. Marijos atlaidus. 12 val. šv. Mišias aukojo vysk. emeritas Jonas Kauneckas, ypatinga intencija meldėmės už kultūros darbuotojus. Vakare įprastai susitikome Šventojo Rašto studijų grupelėje.
Balandžio 16 d., ketvirtadienį, parapijos namuose rinkosi pastoracinės tarybos nariai. Diskutuota šių metų atlaidų, parapijos misijos, parapijos namų įrengimo skolos klausimais.
Balandžio 17 d., penktadienį, šv. Mišių jaunimui vakare nebuvo, nes klebonas kun. Gediminas ir parapijos jaunimas išvyko į Ramygalą, kur dalyvavo renginyje „DĖKOTI, PAŠVĘSTI, AUKOTI“, skirtame ramygalietei, tikėjimo ir lietuvybės puoselėtojai, Šv. Kazimiero seserų vienuolijos įkūrėjai Motinai Marijai Kazimierai Kaupaitei. Kun. Gediminas skaitė pranešimą, buvo rodomas spektaklis, vėliau šventės dalyviai susirinko Ramygalos bažnyčioje šv. Mišių aukai, vadovaujamai vysk. Liongino Virbalo.
Balandžio 19 d., sekmadienį, po šv. Mišių parapijos namuose, antrajame parapijiečių susitikime-diskusijoje, pagaliau gimė parapijos misija. Džiaugiamės žinodami, kas mes esame, džiaugiamės, kad žinome, į kokią bendruomenę kviečiame kitus.
Balandžio 24 d., penktadienį, bazilikos neaplenkė visuotinė švarinimosi akcija „DAROM“. Apie 30 Mykolo Antanaičio gimnazijos moksleivių ir jų auklėtojai rinko šiukšles, grėbė, tvarkė šakas. Po to visi vaišinomės arbata ir sausainiais parapijos namuose. Ypač džiaugiamės pašvarėjusiu vakarinės pusės šlaitu už šventoriaus tvoros, kur nuostabiais saulėlydžiais labai mėgsta grožėtis dalis vietos romantikų, deja, ne visada suinteresuotų tvarka po kojomis ir užpakaliu.
Balandžio 26 d., Gerojo Ganytojo sekmadienį, meldėmės už dvasininkiją, pašaukimus į dvasinį luomą. Taip pat tądien paskelbta ir aukų rinkimo parapijos namų įrengimo skolai sumažinti akcija. Sekmadieniais bažnyčios gale budės savanoriai, kurie priims norinčius paaukoti. Vėliau numatyta apsilankyti parapijiečių namuose su kvietimu prisidėti prie skolos mažinimo. Iki gegužės mėnesio termometras „sušilo“ iki 5000 Eur, tad, dėl žmonių gerumo ir supratingumo, parapija pamažėle jau pradeda grąžinti skolas.
Visą mėnesį Vadaktėliuose vyko suaugusių parapijiečių ir vaikų bei jaunuolių talkos, valant ir gražinant Šv. Jono Nepomuko bažnytėlę ir jos aplinką, parapijos namelius, ūkinį pastatą, sodą.
Prieš pat Velykas meistrų iš Baisogalos dėka sutvirtintos yrančios pietinės pusės bokšto dalys, todėl per Velykas į baziliką jau buvo galima įeiti ir iš miestelio pusės. Taip pat atlikti presbiterijos rekonstrukcijos paruošiamieji darbai: nuimta tvorelė (vadinamasis „Dievo stalas“), skiriantis presbiteriją ir bendruomenę, o altorius perkeltas arčiau tikinčiųjų. Visa rekonstrukcija bus vykdoma kartu su kitais būsimais bazilikos rekonstrukcijos darbais, kurie bus finansuojami iš Jono Pauliaus II piligrimų kelio programos lėšų.
Fotografavo Kęstutis Lapiniauskas