Rašau jau gerokai įsibėgėjus gegužei, bet žiema dar ne visai praėjusi: štai Žemaitijoje šiąnakt rimtai prisnigo, tikėtina, kad ir mums liko... Dar kelios tokios dienos ir iš neapsikentimo reiks skelbti paiešką to ar tų, kurie per Užgavėnes neuoliai, o gal išvis nevarė žiemos. Koks apsileidimas! Bet prieš tai apie balandį parapijoje.
Balandžio 2 d., sekmadienį, po šv. Mišių savo apsilankymu mus pagerbė jaukios batikos parodos autorė panevėžietė dailininkė Elena Gailiūnienė. Ir parodos uždarymo dieną už kuklią autorę daugiau kalbėjo jos paveikslai. Padėkos žodį tarė klebonas kun. Gediminas, autorės artimieji. Krekenavos kultūros centro dainininkės atliko keletą jautrių kūrinių. Ypač maloniai nustebino bazilikos ministrantė Otilija, padovanojusi Ievos Narkutės „Raudoni vakarai“. P. Elenos darbus pakeitė parapijiečių mokytojų Rūtos Adamkevičienės ir Vidos Kacevičienės rinktinės fotografijos, sudėtos į parodą „Pavasario dvelksmas“.
Balandžio 7 d., penktadienį, jaunimas paskutinį kartą šioje gavėnioje apmąstė Kryžiaus kelio slėpinius. Visą ikivelykinį laikotarpį „žolynietės“ Julijos dėka vaikai ir jaunimas dalyvavo akcijoje „Pagauk gavėnią“. Jos metu kasdien buvo skelbiamas naujas iššūkis: diena be interneto, diena be skanėstų, „taupiai vartok vandenį“ bei daugybė artimo meilės darbų. Gal ir kažkurį jūsų kažkokiu būdu palietė ši graži akcija?
Balandžio 9 d., sekmadienį, buvo šventinamos verbos, o prisimenant iškilmingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, skambant žodžiams „Jeruzalės vaikučiai su alyvų šakelėmis rankose pasitiko Viešpatį šaukdami ir giedodami „Osana aukštybėse!“, parapijos vaikai ir jaunuoliai ėjo iškilminga procesija. Po jos liturgija tarsi apsivertė ir iškilmingus šūksnius pakeitė Kančios istorija. Verbų sekmadienis yra ir vadinamoji Mažoji jaunimo diena, Pasaulio, o ir Lietuvos jaunimo dienų pradžia. Šios šventės proga „Žolynėlis“ parapijiečiams paruošė pristatymo stendą, kaip mažytę troškimo vykti į Lietuvos jaunimo dienas išraišką, kviesdami ir prisidėti prie šio troškimo išsipildymo.
Balandžio 13 d., Didįjį ketvirtadienį, gimnazijos mokytojų iniciatyva bazilika ir parapijos namai tapo viso Panevėžio rajono mokytojų susitikimo „Mokykla be sienų“ dalimi. Klebonas kun. Gediminas supažindino mokytojus su bazilika ir jos istorija, parapijos vaikai ir jaunimas inscenizavo keletą Šventojo Rašto ištraukų, o mokytoja Sonata Šventąjį Raštą pristatė... vaišindama dangiško skonio „Šventojo Rašto pyragu“. Vėliau mintimis ir patirtimis dalijosi kiti parapijos ir mokytojų atstovai.
Tą pačią dieną vakare buvo aukojamos Paskutinės vakarienės šv. Mišios, kurių metu ypatingai pagerbiamas Švč. Sakramentas, o kojų plovimu primenamas dvasininkų ir kiekvieno iš mūsų pašaukimas – tarnauti artimui. Šiemet Algirdas kaip reta sunkiai atlupo nuo suolų vyrus tai kojų plovimo apeigai. Bet zakristijono atkaklumas nugalėjo: dvylika išdrįso ateiti.
Balandžio 14 d., Didįjį penktadienį, vaikai ir jaunimas lankėsi Krekenavos slaugos namuose ir ligoninėje. Ten nunešė kuklias dovanėles, parodė spektakliuką, kartu su visais gėrė arbatą. Vakare rinkomės į Kristaus Kančios pamaldas. 113 Eur tą dieną paaukojote Šventosios Žemės (į kurią, beje, spalį planuojame vykti) reikmėms.
Balandžio 15 d., Didįjį šeštadienį, įprastu būdu kasmėnesinių atlaidų nešventėme. Į pamaldas tik prieš 20 val. pradėjo kviesti net ne varpas, o būgnas. Tikriausiai šis kai kam nebūtinai geranoriškai atrodantis kvietimas (o gal ir ilgos pamaldos) atbaidė dalį maldininkų. Bet, suprantama, daugiau asmeninės erdvės bazilikoje sumažino mums žinomo plaukų užsidegimo nuo kaimyno žvakės pavojų (o ir reginius choristams...).
Vis dėlto Kristus tikrai prisikėlė, ir balandžio 16 d., sekmadienį, ryte tradiciškai varpo sukviesti į baziliką susirinko jau žymiai daugiau tikinčiųjų. Visos trys klebono parapijos tądien džiugiai šventė Kristaus Prisikėlimą.
Balandžio 23 d., sekmadienį, po šv. Mišių visi vaikai ir jais besijaučiantys susitiko parapijos namuose švęsti Atvelykio, vadinamųjų „vaikų velykėlių“. Trys didelių ir mažų jaunuolių komandos atliko vikrumo, gudrumo, taiklumo ir kitokių gabumų reikalaujančias užduotis, o po tokio sporto vis dar tvirtai rankose galėjo panešti Velykų bobutės įsteigtus prizus. Gaila, užduotyse su nevirtais kiaušiniais taip ir nepaaiškėjo, ar jie tikrai buvo nevirti...
Balandžio 28 d., penktadienį, vaikų ir jaunimo susitikime Svajonė ir Samanta pasidalijo savo povelykinės kelionės į Fatimą įspūdžiais ir lauktuvėmis, taip pat paruošė vakarienę portugališkai. Fatima – vietovė, kurioje prieš 100 metų trims piemenukams, o vėliau ir daugiatūkstantinei miniai keletą kartų apsireiškė Švč. M. Marija, kviesdama ir ragindama melstis, taip pat įspėdama apie XX amžiaus pasaulio negandas.
Balandžio pabaigoje dvi poros – Jadvyga ir Albinas bei Janina ir Adolfas – išsidavė (ar gal buvo išduoti) švenčiantys 50-ąsias santuokos metines. Tomis dienomis ypatingai sveikinome ir meldėmės už juos. Labai džiaugiamės ir esame dėkingi dėl šių mūsų parapijiečių gražaus sugyvenimo ir stiprios šeimos pavyzdžio.
Keletą savaičių prieš Velykas Žibartonių pagrindinė mokykla, Krekenavos seniūnija, parapijos „Caritas“, vaikai ir jaunimas, o ir daugybė parapijiečių gražiai bendradarbiavo gamindami velykinius atvirukus, rašydami sveikinimus, ruošdami dovanėles ir lankydami parapijos vienišuosius ir apleistuosius. Ne mažiau komandinio darbo pareikalavo ir pasiruošimas Velykų šventėms bazilikoje. Po jų „Darom“ akcijos proga bazilikos aplinką tvarkė Krekenavos gimnazijos 9b (aukl. Rima Balčiuvienė) ir 8a (aukl. Rasa Vyšniauskienė) klasės. Gražu ir gera, bet šiukštu nemėginkite įsivaizduoti idiliško vaizdelio apie tobulą parapiją ir tobulą bendradarbiavimą. Visko būna, bet mokomės pagarbiai ir meilėje būti vieni šalia kitų ir vieni su kitais.
Nuotraukų autoriai: Kęstutis ir Rita Lapiniauskai, Julija Lapiniauskaitė