Didžiuoju Ketvirtadieniu balandžio 1-ąją prasidėjo Velykų Tridienis. Paskutinės Vakarienės Šv. Mišios buvo tradiciškai aukojamos Upytės Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčioje. Iškilmingoje Eucharistijoje dar skambėję vargonai ir varpai nutilo - prasidėjo Kristaus kančios, mirties ir Prisikėlimo kelionė. Balandžio 2 dieną, Didįjį Penktadienį, Kristaus Kančios pamaldos vyko Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje.
Jėzau, ir aš esu ant kryžiaus kaip Tu, su Tavimi laukiu Prisikėlimo!
Didįjį Šeštadienį bažnytinėje liturgijoje visiška tuštuma - Viešpats mirė... Galima tik aplankyti jo kapą...Nuščiuvimas, tyla ir tikėjimas Prisikėlimo žinia.
Didžiojo Šeštadienio vakarą, jau Velykose, buvo pašventinta ugnis ir vanduo. Būta daug jaudulio, nes visa tai vyko ką tik darbininkų apleistoje bazilikoje! Jautėmės tarsi generalinėje repeticijoje, po ilgo laiko sugrįžę lyg ir į pažįstamą, bet kartu ir naują erdvę su kitomis spalvomis, šviesa ir garsais. Visą Didžiąją savaitę Rugilės Duliūtės prasmingai parinktais tekstais ir liturginiais paveikslais parapijos Facebook paskyroje buvome vedami link šventų Velykų džiaugsmo.
Velykų rytą džiūgavome ne tik Prisikėlimo žinią išgirdę! Šią žinią kartu su parapijos tikinčiaisiais išgirdome po bazilikos skliautais! Rinkomės nedrąsiai, dairydamiesi, vienas su kitu susižvalgydami, tikrindami naujų suolų patogumą, įvertindami atnaujintą maldos erdvę. Būta daug šviesos veiduose! Velykų Avinėlis simboliškai puošė pagrindinį bazilikos altorių, kuriame kol kas dar neturime sugrįžusio stebuklingojo Dievo Motinos su kūdikiu paveikslo. Prisikėlimo šviesa sklido iškilmingoje choro giesmėje, pritariant pučiamųjų orkestrui.
Šventų Velykų parapijiečiams linkėjo klebonas Gediminas Jankūnas:
Pranašo Ozėjo knygoje mums primenama: „Aš Dievas, ne žmogus, Šventasis savyje“ (Oz 11:9). Kai šventose Kalėdose švenčiame Dievo gimimą žmogumi, iš tiesų švenčiame šventumo atėjimą į mūsų tarpą. Kai šventose Velykose švenčiame Jėzaus Kristaus prisikėlimą, iš tiesų švenčiame kančios ir neteisingumo galutinai nesunaikinamą Dievo ir Jo amžino šventumo tikrovę. Tik Dievas yra šventas ir tik iš Jo mumyse ir tarp mūsų pasklinda šventumas.Velykinė „premjera“ bazilikoje tikrai padarė įspūdį. Jos atgarsiai skambėjo ir mūsų krašto spaudoje bei internetiniuose portaluose. Kad ir kaip jaukiai jautėmės beveik dvejus metus laikinuose maldos namuose, atsidūrę bazilikoje atgal nebenorėjome. Žinoma, savaitės darbo dienomis joje triūsiant darbininkams, savaitgaliui atėjus kaskart tenka daug plauti ir šveisti. Vis tik tam ryžomės ir šv. Mišios pagaliau sugrįžo į mūsų šventovę. Laukia dar nemažai iššūkių: dar neskamba varpai, trikdo nesutvarkyta garso sistema, ruošiamasi pajungti vaizdo monitorius, tvarkomi sanitariniai mazgai, įrengiama zakristija. Bet visa tai bus!
Atvelykio sekmadienį bazilikoje šventėme Dievo gailestingumo iškilmę. Balandžio 14-ąją Šv. Rašto studijų šv, Mišiose meldėmės už Panevėžio vyskupą Liną Vodopjanovą OFM, šventusį savo konsekracijos 9-ąsias metines. Visa laiką skrupulingai besirūpinantis bazilikos remontu mūsų ganytojas pirmąsias šv. Mišias atsinaujinusioje šventovėje aukojo kasmėnesinių Švč. M. Marijos atlaidų metu.
Balandžio 24 dieną tarpe dviejų šventųjų minėjimų: šv. Jurgio, naminių gyvūnėlių globėjo, ir šv. Morkaus, tradiciškai globojančio pasėlius, klebonas Gediminas Jankūnas aplankė Krekenavos seniūnijos ūkininkus, pašventino jų auginamus gyvulius, palaimino laukus. Ypatingai geromis emocijomis pasižymėjo vizitas avelių ūkyje, kuriame klebonas Gediminas pozavo ant pečių laikydamas mažą ėriuką. Gerojo Ganytojo sekmadieniui pasiruošta tinkamai! Parapijiečiams iš praktinės patirties homilijoje buvo galima drąsiai kalbėti apie avis, išbandžius Ganytojo rolę ūkyje. Dėkojame ūkininkams, savo auka prisidedantiems prie parapijinio gyvenimo! Lai Dievas laimina jūsų darbą ir būsimą derlių!
Besibaigiant balandžio mėnesiui sužinojome, jog paskutinę mėnesio dieną į namus sugrįš Stebuklingasis Dievo Motinos su Vaikeliu ant rankų paveikslas. Daugiau nei šešerius metus praleidęs kruopščiose restauratorių rankose, paveikslas sugrįžta į baziliką visų tikinčiųjų džiaugsmui. Dar be originalaus rėmo, bet vainikuotas gėlėmis mūsų bazilikos simbolis grįžta labai simboliniu metu- prasidedant gegužei, Švč. M. Marijos mėnesiui. Pasitikite sugrįžusią Krekenavos Dievo Motiną, Malonių versmę!
O, stebuklingoji Krekenavos Dievo Motina, kuri gydai žmonių kūno ir dvasios ligas, kuri trumpini skaistyklos kančias, – neleisk mums žūti kovoje ir priešo žabangose. Užtark mus pas savo Sūnų, kuris kantriai laukia visų pas Jį grįžtančiųjų. Padėk mums Jį permaldauti, Jo malonę įgyti ir pasiekti amžinąją dangaus karalystę.