Tikriausiai daugelis nė nesate girdėję, kad nuo gegužės mėnesio rapsų laukai turi naują savo „vyskupą“ Dominyką. Džiugu, kad parapijos ministrantai tokie kūrybingi. Kartu simboliška, nes parapijos ūkyje iš tiesų sąmoningai stengiamės rūpintis kūrinija (per atsakingą vartojimą, kad ir kas tai būtų). Taigi Krekenavos parapijos gyvenimas pačiame rapsų žydėjime...
Gegužės mėnuo skiriamas Švč. Mergelei Marijai, o ir visoms mamoms. Visą jį Linkaučiuose, bazilikoje ir pas Janiną buvo kartojami gegužinių pamaldų kreipiniai į Dievo Motiną. O gegužės 7 d., sekmadienį, šv. Mišiose buvo pagerbtos žemiškosios mamos. Ypatingas dėmesys skirtas Panevėžio rajono daugiavaikėms motinoms. Joms sveikinimo žodį tarė rajono meras Povilas Žagunis, skambėjo Miežiškių kultūros centro ansamblio „Raskila“ atliekamos giesmės ir dainos. Visos mamos išlydėtos su ypatingu vaikų palaiminimu.
Tą pačią dieną kaimyninė Vadaktėlių parapija šventė titulinius šv. Jono Nepomuko atlaidus. Po pamaldų Krekenavos parapijos vaikai ir jaunimas bažnyčioje parodė trumpą spektakliuką. Vėliau, skambant Pociūnėlių saviveiklininkų smagiems akordams, atlaidų dalyviai tradiciškai stiprinosi netradicine šaulių išvirta koše, mėgino jėgas taiklumo rungtyse.
Gegužės 10 d., trečiadienį, pasibaigė Šventojo Rašto studijų metai. Įprastinė susitikimų programa buvo papildyta baigimo pažymėjimų įteikimu („iškepti“ 25 „dieniniai“ bei 3 „neakivaizdiniai“ studentai), Audriaus Daukšos poetiniu intarpu bei persivalgymo „griekui“ gundančiomis vaišėmis. Ilsimės, atliekame praktiką ir su nekantrumu laukiame naujų studijų metų.
Gegužės 15 d., pirmadienį, tradiciškai su vyskupu Linu, atvykusiais piligrimais ir Marijos radijo klausytojais šventėme kasmėnesinius Švč. M. Marijos atlaidus. Persiritome į vasaros tvarkaraštį ir grįžome į 10 ir 12 val. šv. Mišių ritmą. Džiaugiamės visais, o ypač iš Panevėžio Šv. Juozapo globos namų ištikimai atvykstančiais piligrimais.
Gegužės 16 d., antradienį, prasidėjo ilgai laukti ir planuoti parapijos namų pagrindinės salės grindų klojimo darbai. Taip pat vadinamasis „artimųjų kambarėlis“, remiantis naudojimo patirtimi, pertvarkytas į didesnį ir patogesnį, su galimybe jaukiai prisiglausti grupėms iki 30 asmenų. Nuo šiol jį vadiname „Svetaine“. Taip pat parapijos tarybos patvirtino parapijos namų patalpų naudojimo taisykles.
Gegužės 20 d., šeštadienį, Samanta, Žilvija, Julija ir Arminas, besiruošiantys Lietuvos jaunimo dienoms, dalyvavo Vilniuje vykusiuose savanorių mokymuose. Čia jie susipažino su kitais savanoriais iš visos Lietuvos, gavo konkrečias pareigas, buvo „instruktuoti“ jas atlikti, meldėsi ir džiaugėsi bendryste.
Gegužės 21 d., sekmadienį, klebonas kun. Gediminas, parapijos choras ir grupelė kultūros besiilginčių parapijiečių tradiciškai susitiko Paberžėje, kur vyko Tarptautinio Paberžės festivalio Tėvui Stanislovui atminti pirmasis šiais metais renginys. Džiaugiamės, kad oras, skirtingai nei pernai (kuomet tiesiog dusome ir tirpome nuo karščio ir tvankos), leido ne tik egzistuoti, bet ir džiaugtis bei mėgautis „kultūringu“ šventadieniu.
Gegužės 23 d., antradienį, klebonijoje posėdžiauti susitiko parapijos ekonominės ir pastoracinės tarybų nariai. Trys valandos diskusijų ir monologų priartino prie „susidorojimo“ su šv. Antano, o ypač Didžiųjų Žolinės atlaidų iššūkiais, kurių, ypač šiais metais vėl ilgiau – 7 dienas – truksiančioje Žolinėje, tikrai nestigs.
Gegužės 24 d., trečiadienį, uoliausi parapijos ministrantai su klebonu kun. Gediminu, Svajone, Kęstučiu ir Algirdu išvyko į Kauną ir Birštoną. Kaune šie svetingai buvo priimti kunigų seminarijoje, kur galėjo išlandžioti toliausius ir giliausius kampelius, išklausti didžiausius ir mažiausius klausimus tuo būdu artimai prisiliečiant prie daugeliui paslaptingo seminarijos studentų gyvenimo. Vėliau kun. Gediminas aukojo šv. Mišias Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje. Po sočių pietų jau Birštono sakraliniame muziejuje visi pagal savo galimybes klausėsi paskaitos apie būsimąjį palaimintąjį arkivyskupą Teofilių Matulionį, vėliau taškėsi baseine, galiausiai lipo į Birštono piliakalnį, dar kitaip vadinamą Vytauto kalnu, kur kažkuria iš daugybės dainų apie Lietuvą (nepamenu, kokia, bet klebonas tikrai išrinko gražiausią) pasibaigė dienos išvyka.
Gegužės 25 d., ketvirtadienį, nuo ankstaus ryto pažadinę visus, o ypač planavusius gerai išsimiegoti (mane), krekenaviškius, gimnazijos dvyliktokai susirinko 12 val. šv. Mišiose padėkoti Dievui ir paprašyti vedimo tolesniuose gyvenimo sprendimuose ir apsisprendimuose.
Gegužės 26 d., penktadienį, vaikų ir jaunimo grupė „Žolynėlis“ išvyko į Panevėžį švęsti pavasario gimtadienių. Šv. Mišios, pica ir „Karibų piratai“ (netgi „Garse“, kur nėra „popkornų“), pasirodo, yra vienas iš nepriekaištingų receptų palaikyti puikią „draugystės sveikatą“ (aišku, neperdozuojant).
Toks tad tas rapsų ir parapijos pavasarinis žydėjimas...
Nuotraukų autoriai: Kęstutis ir Rita Lapiniauskai, Julija Lapiniauskaitė, Simonas Katkus