„Adventas tebūnie proga apvalyti mūsų santykį su praeitimi, nuskaistinti mūsų atmintį“ – sakė popiežius Pranciškus. Tad gruodžio 1-ąją, žyminčią ne tik žiemos pradžią, bet ir naujų liturginių metų pirmąją adventinio vainiko žvakę, Šventomis Mišiomis, kurias aukojo kunigas Eugenijus Styra, pradėjome Kristaus laukimo keturių savaičių laikotarpį. Tos dienos rytą „Vilties“ salėje susirinkę vaikai, besiruošiantys Pirmajai Komunijai, kartu su Upytės tradicinių amatų centro vadove Aušra Sidoroviene pynė savuosius advento vainikus, kuriuos vėliau galėjo parsinešti namo.
Gruodžio 7 d. miestelio gyventojai buvo kviečiami į studijos „Svirplys“ teatralizuotą koncertą „Kalėdų stebuklo belaukiant!“, po jo buvo įžiebta pagrindinė miestelio eglutė. Po vakaro šv. Mišių įvyko bendras Krekenavos bazilikos, seniūnijos ir kultūros centro padėkos vakaras. Jo metu dėkojome už visus geradarius, savanorius bei rėmėjus. Džiaugiamės bendradarbiavimu ir bendryste!
Gruodžio 13 d. parapijos namai skambėjo nuo jaunų balsų ir maldų. Tą vakarą įvyko ketvirtasis jaunuolių, besiruošiančių sutvirtinimo sakramentui, susitikimas. 18 val., kiek netikėtai ir nelauktai, tačiau entuziastingai, kartu su Panevėžio krašto jaunaisiais skautais šventėme Šv. Mišias. Na, o vakaras tuo tikrai nesibaigė, likusieji stipriausieji skubėjo į virtuvę, kur parapijietės Rasos paruoštą tešlą minkė, kočiojo ir visaip kitaip savomis rankomis apdirbo, kad tik pagamintų kuo gražesnius ir skanesnius kūčiukus, kurie vėliau gausins vienišų senelių stalus. Miltais nubalintas liko ne tik stalas ir rankos, bet ir visų veidai bei šypsenos.
„Visuomet džiaukitės Viešpatyje, ir vėl kartoju – džiaukitės.“ Fil 4, 4. Trečiąjį advento - džiaugsmo sekmadienį turbūt ir nebuvo kito pasirinkimo. Gruodžio 15 d. tradiciniai kasmėnesiniai Švč. Mergelės Marijos atlaidai tapo tarsi vaiku, kuris niekaip nesugeba išlaukti Kalėdų ryto ir pirma laiko pradeda krykštauti. Gaudete sekmadienis – taip pat reta proga išvysti rožinę liturginę spalvą, kuri naudojama tik kelis kartus per metus. Bene didžiausia nuostaba liko atvykusio vyskupo Lino Vodopjanovo akyse, kuomet jis suprato, kad ne jis vienas šiandien bus pasipuošęs. Po Šv. Mišių parapijos merginos suruošė vaikų ir jaunimo gamintų kūčiukų ir „Caritas“ dovanų lauknešėlius, kuriuos išskubėjo nešti vienišiems seneliams.
Dažnai mums reikia ir tenka stipriai nuspausti stabdžių svirtelę, kad sugebėtume nors stabtelėti, atsigręžti ir stoti akistaton su savo nuodėme. Gruodžio 20 d. – penktadienį, turėjome galimybę stabtelėti. Laikinuosiuose parapijos maldos namuose vyko susitaikinimo pamaldos, sugrąžinusios rimtį ir susikaupimą, kad atvira širdimi pajėgtume priimti didžiąją šventę – Kristaus gimimą.
Gruodžio mėnesį Panevėžio bažnyčiose tikintieji turėjo galimybę pasimelsti prie palaimintojo Teofiliaus Matulionio relikvijų. Gruodžio 21 d. Krekenavos bazilikos choras vyko į Panevėžio Švč. Trejybės bažnyčią sutikti palaimintojo relikvijas ir giedoti Šv. Mišiose. Dėkojame kunigui dekanui Pavel Andžejevski už choro pakvietimą.
Pasiruošimas Šv. Kalėdoms šiais metais kaip niekad buvo intensyvus – nuo rudens pradžios dėl vidinių bazilikos remonto darbų meldžiamės laikinuose parapijos maldos namuose, bet gražiausią žiemos šventę - Jėzaus gimtadienį, turėjome galimybę švęsti bazilikoje. Paruošti bažnyčios vidų pamaldoms pasirodė išties nemenkas iššūkis. Bendromis jėgomis – sukonstravę laikiną altorių, tikrų tikriausias ėdžias gimusiam kūdikėliui Jėzui bei atlikę kitus darbus su nekantrumu laukėme pamaldų bazilikoje.
Gruodžio 24 d. kūčių vakarienė tradiciškai vyko Krekenavos globos namuose. Kun. Gediminas seneliams linkėjo stiprybės ir sveikatos, giedojo giesmes, o vėliau visus nudžiugino armonikos garsais.
Kalėdų naktis prasidėjo vargonininko Manto Masioko ir Dovilės Barzdaitės muzikos koncertu. Piemenėlių Šv. Mišių pradžioje šiaudais nubarstytu bazilikos grindiniu pajudėjo šventinė procesija, gimęs kūdikėlis Jėzus užmigo šieno pataluose, o mes šventėme Jo gimimą. Šv. Mišių metu giedojo nykštukų – vaikų ir jaunimo choras, ir nors dėl bazilikos remonto darbų mikrofonų nebuvo, jų balsai pasiekė mūsų ausis ir širdis. „Džiaugsmingai eikim garbint“ – skambėjo iš bazilikos aukštybių ir negalėjai nepaklusti. Po Šv. Mišių patarnautojai dalino Jėzaus gimtadienio tortą, klebonas pasipuošęs žibančiais lempučių karoliais bei nykštuko kepure dar kartą sveikino susirinkusius. Visų akys negalėjo nespindėti – juk gimė Dievo Sūnus - Išganytojas.
Šv. Kalėdų ankstų rytą, darganotą ir lietingą, tačiau ne mažiau džiugų ir iškilmingą Šv. Mišiose sveikinome gimusį Viešpatį, klausėmės klebono skaitomo vyskupo Kalėdinio sveikinimo, Gerąja Naujiena klebonas skubėjo dalintis ir su Upytės bei Vadaktėlių parapijiečiais.
Dėkojame prisidėjusiems prie maldos erdvės paruošimo, sakome ačiū „Rasingos“ kolektyvui už kalėdinį keksiukų tortą, Danutei Ropienei už obuolių pyragą, Justei ir Andriui Katavičiams už tortą choristams, tautodailininkei Rasai Družienei ir dailės mokytojai Daivai Galvanauskienei už Prakartėlę parapijos namų lange ir karpinį salėje, „Scandagros“ atstovams Algiui ir Zitai Vasiliauskams už eglutę prie šv. Pranciškaus.
Gruodžio 31 d. vakarą susirinkome į Upytės bažnyčią. Šv. Mišiose dėkojome Viešpačiui už senuosius metus. Po padėkos pamaldų suskubome į parapijos salę, kur ragavome Upytės zakristijono Tomo pagaminto plovo, klausėmės Upytės tradicinių amatų centro folkloro ansamblio „Vešeta“ muzikos garsų, šokome ir dainavome. Dovanojome savo šypsenas ir juoką vieni kitiems.
Palaimingų Viešpaties metų ir teveda mus Jis savo keliais !
