2022 lapkričio 11 d. į amžinuosius Dangiškojo Tėvo namus iškeliavo vitražo meistras Vytautas Švarlys. Dar 2021 m. Vytautas Krekenavos bazilikos naujojo altoriaus konsekracijos metu sualukė ypatingos Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo padėkos, o 2022 m,. prieš didžiuosius Žolinės atlaidus, kartu su Vytautu pavyko įgyvendinti Prisikėlimo koplyčios vitražo įkurtuves. Kviečiame prisiminti Vytauto gyvenimo svarbiausius momentus bei sąsajas su Krekenava.
Vytautas ŠVARLYS - Vienas žymiausių Lietuvos vitražo meistrų. Gimęs 1943 m., Krekenavoje. 1972 m. baigė Lietuvos dailės institutą Vilniuje, nuo 1972 m. dalyvavo respublikinėse parodose ir sąjunginėse parodose. Nuo 1981 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kūrybinė menininko biografija, jo paties žodžiais tariant, prasidėjo nuo pat vaikystės, nuo gimtosios Krekenavos apylinkių grožio, nuo mamos įdiegtų vertybių. „Vaikystėje mama mane vesdavosi į Krekenavos bažnyčią. Ten mane traukė languose šviečiančios spalvotos vitražo žvaigždutės. Žiūrėdavau ir žiūrėdavau į jas. Galbūt taip atsirado trauka stiklui, ryškioms spalvoms?“ – samprotavo V. Švarlys.
1972 metais baigęs Vilniaus dailės institutą, V. Švarlys iš karto įsijungė į aktyvų kūrybinį gyvenimą, pradėjo dalyvauti respublikinėse parodose, tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Dirbdamas klasikine vitražo technika, kurioje naudojamas spalvotas ir baltas stiklas, švinas bei alavas, menininkas sukūrė apie šimtą monumentalių vitražo kompozicijų, kurios puošia ne tik visuomeninių pastatų bei bažnyčių interjerus, bet ir privačias kolekcijas Lietuvoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus asmeninei kolekcijai priklauso V. Švarlio sukurta dekoratyvinė kompozicija „Vilnius“. Vienas pirmųjų menininko darbų - Vilniaus Balio Dvariono vaikų muzikos mokyklai skirtas vitražas „Svajonė“ (1973), o vienas didžiausių darbų – 142 kvadratinių metrų plokštumoje sukomponuotas vitražas „Lietuva“, esantis Birštono kultūros rūmuose. Kitos dekoratyvinės kompozicijos puošia Birštono sanatoriją („Versmė“, 2002), buvusias banko „Hermis“ patalpas Vilniuje (1997), Radviliškio savivaldybėje („Atgimimas“, 1990), Kauno karininkų ramovėje („Kardas“, 2002) bei kituose visuomeninės paskirties pastatuose.
Reikšmingiausią V. Švarlio kūrybos dalį sudaro vitražai, sukurti Lietuvos bažnyčioms ir koplyčioms: Šeduvos, Šalčininkų, Lukšių, Grūšlaukės, Krekenavos, Kaltinėnų, Maišiagalos, Biržų, Senosios Varėnos. Bene svarbiausias jo darbas yra Šalčininkų bažnyčioje 2000 metais sukurtas vitražinis altorius „Malda“. Pastarasis darbas Lietuvoje neturi analogų. Mūsų krašto bažnyčiose tai pirmasis altorius, sukurtas storo, skaldyto stiklo vitražo technika. Didelės apimties V. Švarlio darbas yra „Kristaus kryžiaus kelias“ – dvylikos stočių vitražinis ciklas Kaltinėnų bažnyčioje (1995). Monumentalus darbas „Palaiminimas“ Grūšlaukės bažnyčioje (1999). Krekenavos bazilikos šoniniuose languose – 8 figūriniai ir simboliniai vitražai. Šios šventovės nišoje 1999 m. įrengtas didelis vitražas „Prisikėlimas“, skirtas bažnyčios 100 m. jubiliejui po rekonstrukcijos 2022 m. Įrengtas bazilikos koplyčioje. Menininkas yra sukūręs vitražus Šiluvos ir Krekenavos Dievo Motinos paveikslų motyvais. Senosios Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje - penkiolikos vitražų ciklas M. K. Čiurlionio tematika. Vitražai „Atnašavimas“ (2001), „Auka“ (2001), „Angelo prisilietimas“ (2002), „Apvaizdos žvilgsnis“ (2002).
