Kovo mėnesio pirmoji diena šį mėnesį sutapo su pirmuoju mėnesio ketvirtadieniu, tad vakare bazilikon rinkosi visi, kurie troško maldoje pagarbinti Jėzų Švč. Sakramente. Tą pačią dieną Krekenavos slaugos ligoninėje buvo aukojamos šv. Mišios.
Kovo mėnesio pradžia visoje Lietuvoje paženklinta šv. Kazimiero mugių šurmuliu. Panevėžio vyskupija, turėdama šį šventąjį savo globėju, kovo 3 d. pakvietė visus į evangelizacinį renginį Panevėžyje. Renginys buvo skirtas ir jauniems, ir vyresniems, todėl mūsų parapijos delegacija buvo gana gausi. Vaikai Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje sudalyvavo kūrybinėse spalvotų šešėlių pasakų piešimo dirbtuvėse, o jaunuoliai klausėsi pranešimų ir patyrė teatrinius improvizacijos nuotykius su grupe „IMPRO 241“. Mūsų parapijos klebonas-rektorius kun. Gediminas konferencijoje skaitė pranešimą „Kazimieras apie Kazimierą“. Šv. Mišias Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje tądien aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas. Tokie renginiai yra dovana parapijiečiams išgirsti tikėjimo liudijimus, gauti padrąsinimus ir surasti savyje kryptį, kurią pasirinkus, mūsų gyvenimai pasisuktų Gyvojo Dievo link.
Visą kovo mėnesį iki pat Didžiosios savaitės bazilikoje buvo tradiciškai einamas Kryžiaus kelias. Šią atsakomybę penktadieniais prisiėmė parapijos vaikų ir jaunimo grupė „Žolynėlis“, o sekmadieniais pusvalandį prieš šv. Mišias maldai rinkosi kaskart kita parapijoje veikianti grupė ar organizacija. Kryžiaus kelio stotis malda ir skaitiniais pagerbė Marijos legiono, Gyvojo rožinio grupelių nariai, choristai, besiruošiantys Pirmajai Komunijai vaikai ir jų tėveliai, jaunuoliai, besiruošiantys Sutvirtinimo sakramentui.
Kovo 4 d., sekmadienį, susitikimą turėjo besiruošiantieji Sutvirtinimo sakramentui, o mažieji vaikai, kurie šiemet priims Pirmąją Komuniją, parapijos namuose kovo 10–11 dienomis šurmuliavo Sutaikinimo savaitgalyje. Tokios veiklos labai svarbios vaikų ir jaunimo katechezei parapijoje, kadangi suartina ir suteikia galimybę atverti savo širdeles kitokioje aplinkoje ir mažesniam, ir vyresniam. Vaikų savaitgalis buvo tikras iššūkis parapijos religinio ugdymo vadovei Svajonei, kuri, nors ir fiziškai pavargusi, pasakojo apie patirtą džiugesį, kuomet pavykdavo prisibelsti į vaikų širdis ir padėti mažiesiems atrasti tikėjimo tiesas. Sekmadienis, kuomet pietums parapijos namuose kartu su vaikais rinkosi ir jų mamytės bei tėveliai, buvo tikra šventė Dievo garbei ir šlovei.
Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, šventėme šv. Mišių auka bazilikoje, kurią vėliau visi drauge apkabinome skambant Tautiškai giesmei. Džiugu, kad jau antrą kartą valstybines šventes švęsti susirenkame savo parapijos šventovėje, prisimename kritusius už Lietuvos laisvę, patiriame vienas kito ir Dievo artumą.
Kovo 15 d. bazilikoje vyko kasmėnesiniai Švč. M. Marijos atlaidai, o sekančią dieną galėjome susitaikyti su Viešpačiu Sutaikymo pamaldose. Žvakėmis apšviestoje bazilikoje išpažinčių klausėsi klebonas kun. Gediminas ir Truskavos klebonas kun. Audrius Vogulis, o ramią ir susikaupimą skatinančią atmosferą kūrė gitarų skambėjimu palydimos giesmės, kurias dovanojo parapijos merginos Otilija, Julija, Žilvija, Samanta. Kiekvienas, kuris atliko velykinę išpažintį, gavo po druskos maišelį, kuris priminė mums apie tai, jog turime būti druska savo parapijose, kad nepritrūktų sūrumo, o maišelį puošusi popieriaus juostelė atgailai skyrė užduotį. Man pačiai atgaila buvo tikra dovana širdžiai, kadangi paskatino susitikti su senai matyta drauge, kiti gi juokavo atgailą būsiant tikru iššūkiu, kadangi kai kam gavėnios laikotarpiu teko visiškai atsisakyti deserto. Įdomu, kaip tokią atgailą pavyko įvykdyti?
Kovo 17 d., šeštadienį, dalis parapijiečių dalyvavo šeimų konferencijoje „Tikėjimas ir kasdienybė“ Trakuose. Tai buvo antras šeštadienis tą mėnesį, kuomet nebuvo aukojamos įprastos 12 val. šv. Mišios mūsų bazilikoje, kadangi didžioji dalis aktyvių parapijiečių – ministrantai, savanoriai, organizacijų ir tarybų atstovai – vykdavo į tomis dienomis vykusius evangelizacinius renginius kartu su klebonu, kuris Trakuose taip pat skaitė pranešimą konferencijoje tema „Kaip gyventi su įtampa tarp tikėjimo praktikos ir vidinės intencijos“. Šv. Mišios tądien buvo aukojamos Trakų bazilikoje. Evangelizaciniai renginiai yra puiki proga patirti bendrystę su tikėjimo broliais ir seserimis iš visos Lietuvos, taip pat pasisemti jėgų ir tvirtybės, pramatant naujus kelius Dievo veikimui savam krašte.
Kovo 18 d., sekmadienį, šv. Mišios buvo aukojamos ne tik Krekenavoje, bet ir Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje. O sekantis sekmadienis buvo pažymėtas Viešpaties kančia, arba kitaip, Verbų sekmadienis. Tądien atminty ne kartą šmėžavo rudens piligriminėje kelionėje į Šventąją Žemę patirti įspūdžiai, kuomet po šv. Mišių ant Alyvų kalno Jeruzalėje, kartu su kun. Gediminu leidomės žemyn kalnu link Šventojo miesto – Jeruzalės – tuo pačiu keliu, kuriuo ant asilaičio keliavo mūsų Viešpats Jėzus, miniai po kojomis jam klojant palmės šakas. Skaitoma Kančios istorija leido nusikelti į tuometinių įvykių sūkurį, kuriame minios garbinimas greitai virto įsiūčiu ir kaltinimais Viešpaties teismo dieną. Krekenavon tą dieną buvo atvykęs cirkas, todėl nemaža dalis mažųjų trypčiojo ir mintimis jau buvo pasirodyme, o suaugusius pakvietėme į naujos tapybos darbų parodos „Māna“ atidarymą parapijos didžiojoje salėje. Kaunietė dailininkė Ina Adomaitienė mums atvežė ne tik savo spalvingus ir prasmingus darbus, bet net tris savo giminės kartas, kurių vyriausioji – tapytojos mama. Nuoširdi dailininkė, jos giminaičiai atvežė mums daug šilumos ir pavasarį velykiniame gluosnio šakelių vainike, kuriame slėpėsi rankų darbo kiaušinėliai-saldainiai.
Kovo 28 d. šv. Mišios buvo aukojamos Krekenavos slaugos ligoninėje, o kitą dieną bazilikoje pradėjome svarbiausios metų savaitės, Didžiosios savaitės, pamaldas. Kovo 29 d. buvo minimas Šventosios Eucharistijos įsteigimas Paskutinės vakarienės šv. Mišiose, kuriose klebonas šiemet nepritrūko vyrų kasmet atliekamai kojų plovimo apeigai. Nutilusiais vargonais pasitiktas buvo Didysis Penktadienis, Kristaus kančios pamaldos. Po jų, kaip ir kasmet, tradiciškai skubėjome į Panevėžio Nevėžio senvagėje einamą Kryžiaus kelią, kuris šiemet, deja, neįvyko dėl labai prasto oro. Daug darbo, pastangų, pasiruošimo, repeticijų reikalaujantis Velykų tridienis kulminaciją pasiekė Didžiojo šeštadienio vigilijoje. Šiais metais ji buvo trumpesnė, tačiau nemažiau iškilminga ir reikalaujanti susikaupimo. Suskambus varpams ir giedant „Aleliuja“ visus pripildė Velykų džiaugsmas! Jo nėra kape, jis prisikėlė! Kristus prisikėlė! Kristus tikrai prisikėlė!
Nuotraukų autorius – Kęstutis Lapiniauskas