Kovo 4 dieną minime Lietuvos dangiškąjį globėją Šv. Kazimierą. Lietuvoje pastatyta 15 Šv. Kazimiero vardo bažnyčių, nemažai jų ir Lenkijoje. Į pasaulį, ypač Ameriką, šventojo gerbimą nusivežė ir plačiai paskleidė emigrantai iš Lietuvos ir Lenkijos, ten įsteigta jo vardo moterų vienuolija. Šv. Kazimiero atminimas pasklido po šalį krikšto vardais, įaugo į liaudies kūrybą, o jo statulų ir paveikslų randame bažnyčiose, koplytėlėse, miestų herbuose. Dažniausiai šis šventasis vaizduojamas su kryžiumi ir trižiede lelija rankose. Krekenavos bazilikoje turime S. Ušinsko vitražą ir skulptūrą kairės pusės altoriuje, taip pat dešinės pusės vitraže -pirmojo Panevėžio vyskupijos vyskupo Kazimiero Paltaroko vitražą, sukurtą Vytauto Švarlio. Šv. Kazimierai, melski už mus!
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjimas Krekenavoje prasidėjo šv. Mišiomis mūsų bazilikoje. Ačiū visiems, nors ir negausiai susirinkusiems tą slidžią ir nenuspėjamą dieną! Nenustokim kovoti, kurti ir kelti! Rinkliavos metu, broliams ir sesėms ukrainiečiams paremti buvo surinktas 221 euras. Po šv. Mišių skambėjo atlikėjos Gabijos Petrauskaitės dainos, o renginys persikėlė į Krekenavos kultūros centro aikštę ir koncertų salę, kur vyko aukcionas ir ukrainiečių grupės „Taruta“ koncertas.
III gavėnios sekmadienį saulės nušviestoje bazilikoje su kibirais skubėjome semtis Dievo malonių vandens. Svečiuose lankėsi ir savo gerumo darbus pristatė Maltos ordino savanoriai. Maltiečiai nuo 2007 m. vykdo akciją, kurios metus, už surinktas aukas, neįgaliesiems sudaroma galimybė vykti į piligriminę kelionę, į Lurdą (Prancūzija). Akcijos metu už auką galėjome įsigyti žvakelių, o ant duotų lapelių užrašyti savo maldos intenciją, kurią maltiečiai nuveš į Lurdą ir paaukos Švč. Mergelei Marijai.
Kovo mėnuo tradiciškai įpusėjo kasmėnesiniais Švč. Mergelės Marijos atlaidais. Šv. Mišias aukojo ganytojas Linas Vodopjanovas OFM, po jų įvyko Panevėžio-Krekenavos dekanato Caritas savanorių susitikimas.
Klebonas Gediminas Jankūnas kovo 17 dieną dalyvavo Jūratės Micevičiūtės kelionių knygos “5 Šv. Ignaco kelio etapai žmogaus tapsmas” sutiktuvėse Panevėžio G. Petkevičaitės Bitės bibliotekoje.
"Jėzau esi šviesa mūsų sielų, Jėzau tamsybėse nepalik manęs! Jėzau esi šviesa mūsų sielų, Tu mane savo meile apgaubk!" IV gavėnios - LAETARE sekmadieniu įpusėjome kelionę link Prisikėlimo Velykų. Prieš šv. Mišias kvietėme dalyvauti klebono Gedimino vedamuose Kryžiaus kelio apmąstymuose. Džiaugėmės atsiliepusiais į kvietimą turėtį rožinį akcentą! Nepraraskime tikėjimo šviesos, kuri nušvies takus į Prisikėlimo rytą!
Lietingą kovo 23 d. vakarą klebonas Gediminas su būreliu parapijiečių meldėsi Paberžės bažnyčioje. Kas mėnesį 23 d. prisimenamas tėvas Stanislovas. Prieš 160 metų, kovo 20 d. kun. Antanas Mackevičius paskelbė sukilimo (1863 m.) manifestą.
Gali pasirodyti keista, kad pačiu sakraliausiu metų laiku uždengiame bažnyčiose viską, kas gražu, netgi kryžius. Romos Mišiole randame nurodymą, jog nuo penktosios gavėnios savaitės uždengiami visi kryžiai ir paveikslai. Kryžiai atidengiami Didįjį penktadienį, pasibaigus Kristaus kančios liturgijai. Paveikslai lieka uždengti iki Velykų vigilijos. Tokia yra dabartinė Bažnyčios praktika, tačiau kryžių dengimas nuo Penktosios gavėnios savaitės yra visiškas mažmožis palyginus su anksčiau galiojusiomis praktikom. Pavyzdžiui, Vokietijoje buvo laikomasi tradicijos uždengti visą altorių, kad jis būtų nematomas visą gavėnią. Šydai ar uždangalai pasitarnauja mums kaip priminimas, jog gyvename ypatingu laiku. Įžengę į bažnyčią ir pastebėję uždengtus kryžius, iškart suvokiame, kad kažkas kitaip nei visada. Šios paskutinės gavėnios savaitės yra skirtos pasiruošimui visiškai priartėjusiam Velykų tridieniui ir stiprus priminimas ruoštis. Antra, šydai sutelkia mūsų dėmesį į žodžius sakomus Mišių metu. Kai klausomės Kančios pasakojimo, mūsų pojūčiams leidžiama susitelkti prie sukrečiančių Evangelijos žodžių ir nuoširdžiai įsijausti į sceną. Trečia, Bažnyčia naudoja šydus, kad maksimaliai sutelktų dėmesį į Velykų laukimą. Atidengimas prieš Velykų vigiliją yra didžiulis priminimas apie mūsų pačių gyvenimą žemėje. Gyvename „uždengtame“ pasaulyje, ištremti iš savo tikrųjų namų. Tik per mūsų pačių mirtį šydas yra atkeliamas ir mes galiausiai regime mūsų gyvenimo grožį.
Kovo 24-26 dienomis klebonas Gediminas, dar žinomas kaip pranciškonas pasaulietis brolis Pijus, vedė rekolekcijas Truskavoje. Tad paskutinį Gavėnios sekmadienį bazilikoje sulaukėme kunigo svečio- Panevėžio Kristaus Karaliaus katedros klebono kun. Kęstučio Palepšio. Eucharistijai vadovavęs kunigas tuo pačiu dar dovanojo tikintiesiems ir Susitaikymo malonę, klausydamas maldininkų išpažinčių. Pasitikime Didžiąją (Šventąją) savaitę klebono Gedimino palinkėjimu, kaip galima labiau išgyventi žmogumi tapusio Dievo Jėzaus Kristaus kančią, mirtį ir skausmą, kad suprastume, kokia yra tikroji Jo ir mūsų visų vilties, laimės ir Prisikėlimo kaina ir kelias.
Kaip įprastai dalinamės kovo mėnesio rinkliavomis Krekenavos parapijoje.