Žinau pora prietarų, kurie išsipildo šimtu procentų, net jei esi kuo tikriausias katalikas. Pirmasis: jei pabeldė į duris – lauk svečių. Antrasis: jei kirsti gatvę ties bazilika reikia bent penkių minučių – artėja Visi Šventieji ir Vėlinės. Taip, būtent šiomis dienomis, kurių proga taip rūpinomės aplankyti visus artimųjų kapus, ir pradėjome lapkritį.
Lapkričio 1 d., sekmadienį, gausiai susirinkę 12 val. šv. Mišiose, kreipėmės į visus šventuosius Danguje, džiaugdamiesi, dėkodami ir prašydami užtarimo. 14 val. tomis pačiomis intencijomis meldėmės ir Vadaktėlių bažnyčioje. O vakare į šiltos, paslaptingos, gal net truputėlį baugokos žvakių šviesos pripildytą baziliką susirinkome prisiminti savo mirusiuosius, išmelsti jiems amžino džiaugsmo ir ramybės. Nepamiršti liko nei artimieji, nei parapijoje dirbę kunigai, nei tie, kurių veido niekas jau seniai nepamena...
Lapkričio 2–8 dienas taip pat skyrėme maldai už mirusius. Kasdienėse Mišiose, kad ir negausiai susirinkę, ištikimai kartojome „Amžinąjį atilsį...“ Duok, Dieve, kad ir visi gėlių krepšeliai bei tūkstančiai žvakelių kapinėse būtų su ta mintimi padėti...
Lapkričio 6-7 d. visų trijų Krekenavos, Upytės ir Vadaktėlių parapijų patarnautojai dalyvavo Panevėžio vyskupijos patarnautojų savaitgalyje Anykščiuose. Ten jie klausėsi katechezių, meldėsi, šventė šv. Mišias, taip pat labai sėkmingai dalyvavo „protų mūšyje“, naktiniame žygyje, pramogavo vasaros rogučių ir lajų take. O sekmadienį prisipildę džiaugsmingos bendrystės vėlei susirinko į savo parapijų šventoves susitikimui su Jėzumi. Džiaugiamės tokiu šauniu mūsų parapijų patarnautojų būreliu.
Lapkričio 15 d., sekmadienį, kaip įprasta, meldėmės į Švč. M. Mariją kasmėnesiniuose atlaiduose. 12 val. šv. Mišias aukojo vysk. emeritas Jonas Kauneckas. Nedarbo diena patraukė atvykti net pora svečių chorų: 10 val. šv. Mišiose giedojo Kėdainių kultūros centro sakralinės muzikos ansamblis „Giesmė“ (vad. J. Z. Bernadišius), sumą papuošė gausus vokalinis ansamblis „Tolmėja“ iš Panevėžio (vad. V. Nevulienė). Po šv. Mišių svečiai ir parapijiečiai rinkosi parapijos namuose bendrai agapei ir jaukiam bendravimui. Norintys galėjo apžiūrėti lapkričio mėnesiui skirtą V. Kutkienės darbų parodą „Užmigę Viešpatyje“, choristai-svečiai pasistiprinę ir padėkoję dar grįžo patyrinėti baziliką.
Lapkričio 19 d., ketvirtadienį, į Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus Vilniuje išjudėjo jau mūsų parapijos piligrimai. Jie aplankė Šv. Teresės bažnyčią, Aušros Vartus, Bernardinų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, šv. Faustinos namelį. Galvoju: kam visa tai, jei ir čia, Krekenavoje, netrūksta atlaidų, turime stebuklingąją Mariją... Bet tikriausiai tam, kaip neseniai klebonas kun. Gediminas Šventojo Rašto studijose minėjo, kad rastume tą dykumą, kur, kaip Jonas Krikštytojas, išgirstume Dievo balsą. Ne ten, kur įprastai esame, ne ten, kur gyvename ir daug ko nebegirdime ir nematome iš pripratimo, net jei mūsų namai, kur didi šventovė...
Lapkričio 20 d., penktadienį, šv. Mišiose su jaunimu meldėsi ir Panevėžio rajono vietos veiklos grupė. Po pamaldų parapijos namuose, kurių rekonstrukciją ši grupė finansavo, įvyko visuotinis narių susirinkimas, parapijos namų projekto pristatymas ir smagi šventė, patikimų šaltinių duomenimis, užsitęsusi net po vidurnakčio. Jaunimas tą vakarą išskubėjo į Panevėžį, kur kino centre „Garsas“ žiūrėjo nuostabų filmą „Mažasis princas“, vėliau sunaikino 5 šeimynines picas, rodos, 23 stiklines Coca-colos ir arbatos, o tada sotūs ir laimingi grįžo namo.
Gerai, kad šitiek prisivalgius skrandžiui pailsinti dar buvo šeštadienis, mat lapkričio 22 d., sekmadienį, po bazilikos stogu sutilpo net trys šventės ir visi jų šventėjai. Didžiausia, žinoma, Kristaus Karaliaus iškilmė, kur meldėmės ir mąstėme apie Kristų kaip Gailestingąją Meilę ir karalystę, nepanašią į jokią kitą žemėje. Gražiai sutapo ir klebono gimtadienio šventės išvakarės, tad visos parapijos organizacijos nuoširdžiai pasveikino Gailestingosios Meilės keliu einantį ir mus kviečiantį eiti kun. Gediminą. O parapijos jaunimo padovanoto gimtadienio torto po šv. Mišių galėjo paskanauti kiekvienas pamaldų dalyvis. Išeidami jau galėjome įsigyti ir pašventintų kalėdaičių bei „Carito“ žvakelių. Trečioji šventė ir šventėjai užėmė parapijos namus. Čia prie vaišių stalo šv. Cecilijos, muzikų globėjos, dienos proga susitiko esami ir buvę choristai bei dvi vargonininkės. Buvo pagerbti ilgametę tarnystę dovanoję buvę ir esami choro nariai, priskanauta visokių naminių gėrybių, o po šlakelio naminio vyno suskambo ir dainos. Programoje numatyto filmo „Uolų medus“ net neprireikė, o ir indai turbūt dar niekad nebuvo išplauti taip muzikaliai...
Lapkričio 27 d., penktadienį, klebonui išvykus į konferenciją Vilniuje, jaunimo susitikimas vienai dienai pakeitė formatą. Vietoje vakarinių šv. Mišių įvyko Švč. Sakramento adoracija. Bazilika žvakių šviesoje, smilkalų dūmų kvapas bei per juos blausūs daiktų kontūrai, rami giesmė, Šventasis Raštas... Privilegija būti su Viešpačiu taip arti, taip saugiai, taip jaukiai...
Galiausiai lapkričio 29 d., sekmadienis, advento pradžios stotelė. Šv. Mišiomis Krekenavoje ir Vadaktėliuose pradėjome džiugios Vilties ir susikaupimo laiką, truksiantį iki Kalėdų. Sakramentams besiruošiantys vaikai advento pradžią paminėjo jaukia popiete parapijos namuose, kur su savo tėveliais ir artimaisiais gamino advento vainikus savo šeimoms, vėliau bendravo prie kuklaus vaišių stalo. Tą pačią dieną pradėjome ir gerumo akciją, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos bazilikoje esančio vaikų kampelio patobulinimui, o parapijos namuose – panašaus įrengimui, kad tėvai turėtų galimybę saugiai palikti vaikus maldos ar susitikimų parapijos namuose metu.
Džiugaus, prasmingo, Dievo link vedančio advento ir šviesių Šv. Kalėdų švenčių!
Kęstučio Lapiniausko ir Julijos Lapiniauskaitės fotografijos