Šių metų kreipimesi į Krekenavos Žolinės atlaidų piligrimus, mūsų vyskupas Linas Vodopjanovas OFM pakartojo popiežiaus Pranciškaus žodžius, skelbiant Jubiliejinių metų Visuotinėje Bažnyčioje bulę: „Ir kryžiaus papėdėje, matydama kenčiantį ir mirštantį nekaltą Jėzų, nors ir kamuojama nepakeliamo skausmo, Marija pakartojo savo „taip“, neprarasdama vilties ir pasitikėjimo Viešpačiu. Taip ji bendradarbiavo dėl mūsų, kad išsipildytų tai, ką skelbė jos Sūnus, „jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų“ (Mk 8, 31); per šį iš meilės paaukotą skausmą ji tapo mūsų Motina, Vilties motina.“ Džiugu, kad šiuose Maldos metuose Vilties Motina sulaukė tiek daug pas ją atvykusių, vilties ieškančių ir ją sustiprinti norinčių piligrimų.
Tačiau šio aštuondienio nebūtų įvykę be kasdienio tam tikrų žmonių įsipareigojimo ir tarnavimo. Tad pirmiausia noriu širdingai dėkoju šių Didžiųjų Žolinės atlaidų šeimininkui, vyskupui Linui Vodopjanovui OFM, visiems jo pakviestiems vyskupams, kunigams ir diakonams, kurie savo malda, žodžiu ir patarnavimu stiprino piligrimus ir padėjo patirti Jėzaus ir Marijos gailestingąją meilę ir artumą.
Ačiū Marijos radijui ir jo savanoriams, Panevėžio vyskupijos Šeimos ir Katechetikos centrams ir jų vadovėms, Vyskupijos Caritui ir jų savanoriams bei partneriams. Ačiū vaikų ir savanorių stovyklai ir jos vadovei Rugilei už kasdienę atlaidų švarą, tvarką tarp žmonių ir automobilių, patarnavimą prie altoriaus ir visur kur reikėjo jaunatviškos energijos, žvilgsnio ir rankų.
Ypatinga padėka atlaidų gaspadinei Gražinai Stravinskaitei, jos pagalbininkei mūsų Irutei Sakalauskienei, joms talkinusioms visoms savanorėms moterims, ypač Jurgitai ir Ritai, o taip pat ir vyrams Alvydui, Motiejui, Tomui ir Jurgiui. Ačiū Šv. Juozapo globos namams už paskolintus indus. Dėkingi esame visiems prisidėjusiems prie atlaidų savo sodo ir daržo bei kitomis gėrybėmis. Nuoširdus ačiū Albinui ir Audronei Kisieliams už piligrimų palapinės pastatymą, už tikrą duoną ir maistingus pyragus, už svetingumą ir dėmesį atlaidų dalyviams. Ačiū vietos prekybininkams, kad savo gėrybėmis atlaiduose dovanojo šventinę nuotaiką.
Ačiū mūsų tradicinių vainikų pynėjoms, Irmai Rudienei, gėlininkei Vijolei Kasinskienei ir visai komandai, kad tikrais Žolinės vainikais, žolynų kompozicijomis ir ypač - žaliuojančiu varpu papuošė Motinos Marijos šventę.
Nuoširdi padėka klierikams Dovydui, Eividui, ir mūsų jau klierikui Dominykui Černiauskui už suvaldytą atlaidų liturgiją ir kitus patarnavimus visur, kur reikėjo. Ačiū ministrantams: Urtei, Dominykai, Ringailei, Ievai, Ignui, Karolinai, Dominykui, Matui, Markui, Vincentui ir Simukui už uolų ir kantrų kiekvienos dienos patarnavimą šv. Mišiose. Ačiū Rūtai Adamkevičienei už sureguliuotą lektorių tarnystę, Ramutei Valikonienei už Rožinio maldos kalbėtojus, ačiū atnašų nešėjams, naktinės adoracijos organizatoriams ir maldininkams, procesijos dalyviams, aukų rinkėjams ir skaičiuotojams, intencijų užrašinėtojoms. Ačiū Gediminui Kaspariūnui už jo dosnią savanorystę, bazilikos ir jos aplinkos priežiūrą.
Atskirai noriu dėkoti vargonininkui Mantui Masiokui ir jo šeimai, už kasdienį rūpestį ne tik giesme ir chorais, bet ir visu kuo, kur reikėjo skvarbios akies ar mylinčio dėmesingumo. Dėkingi visiems mūsų rėmėjams ir partneriams, Krekenavos kultūros centrui ir seniūnijai, Upytės parapijai, Panevėžio Tikėjimo ir Šviesos „Betliejus“ bendruomenei, ir visiems, kurie malda, auka, talka ir darbu prisidėjote, kad šių metų atlaidai praeitų svetingai ir sklandžiai. Atsiprašau, kur pritrūko kantrybės ar išminties, nuolankumo ar jėgų, tinkamai ir su meile patarnauti.
Galiausiai noriu padėkoti visiems piligrimams, kurie rado jėgų ir laiko atvykti ir drauge su mumis švęsti, Dievo Motinos Marijos išaukštinimo iškilmes. Marija, tikroji mūsų ateities ir vilties žvaigždelė, Vilties Motina, dovanojanti savo motinišką užtarimą ir pagalbą, kasdienėje kelionėje link Dangaus Karalystės, einanti su ir paskui mūsų Viešpatį ir Dievą, Jėzų Kristų – KELIĄ, TIESĄ IR GYVENIMĄ.
Kun. dr. Gediminas Jankūnas