Rugpjūčio 1 d., šeštadienį, vos spėjus grįžti jauniesiems piligrimams, maršrutu Kaunas–Raudondvaris–Keturnaujiena patraukė Marijos Legionas, lydimas klier. Aido. Piligrimai dalyvavo šv. Mišiose, lankė dvarus, domėjosi vietų istorija.
Rugpjūčio 4 d., antradienį, parapijos namuose rinkosi Pastoracinė ir Ekonominių reikalų tarybos. Posėdžio metu buvo karštai diskutuota dėl pasiruošimo Žolinei. Ne mažiau karštai buvo priimtas supažindinimas su skundų bei šmeižtų akcijos prieš kleboną turiniu. Tačiau galiausiai susirinkusieji išreiškė savo ir daugumos parapijiečių palaikymą bei pasitikėjimą kun. Gediminu, taip pat jo vykdoma pastoracine ir administracine veikla parapijoje.
Rugpjūčio 5 d., trečiadienį, bazilikoje iškrito rožių žiedlapių sniegas... Taip prisiminėme Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiosios Bazilikos, seniausios pasaulyje krikščionių bažnyčios, pašventinimą. Būtent su ja 2009 m. kovo 11 d. mūsų bazilika buvo sujungta ypatingos giminystės dvasiniais ryšiais.
Rugsėjo 8 d., šeštadienį, 12 val. šv. Mišiose būriavosi Mitriūnų, Rūtakiemio, Kurgulų, Padvarninkų kraštiečiai. Pasimeldę už savo ir tėvelių krašto žmones, visi rinkosi parapijos namuose, kur prisiminė prieš 100 metų čia atvykusį gyventi ir dirbti Joną Mačiulį-Maironį, dalijosi savo krašto kūryba, prisiminimais, bendravo prie gausaus vaišių stalo.
Jau nuo rugpjūčio 12 dienos už klebonijos iškilo palapinių miestelis, kuriame rugpjūčio 13 d. įsikūrė 20 Žolinės atlaidų stovyklos savanorių. Jau prieš atlaidų pradžią visi savanoriai plušėjo pasiruošimo darbuose, o Žolinėje nepailsdami patarnavo svečiams piligrimams ir parapijiečiams, rūpinosi vieni kitais, net spėjo paruošti arkivyskupą Lionginą sužavėjusį spektakliuką. Rugpjūčio 17 d., pirmadienį, po visų švenčių ir darbų atsipūsti vaikai sugužėjo į jau pamėgtą Juozo Tumo-Vaižganto ir knygnešių muziejaus Ustronėje sodybą. Tačiau stovykla baigėsi tik antradienį, rugpjūčio 18 d., kuomet bazilika ir aplinka savanorių dėka taip spindėjo švara ir tvarka, kad nekėlė nė menkiausio įtarimo, kad prieš keletą dienų čia galėjo plūsti minios piligrimų...
Rugpjūčio 14 dieną, penktadienį, nuo 8 val. ryto šventoriuje į nuostabius vainikus pynėjos guldė vasaros žolynus, o vos juos pakabinus dviračiais jau atkeliavo ir pirmieji piligrimai – jaunimas iš Panevėžio. Su jais kartu šią jaunimui skirtą dieną ir mes šventėme bazilikos konsekravimo metines, kartu dalyvaudami Sutaikinimo pamaldose, šv. Mišiose, katechezėje, dalydamiesi vaišėmis, klausydamiesi vakaro koncerto.
Rugpjūčio 15 d., šeštadienis, – didžioji Žolinės atlaidų diena. 10 val. meldėmės už Tėvynę Lietuvą. Šventės centras – 12 val. šv. Mišios, kurias aukojo ir homiliją sakė Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Giesmes dovanojo Vilniaus kamerinis choras „Aidija“. Po šv. Mišių bazilikos aikštėje koncertavo maestro Virgilijus Noreika, mugėje netilo šurmulys, Nacionalinio Kraujo centro atstovai džiaugėsi neįtikimai sėkminga donorystės akcija. Pasigirsime labai vieningu ir dosniu parapijos personalu: net keturi pavargę, bet laimingi parapijos darbuotojai taip pat jau tradiciškai dovanojo savo kraujo.
Rugpjūčio 16 d., sekmadienis, – šeimų ir bendruomenės diena. Kaip sakoma, tiko visiems, bet subalansuota parapijiečiams. 12 val. šv. Mišias aukojo vysk. emeritas Jonas Kauneckas, po jų katechezę bazilikos aikštėje vedė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja doc. dr. Nijolė Liobikienė. Gerai, kad katechezė buvo tikrai įdomi, nes nosį kuteno parapijos šeimininkių iškeptų lietinių, gruziniškos charčio, kepamo šakočio kvapai. Netilo dainos, o vaikai dūko žaidimų erdve tapusioje bazilikos aikštėje.
Rugpjūčio 17 d., pirmadienį, bendruomenės dienos smagumą pakeitė kunigų ir vienuolių dienos iškilmingumas. Ryte vyko vidinio išgydymo pamaldos prie išstatyto Švč. Sakramento, vėliau – konferencija, iškilmingos šv. Mišios, savanorių stovyklos dalyvių spektaklis. Pašvęstojo gyvenimo metų proga turėjome nuostabią galimybę melstis už pašaukimus kartu su gausiu kunigų, brolių ir sesių vienuolių būriu.
Rugpjūčio 18–21 dienomis, nepaisant pasibaigusios iškilmingos Žolinės atlaidų dalies, į Krekenavą vis dar gausiai rinkosi piligrimai dalyvauti 12 val. šv. Mišiose, aplankyti stebuklingąją Dievo Motiną. Štai 19 dieną, trečiadienį, 11.30 val. Rožinį kalbėjo ir 12 val. šv. Mišiose dalyvavo Panevėžio vyskupijos „Carito“ savanoriai bei rėmėjai.
Po atlaidų į Utenos Dievo Apvaizdos parapiją išlydėjome nuo šv. Velykų švenčių praktiką parapijoje atlikusį ir uoliai talkinusį klier. Aidą Domeikį. Esame dėkingi ir tikimės išlaikyti Aido pasiūlytą parapijos darbuotojų maldos vieni už kitus tradiciją.
Rugpjūčio 23 dieną, sekmadienį, 26-ųjų Baltijos kelio metinių proga šv. Mišiose meldėmės už Tėvynę Lietuvą. Taip pat dėkojome Dievui už 12 klebono kun. Gedimino kunigiškos tarnystės metų, sveikinome jo mamą, švenčiančią gražų 80 metų jubiliejų. Po šv. Mišių šventė su gausiu sveikintojų būriu tęsėsi parapijos namuose.
Po visų atlaidų, žygių, švenčių, rugpjūčio 24–29 dienomis, parapijos darbuotojai skriste išskrido kas sau truputį pailsėti. Nepaisant to, per savaitę parapijos namai rajono savivaldybės skirtomis lėšomis buvo prijungti prie nuotekų tinklų. Taip pat rekolekcijoms čia buvo susirinkę Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos darbuotojai.
Pusė rugpjūčio pralėkė besiruošiant Žolinei. Nelyginant avily sukosi visi, norintys ir galintys padėti. Nuo svečių kalbėtojų kvietimo, nuo vainikų bazilikai pynimo ar Ričardo Ničajaus parodos kabinimo iki servetėlių ant šventės stalų ar sulankstytų laikraštukų – tūkstantis ir viena smulkmena... Po to – Žolinė ir dar trumpas atokvėpis prieš rudens darbus. Žolinės atlaidų dalyvių dėka rinkliavomis ir aukomis skolų termometras buvo „sušildytas“ iki 20 000 Eur. Jau visai nedaug – vos 5 000 Eur – trūksta, kad būtų atiduotos visos parapijos skolos. Ką mums tai reiškia, kai esame tiek daug ir vis labiau vieningi..?
Kęstučio Lapiniausko nuotraukos