Pasibaigus Didiesiems Žolinės atlaidams parapijoje kuriam laikui įsivyravo atokvėpio dvasia. Švč. Mergelės Marijos atlaiduose patyrę daug malonių, pajutome, kad itin sustiprėjome bendrystėje ir artimo meilėje. Tai itin gražiai atsispindėjo vaikų ir jaunimo, dalyvavusių savanorių stovykloje, liudijimuose. Džiaugiamės, kad daugiausiai įtampos sukeliantis ir pastangų reikalaujantis metas atneša dar daugiau susitelkimo mūsų parapijoje personalo ir didelio būrio savanorių dėka.
Rugpjūčio paskutinėmis dienomis klebonas Gediminas Jankūnas išvyko į Jungtines Amerikos valstijas, kur buvo pakviestas dalyvauti Šiaurės Amerikos lietuvių ateitininkų stovykloje „Dainava“ Mičigano valstijoje. Stovyklos metu jam teko skaityti pranešimą stovyklos dalyviams, organizuoti maldas, ir aukoti šv. Mišias. Kartu kun. Gediminas lankėsi ir Čikagoje, kur susitiko su šv. Kazimiero kongregacijos seselėmis, lankėsi Mundelein seminarijoje, aukojo šv. Mišias ir sakė pamokslus Pasaulio Lietuvių centre Lemonte. Klebono viešnagė svečioje šalyje tęsėsi ir pirmąją rugsėjo savaitę, tad parapijoje mums gelbėjo svečiai kunigai.
Rugsėjo mėnesį savo didžiuosius atlaidus švenčia Šiluvos šventovė, tad grįžus klebonui Gediminui, rugsėjo 8 dieną po sekmadienio šv. Mišių skubėjome pagarbinti Švč. Mergelę Mariją Apsireiškimo koplyčioje. Mūsų bazilikos choras, vadovaujamas Manto Masioko, jau tradiciškai gieda šv. Mišiose Šiluvoje, o mūsų klebonas šiemet skaitė katechezę prieš 18 val. šv. Mišias Šiluvos bazilikos aikštėje. Kadangi parapijoje ką tik šventėme savuosius didžiuosius atlaidus, apsilankymas kitoje parapijoje suteikia progos kitomis akimis pažvelgti į atlaidų užkulisius. Tokia proga šiemet pasinaudojo mūsų parapijos merginos Rugilė ir Otilija, nusprendusios savanoriauti Šiluvos atlaiduose. Turbūt tai reiškia, jog savieji atlaidai mūsų vaikų ir jaunimo ypatingai ir nenuvargino!
Tradicinius kasmėnesinius Švč. Mergelės atlaidus rugsėjo mėnesį bazilikoje šventėme ypatingomis sąlygomis. Pirmomis rugsėjo savaitėmis iš bazilikos buvo išgabenti visi suolai, imtasi medinių grindų ardymo, apdengti šoniniai altoriai ir sakykla. Tai dienai išsaugojome neuždengtą pagrindinį altorių Eucharistijai švęsti, o bazilikon laikinai atgabenome suolų maldininkams susėsti. Šv. Mišių auką, paskutinį kartą tokioje, kokia yra šiandien, bazilikoje aukojo mūsų ganytojas Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Tai tikrai buvo kitokios šv. Mišios, tarsi atsisveikinimas, o tuo pačiu ir pažadas, kad pokyčiai, nors ir būdami gana skausmingi, vis tiek išdavoje atneša geras permainas ir atnaujina.
„Atsisveikinus“ su bazilika atlaiduose visą kitą savaitę vyko didysis kraustymasis į laikinuosius maldos namus. Kartu su darbininkų pagalba zakristijonas Algirdas ir ūkvedys Tomas per kelias dienas įrengė parapijos namuose erdvę maldai ir šv. Mišioms. Į parapijos salę atkeliavo ir Švč. M. Marijos paveikslas, ir Šv. Antanas, kiti dailės kūriniai. Savo vietą atrado klausykla, krikštykla ir vaikų kampelis, palėpės patalpose įsikūrė bazilikos choras, mažesnei erdvei buvo pritaikyta įgarsinimo sistema. Pirmieji naujuosius laikinus maldos namus apžiūrėjo parapijos pastoracinės ir ekonominės tarybų nariai, rugsėjo 18 dienos vakarą susirinkę į posėdį klebonijoje. Apžiūrėję ištuštėjusias bazilikos erdves ir parapijos namų salę tarybų nariai turėjo progą išsakyti pastabas ir pasiūlymus, patarti, kaip racionaliai naudoti kitas parapijos namų erdves, kad ir toliau išliktų galimybė parapijiečiams naudotis maitinimo ir šarvojimo paslaugomis. Posėdžio metu buvo taip pat aptarti pasibaigę Žolinės atlaidai, klebonijos fasado šiltinimo darbai ir bazilikos renovacija.
Pirmosios šv. Mišios laikinuose maldos namuose buvo pilnos jaudulio. Nerimavome, ar visi tilpsime, ar gerai girdėsis choras, ar mokėsime mažoje erdvėje susikaupti maldai, ar netrikdys mus artimas kontaktas su greta esančiais, ar rasime savo vietą ten, kur daugeliui atrodė neįprasta švęsti Eucharistiją. Vis tik pirmasis sekmadienis naujoje erdvėje maldai buvo labai jaukus ir dėka klebono Gedimino labai svetingas. Pajutome, kad dabar esame žymiai arčiau vienas kito, artimiau ne tik vienas kito sėdime, bet ir juntame maldą ir bendrystę. Šurmulio įnešė ir didelis būrys vaikų, šiais metais besirengiančių Sutaikinimo ir Pirmosios Komunijos sakramentams. Kartu su tėveliais jie tądien susirinko į pirmąjį susitikimą.
Rugsėjo antroje pusėje pastoliais ėmė „augti“ bazilikos varpinės bokštas. Tai buvo dar vienas ženklas, kad bazilikos darbai ne juokais pasistūmėjo į priekį. Iš visų pusių atvykstančius į Krekenavą pasitinkanti bazilika skelbė apie vykstančius parapijoje pokyčius. Rugsėjo 25 dieną šv. Mišiomis pradėjome naujuosius studijų su Šv. Raštu metus. Jau įprasta tapo skirti trečiadienius Dievo Žodžiui tiems, kurie šias studijas lanko, bet labai norėtųsi, jog jų būrelį atnaujintų ir nauji veidai. Tiems, kam nedrąsu, visada norisi pasakyti- ateikite ir pamatysite, ką Viešpats jums parengė!
Paskutinį rugsėjo sekmadienį maldininkų sulaukė Žibartonių Šv. Vincento Pauliečio koplyčia, kurioje jau tradicija tampa kasmet švęsti titulinius atlaidus. Nors tos dienos oras nuolat grasino lietumi, pro šonus plaukė tamsūs juodi debesys ir nebuvo elektros, šv. Mišių metu pro didelius koplyčios langus švietė saulutė. Neišgąsdino oras ir susirinkusių į agapę, kur klausėmės dainų, vaišinomės kibinais su sultiniu, bendruomenės vadovės Aldonos Vorienės keptu šventiniu, puošniu ir skaniu tortu.
Pokyčių rugsėjį buvo ir personalo tarpe. Mėnesiui pasibaigus ūkvedžio tarnystę paliko daugiau kaip dvejus metus šį darbą dirbęs Tomas Černauskas, kuriam esame dėkingi už atliktus darbus bei rūpestį parapija, ir linkime Dievo palaimos naujuose darbuose. Visuose šiuose pokyčiuose pirmąjį rudens mėnesį stengėmės nepasimesti ir būti vedami Viešpaties Žodžio, nes tik atsiduodami Dangiškajam Tėvui galime vykdyti Jo valią ir atsinaujinti savo Tikėjime.