Atkeliavus į Krekenavą, visų pirma, žinoma kviečiame aplankyti baziliką bei parapijos namuose veikiančias parodas. Visgi Nevėžio upės vingiai ir net 54 lankytini objektai pasitiks jus, atvykstančius į Krekenavos regioninį parką ir kvies susipažinti su krašto istorija ir gamta. Rekomenduojame aplankyti:
KREKENAVOS REGIONINIO PARKO APŽVALGOS BOKŠTAS
Nuoroda atvykimui: https://goo.gl/maps/ns5krDkqf3UyUHai9
Krekenavos regioninio parko bokštas stovi Panevėžio rajone, Krekenavos regioniniame parke, šalia Lankytojų centro. Bokštas pastatytas 2014 m., jo aukštis 30 metrų. Žmonės gali pasikelti į 25 metrų aukštyje esančią apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti Krekenavos regioninio parko panorama. Išvysite, kaip dailiai vingiuoja tamsi Nevėžio upė, kokius labirintus kuria senvagės, kaip gyvena krekenaviečiai ir apylinkių žmonės. Pamatysite, kokios plačios yra Vidurio Lietuvos lygumos bei kaip kraštovaizdį pagyvina jose įsirėžęs Nevėžio slėnis. Greta bokšto taip pat yra įrengtas „Pojūčių takas“, kuriame galite išbandyti vėjo stiprumą supuoklėse, sukurti savo muzikinę melodiją ir sužadinti kitus pojūčius.
J. TUMO - VAIŽGANTO IR KNYGNEŠIŲ MUZIEJUS
Nuoroda atvykimui: https://goo.gl/maps/8Ebv1KoLxVgybiT48
Muziejus, įsikūręs Ustronės dvarelyje, atmena spaudos draudimo metus (1864-1904) bei nesustabdomą lietuvių kovą už gimtosios kalbos žodį. Tai vienintelis Lietuvoje ir Pasaulyje muziejus apie knygnešystę. 2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčia atitikmenų. Neveltui tokio žodžio "knygnešys" nėra jokioje kitoje kalboje tik lietuvių! Ustronės muziejų rasite nuo kelio Krekenava-Naujamiestis, pasinaudoję rodykle "J. Tumo Vaižganto ir knygnešių muziejus".
UPYTĖS PILIAKLANIS - ČIČINSKO KALNAS
Nuoroda atvykimui: https://goo.gl/maps/7ifFu6BGqD6S4mKM7
Apipintas legendomis ir padavimais, šalia Upytės kaimo stūkso Upytės piliakalnis. Senovėje šis piliakalnis buvo sala, kurią supo pelkės, o ir patekti čia buvo galima tik valtimis arba kūlgrindomis. Manoma, kad XIII-XIV a. čia stovėjo pilis, kuri turėjo didžiulę reikšmę kovose su Livonijos ordinu. Upytės piliakalnis dar vadinamas Čičinsko kalnu. XVI a. čia gyvenęs bajoras Vladislovo Sicinskio. Vėliau buvo sukurta apie nedorėlį poną Čičinską daugybė pasakojimų, pasakų ir padavimų, kurių bene garsiausia apie prasmegusį jo dvarą. Kaip bebūtų piliakalnio viduryje tikrai rasite įspūdingą įdubą, kurią galėsite apžiūrėti iš visų pusių.
UPYTĖS TRADICINIŲ AMATŲ CENTRAS
Nuoroda atvykimui: https://goo.gl/maps/x7YRjurSRtJsDBK99
Upytės tradicinių amatų centras įsikūręs Upytės buvusio dvaro sodybos teritorijoje, naujai įrengtame unikaliame iš šiaudų ir molio pastatytame ekologiškame name, primenančiam tradicinę aukštaitišką gryčią. Tradicinių amatų centre organizuojami turgūs, kultūriniai renginiai su amatų demonstravimu, mokymais, tradiciniu muzikavimu. Šalia turgavietės esančios keramikos degimo krosnys suteikia galimybę demonstruoti tradicinės raugo ir juodosios keramikos degimą. Upytės tradicinių amatų centro akcentas – linininkystės puoselėjimas ir susijusių amatų vystymas.
PAŠILIŲ STUMBRYNAS
Nuoroda atvykimui: https://goo.gl/maps/FrWksGtXuJ41wWUD7
Krekenavos regioninis parkas – vienintelė Lietuvoje saugoma teritorija, kurioje galite sutikti laisvai besiganančius didžiausius Europos žvėris - europinius stumbrus. Stumbrų atgimimas Lietuvoje 1969 m. prasidėjo būtent čia – Pašilių stumbryne. Senovėje Lietuvos miškuose jų buvo daug. Deja, plečiantis dirbamiesiems laukams, mažėjant miškų plotams ir intensyvėjant medžioklei, Lietuvoje stumbrai nebegyveno jau XIX a. viduryje. Mokslininkų pastangomis dabartinė laukinių stumbrų populiacija buvo atkurta iš zoologijos sodose ir privačiose kolekcijose išsaugotų stumbrų. Pašilių stumbryne galite stebėti šiuos didingus žvėris laikomis aptvaruose. Tam specialiai yra įrengta apžvalgos aikštelė, greta - pažintinis Miško takas. ŠIUO METU STUMBRYNAS RENOVUOJAMAS!
AKMUO RAPOLAS
Nuoroda atvykimui: https://goo.gl/maps/xnawe1RZ3GsSjwxH6
Ramiai Linkavos upės pakrantėje įsitaisęs didžiulis riedulys, įspūdingu vardu – Rapolas. Nors pasak lietuviškų padavimų dažnu atveju tokius akmenius vienur ar kitus numetęs yra Velnias, tačiau juos į Lietuvą atridedo daug galingesnė jėga – ledynas. Dėl šios priežasties tokie akmenys ir yra vadinami rieduliais. Dėl savo įspūdingo dydžio: 14,54 m apimties, 2,55 aukščio, 5,14 m ilgio ir 4,18 m pločio, jis nuo 1964 m. paskelbtas gamtos paminklu. Neįprastaas vardas, manoma, akmeniui suteiktas pagal netoliese gyvenusį vietinį sodybos šeiminką.
NEVĖŽIO UPĖS SLĖNIO PAŽINTINIS TAKAS
Nuoroda atvykimui: https://goo.gl/maps/Vya6DmAMqKjhYMTL7
Senvagės – tai išskirtinė Nevėžio upės slėnio, o kartu ir viso Krekenavos regioninio parko vertybė. Su čia vertybe supažindina prie Krekenavos įrengtas Nevėžio upės slėnio pažintinis takas. Čia plyti užliejamos pievos, kuriose telkšo pasagos formos vandens telkiniai. Tai senvagės, kurios Nevėžiui suformavus naują vagą taip ir liko atskirtos nuo upės. Čia įrengtas pažintinis takas ir veda aplink vieną tokių senvagių, kartu leisdamas pažvelgti ir į naujai suformuotą Nevėžio vagą.
BAKAINIŲ PILIAKALNIS
Nuoroda atvykimui: https://goo.gl/maps/mKgnfnx9i21imU6M7
Bakainių piliakalnis - vienas iš Krekenavos regioninio parko perlų. Piliakalnis, iš trijų pusių apjuostas Liaudies upės, mena kovų su kryžiuočiais laikus. Piliakalnio kompleksą sudaro pilies kalnas, kur kadaise stovėjo medinė pilis, priešpilis ir papilys su apsauginiais pylimais. Nustebsite lygumų krašte išvyde stačius šalitus, kurių aukštis siekia 19 m bei nuo priešpilio pylimo atsiveriančius apylinkių vaizdus. Manoma, kad pilį 1372 m. sudegino kryžiuočiai, tačiau viduramžiais supiltos pylimų formos yra išlikę iki šių dienų. Šioje vietoje iki šiol verda kultūrinis gyvenimas: vyksta vietos bendruomenės susibūrimai, kultūriniai renginiai, valstybinių švenčių progomis uždegami laužai.