Kalėdų nakties mišių Pradžios maldoje meldžiamės: „Dieve, šią švenčiausiąją naktį užtvindęs tikrosios šviesos srautais, leisk mums džiaugtis danguje ta šviesybe, kurios paslaptis patiriame žemėje.“ Turime suprasti, kad be Dievo šviesos – tikrosios šviesos – tikresnės mūsų gyvenime nėra ir negali būti. Ypač mirties tikrovės tamsos negali nušviesti jokios, kad ir labiausiai spindinčios, žmogaus rankų darbo šviesos, nors pasaulis, atmetęs Dievo šviesą, kuo toliau, tuo labiau mėgina dirbtinai apsišviesti. Iš tiesų tai reikia tik sulaukti Kalėdų nakties ir tikrosios šviesos – kaip paslapties – gimimo: Dievo tapimas žmogumi ir apsigyvenimas tarp mūsų tebelieka tikėjimo slėpiniu. Tačiau tiesa yra viena – Dievas tapo žmogumi, gimdamas iš mergelės Marijos, ir nepaneigiamai yra ir Dievas, ir žmogus. Todėl teisingas Kristaus slėpinio priėmimas leidžia mums tikėtis, kad tas, kuris prisiėmė mūsų visišką žmogystę, apdovanos mus savo dievyste prisikėlimo dienoje. Tai ir bus ta šviesybė, kurios paslaptis per Bažnyčią ir Bažnyčioje patiriame čia, žemėje!
Broliai ir seserys Kristuje, nebijokime nakties, žiemos, gyvenimo tamsos. Juk jau turime tikrąją šviesą - mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Tereikia ugdyti savo adventinę kantrybę bei meilės nuolankumą gyventi su paslaptimi, ir gausime pačią tikriausią dovaną – Dievo meilės šviesą. Tereikia patikėti, kad Dievas galėjo tapti žmogumi, patikėti, kad ir žmogus gali tapti Dievu, tai yra, džiaugtis danguje ta šviesybe, kurios paslaptis patiriame žemėje.
Su Šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais Viešpaties 2020 metais!
