Daugelis mūsų, galbūt net visai nesureikšmindami, šį mėnesį tapome istorinio Lietuvos Katalikų Bažnyčios įvykio dalyviais ir liudininkais. Pirmą kartą Lietuvoje įvyko paskelbimo palaimintuoju – beatifikacijos – iškilmės. Tikiuosi, kad strereotipinis lietuviškas charakteris nepasitvirtins, ir ne bambėsime, kaip čia įmanoma ar neįmanoma siekti šventumo, bet stiprinsimės realaus žmogaus realaus gyvenimo istorija ir diena po dienos įveiksime dabartinės kasdienos iššūkius asmeniniuose keliuose žvaigždžių link. O birželio mėnesį tie mūsų keliai vingiavo taip...
Birželio 3 dieną, šeštadienį, 11 parapijos vaikų pirmą kartą priėmė Jėzų Šventojoje Komunijoje. Ne visada lengvą, tačiau prasmingą visų mokslo ir beveik visų liturginių metų kelionę vainikavo gražus susitikimas, tapęs švente ir klebonui bei religinio ugdymo vadovei, ir savanoriams, ir tėveliams, ir, tikiuosi, visai parapijos bendruomenei, ypač žinant, kad vaikų dalyvavimas parapijiniame gyvenime šia švente nepasibaigė.
Birželio 4 dieną, sekmadienį, tradiciškai su tortu (kurį mums pagamino Sonata) šventėme Bažnyčios gimtadienį – Sekmines. Taip pat meldėmės už gyvus ir mirusius tėčius. Vadaktėlių parapijoje greta šių dviejų švenčių dar ir Samanta Z. pirmą kartą priėmė Šventąją Komuniją. Visų švenčių visas džiaugsmas vos tilpo į vieną dieną.
Birželio 7 dieną, trečiadienį, Akvelina dalyvavo Seime vykusioje „Carito“ konferencijoje „Skurdo mažinimo politikos kryptys ir veikėjai: kaip įveiksminti/atgaivinti bendruomenės išteklius?“. Iš įspūdžių susidariau įspūdį, kad teorija ir realybė daugeliu atvejų dar labai toli viena nuo kitos...
Birželio 9 dieną, penktadienį, klebonas kun. Gediminas dalyvavo Vilniuje vykusiuose „ADfest“ reklamos festivalio debatuose „Ar yra alternatyva reklamos draudimams?“. Reikės paklausti klebono, kaip čia nutiko, kad į tokį renginį pasikvietė kunigą. Be to, vien žiūrint debatų įrašą, „sproginėja“ nervų ląstelės... Ką jau kalbėti – tikrai Šventosios Dvasios jėgos reikia skelbiant dažnu atveju nepatogią Evangelijos Tiesą.
Birželio 11 dieną, sekmadienį, šventėme parapijos globėjo mylimo „šv. Antanuko“ atlaidus. Gausus ir įvairus parapijiečių rankomis išpuoselėtas, paruoštas, užaugintas derlius keliavo kaip atnašos šv Mišioms. Po jų visi, susigundę pro šalį nešamų gėrybių kvapais ir išvaizda, galėjo apsilankyti vietos ūkininkų ir amatininkų turgelyje. Taip pat ir parapijos jaunimas kvietė įsigyti savo surinktos arbatos ir iškeptų sausainių taip prisidedant prie dalyvavimo Jaunimo dienose išlaidų padengimo.
Tą pačią dieną po šventės „Pirmosios Komunijos vaikai“ ir savanoriai išvyko į piligriminę kelionę Krekenava–Žemaitijos nacionalinis parkas–Žemaičių Kalvarija–Krekenava. Čia buvo gerokai prataškytas Platelių ežeras, pavakarota su lauko žaidimais ir lauže keptomis bulvėmis bei dešrelėmis. Birželio 12 dieną, pirmadienį, jau Žemaičių Kalvarijoje prisijungus kun. Gediminui, dalyvauta šv. Mišiose, nueita beveik 6 000 žingsnelių meldžiantis Kryžiaus kelio kalnuose. Grįžtant trečiu bandymu rastas ežeras maudynėms, tačiau lietuviškas oras nesusimylėjo ir nesusiturėjo, tad visų norinčių norai atsigaivinti staiga pasikeitė į norus rasti šiltą ir jaukų kampą – geriausia namus.
Birželio 15 dieną, ketvirtadienį, tradiciškai dalyvavome kasmėnesiniuose Švč. M. Marijos atlaiduose. Šv. Mišias aukojo abu vyskupijos ganytojai, giesme melstis padėjo kaimynų – Ramygalos parapijos – choras. Prie gausaus maldininkų (šįkart neįprastai jaunų) būrio jungėsi ir Marijos radijo klausytojai. Tą pačią dieną startavo ir vaikų vasaros dienos stovyklėlė, tad pietauti parapijos namuose meiliai vos išsiteko tiek mūsiškiai, tiek Panevėžio Šv. apašt. Petro ir Povilo parapijos vaikų dienos stovyklos dalyviai, tiek pranciškonai tretininkai, dar ir gausus Ramygalos parapijos choras. Bet sriubos užteko visiems, o ir skirtingų kartų klegesynas ir šurmulynas visgi ne erzino, o veikiau džiugino pranešdamas apie gyvybę ir bendrystę.
Birželio 17 dieną, šeštadienį, parapijos ministrantai eilinį kartą susitiko pokalbiui ir mokymams, kad dar geriau galėtų atlikti savo tarnystę šv. Mišių metu.
Birželio 18 dieną, sekmadienį, šventėme Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę (Devintines). Procesijos dalyviai su Švč. Sakramentu priešakyje ėjo aplinkui bažnyčią liudydami savo tikėjimą Gerąja Naujiena, o ir kartu patys jį dar kartą stiprindami.
Birželio 21 dieną, trečiadienį, neoficialiai prasidėjo Lietuvos jaunimo dienos. Savanoriai (tame tarpe ir mūsų Žilvija ir Julija) vyko į Vilnių, kur turėjo progą geriau susipažinti su miestu, vieni kitais, taip pat darbavosi prie šventės materialinės dalies paruošimo.
Birželio 22 dieną, ketvirtadienį, įvyko jau antroji vaikų vasaros dienos stovyklėlė. Apie 20 vaikų šį kartą gavo progą pėstele nukeliauti į Varnakalnį, kur žaidė, pietavo ir džiaugėsi kitais vaikiškais malonumais. Lygiai po savaitės vėl nemažesnė grupelė turėjo kūrybinę dieną, kuomet gavo piešti, lipdyti, mokytis giesmių ar šokti. Galiausiai vienas kitas niekuo nesusidomėjęs vaikas gavo ir rimto darbo – savo rankutėmis pagelbėti virtuvėje plušantiems savanoriams. Negali ginčytis: virtuvėje kūrybos taipogi nemažai...
Birželio 24 dieną, šeštadienį, kuomet kaimyninė Ramygalos parapija šventė šv. Jono Krikštytojo atlaidus (juose ir kun. Gediminas), į Jaunimo dienas prie savanorių prisijungdama išvyko ir pagrindinė parapijos jaunuolių ir vaikų grupė. Beveik 5 000 jaunuolių iš visos Lietuvos dalyvavo šventės atidaryme Siemens arenoje, galėjo apsilankyti bent viename iš 40 teminių užsiėmimų, susitaikyti su Viešpačiu, krikščioniškai siausti vakaro programoje.
Birželio 25 dieną, sekmadienį, po nakvynės sostinės mokyklose, daugelis išskubėjo į fiestą prie Baltojo tilto. Galiausiai ir mūsų jaunuoliai, ir parapijos piligrimų grupė susitiko mano jau minėtose garbingojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos iškilmėse. Iškilmingos šv. Mišios, apie 600 dvasininkų, didžiulė tikinčiųjų minia katedros aikštėje, tikiu, paliko įspūdį tiek vyresniesiems, tiek ir jaunuoliams, kuriuos šį kartą patraukti turėjo ne giesmių trankumas, o liturgijos „gylis“. Jaunuoliai dėkingi už jūsų paaukotus viso 453 Eur, iš kurių, kas liko viršaus (150 Eur) keliaus Žolinės atlaidų savanorių stovyklos išlaidoms, taip kompensuojant mažesnę nei įprasta šiemet gautą paramą.
Birželio mėnesį į amžinybę palydėjome miestelio bendruomenėje gerbiamą ir mylimą lopšelio-darželio „Sigutė“ direktorę Sigitą Tiškienę, o šv. apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmėje meldėmės už ilgametį parapijos kleboną kan. Petrą Budriūną.
Nors internete šiemet nestinga juokelių apie peržiemotą pavasarį bei gresiančią panašią vasarą, galime nesikankinti ir nešalti: neatliktų artimo meilės darbų (iki suprakaitavimo) nestinga ir, panašu, dar ilgai nestigs. Šilumos!
Nuotraukų autoriai: Kęstutis ir Rita Lapiniauskai, Julija Lapiniauskaitė.