Birželio 1-ąją bazilikoje šurmuliavo nedidelis būrelis talkininkų, kurie padėjo išvalyti mūsų maldos namus ir tuo pačiu įnešė gaivos gūsį prasidedant vasarai. Tarptautinė vaikų gynimo diena, sutapusi su įprastu penktadieniu, buvo vaikų ir jaunimo, besiruošiančių sakramentams, repeticijų ir išpažinčių diena, pasibaigusi vakaro šv. Mišių auka. Jau kitą dieną, šeštadienį, Pirmąją Šventąją Komuniją priėmė dešimt mažųjų parapijiečių, kurie visus metus ruošėsi šiam svarbiam įvykiui. Džiaugiamės vaikučiais ir jų tėveliais, kurie kartu kantriai ir vieni kitus pastiprindami, vedami parapijos religinio ugdymo vadovės Svajonės Lapiniauskienės, ėjo tikėjimo keliu ir susitiko su Jėzumi.
Birželio pirmasis sekmadienis – Devintinės, Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė. Tą dieną iš bažnyčios išnešamas Švenčiausiasis ir einama procesija su stotimis, giedant giesmes ir meldžiantis. Šiais metais tokia procesija buvo ir mūsų parapijoje, tuo pačiu pirmąjį mėnesio sekmadienį minint ir Tėvo dieną. Sakoma, kad Eucharistinis Jėzus procesijoje turėtų nukeliauti iki laukų, kuriuose noksta šiųmetis derlius, galbūt kitąmet rasime būdų, kaip tokią procesiją suorganizuoti, kad Monstrancijos duona susitiktų su žemiškąja. Pirmąjį mėnesio sekmadienį šv. Mišios taip pat buvo aukojamos Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčioje, kur taip pat buvo meldžiamasi už gyvus ir mirusius tėčius, teikiamas specialus palaiminimas.
Birželio mėnesį klebonas Gediminas aplankė nemažai parapijiečių, kurie pageidavo palaiminti namus, atsiliepę į informacinę skrajutę, gautą paštu. Nukeliauta buvo į Žibartonius, apvaikščiotos Švenčiuliškio gatvės, užsukta ir į krekenaviškių namus. Jeigu dar neužpildėte skrajutės, arba ji kur nors nusimetė, galite tokią pačią rasti bazilikos gale arba parapijos raštinėje. Parapijiečių lankymas vyks dar ne vieną mėnesį, suderinus Jums ir klebonui tinkamą laiką.
Į kelionę birželio pirmąjį savaitgalį taip pat leidosi parapijos vaikai ir jaunimas. Per dvi dienas gana intensyviu tempu šviečiant skaisčiai saulei jie nukeliavo piligriminį žygį maršrutu Aukštadvaris–Trakai. Eidami vienas po kito pakaitomis nešė parapijos vėliavą, meldėsi, giedojo ir skandavo linksmą skanduotę, kad visi pravažiuojantys žinotų, iš kokio krašto šie drąsieji ir ištvermingieji piligrimai. Tokie žygiai, be abejo, palieka pūsles ant kojų ir pirmą vasarinį įdegį veiduose, bet labiausiai įsispaudžia širdyje tikėjimo patirtimis ir atrasta bendryste. Piligriminis žygis baigėsi šv. Mišiomis, kurias aukoti pas piligrimus atvyko pats mūsų klebonas kun. Gediminas Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bazilikoje, taip sustiprindamas keliautojų dvasią.
Birželio 10 d., sekmadienį, parapijoje šventėme tradicinius mūsų globėjo šv. Antano Paduviečio atlaidus. Antaninės kasmet sutraukia daug parapijiečių ir maldininkų, šie metai taip pat buvo ne išimtis. Nuo pat ryto šventoriuje rikiavosi mūsų parapijos verslininkų ir ūkininkų turgelis, o į šv. Mišias atvyko gerbiamas politikas, teisininkas ir diplomatas Vygaudas Ušackas. Šv. Mišias tą sekmadienį aukojo brolis pranciškonas kun. Juozapas Marija Žukauskas OFM, buvo nešamos gausios atnašos ir šventinama Antano duonutė, iškepta Albino ir Aldonos Kisielių kepykloje Radviliškių kaime. Bazilikoje taip pat išgirdome ir neregės Indrės Gaskaitės liudijimą, kuri pasakojo, kaip su Dievo pagalba atrado galimybes kurti ir dalintis savo talentais su vaikais, sukūrusi edukacines programas, įrašiusi pasakų kompaktinį diską. Indrė taip pat šv. Mišiose dovanojo savo kitą dovaną – psalmę. Po iškilmės susirinkome bazilikos aikštėje, kur išklausėme brolio pranciškono katechezės, o parapijos namų administratorės Akvelinos išvirtu braškių kompotu visus vaišino parapijos jaunimas. Kompotui buvo sunaudoti net 5 kilogramai braškių, kurias visiems pasivaišinti dovanojo braškių augintojai Jurgita ir Žygimantas Kuncės iš Linkaučių kaimo. Susirinkusius taip pat linksmino Liūdynės kultūros centro liaudies muzikos kapela „Demba“, o į parapijos namų didžiąją salę pakvietė nauja šiaulietės Birutės Kuicienės tapybos darbų paroda „Rojus“. Šv. Antano Paduviečio atlaidai šiemet buvo labai turtingi savo programa! Nurimus atlaidų šurmuliui tos pačios dienos pavakare savo šventę turėjo ir parapijos vaikų ir jaunimo grupė „Žolynėlis“, užbaigusi metų penktadieninių susitikimų ciklą.
Birželio 13 d. šv. Mišios buvo aukojamos Krekenavos slaugos ligoninėje ir globos namuose, kuriuose dėl vykstančių remonto darbų visiems tenka susirinkti po vienu stogu. Sekančią dieną į pirmąją vasaros ketvirtadienių stovyklą susirinko didelis būrys mažųjų krekenaviškių ir aplinkinių kaimelių vaikų. Tokia dienos stovykla jau yra tapusi gražia mūsų parapijos tradicija, kurion įsijungia ne tik pagrindiniai stovyklos organizatoriai: vaikų ir jaunimo koordinatorius Kęstutis Lapiniauskas ir katechetė Svajonė Lapiniauskienė, bet ir parapijos grupės „Žolynėlis“ nariai. Visus du vasaros mėnesius stovykla šurmuliuoja parapijos namuose, vaikai užsiima įvairia veikla, lavinasi ir pramogauja, keliauja į žygius, maudosi, žaidžia ir kitaip leidžia laiką kartu, mokydamiesi bendrystės ir pakantumo vienas kitam. Galbūt kiti vaikai tik stovyklos metu sužino apie maldą, išmoksta trumpų giesmelių, sužino, kaip elgtis bažnyčioje, ir vėliau lankydamiesi šv. Mišiose bazilikoje jau nesijaučia svetimais, o tampa bendruomenės dalimi. Tokios patirtys parodo, kaip labai mūsų miestelyje yra reikalingas Vaikų dienos centras, ir ne tik vasaros atostogų metu, bet kiekvieną dieną.
Kasmėnesiniai Švč. Mergelės Marijos atlaidai birželį buvo ypatingi. Birželio 15 d. šv. Mišias bazilikoje aukojo Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, o jų metu Sutvirtinimo sakramentas iškilmingai buvo suteiktas parapijos jaunuoliams, sąmoningai nuo pat rudens dalyvavusiems sutvirtinamųjų programoje ir besiruošusiems priimti Šventosios Dvasios dovanas. Tos dienos kodas buvo raudona spalva, kaip ir Sekminių, simbolizuojanti Šventąją Dvasią, kuri uždegusi jaunuolių širdis įžiebė jose dalykus, kurių prieš metus jie nei sapnuose nesapnavo. Sutvirtinamieji ir jų globėjai agapės metu dėkojo vaikų ir jaunimo koordinatoriui Kęstučiui už kantrybę ir pakantumą, kurio reikėjo paaugliams suvaldyti, ir atrastą bendrą kalbą, kurios bendras vardiklis – Tikėjimo kelyje sutiktas Jėzus.
Birželis atnešė krikštus ir santuokas, kai kam – keliones ir trumpą poilsį. Joninių savaitgalį kartu su parapijiečiais savo jubiliejinį gimtadienį atšventė Kęstutis ir nejučia kalendoriuje atvertėme liepos lapelį...
Nuotraukų autorius – Kęstutis Lapiniauskas